Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą. Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, formuojant sveiką gyvenseną svarbus vaidmuo tenka sveikai mitybai. Ji turi būti įvairi, saikinga ir tinkamai subalansuota, kad vaikas nepritrūktų energijos ir reikalingų medžiagų augti, kad įgytų stiprų imunitetą ir užkirstų kelią lėtinių ligų formavimuisi. Žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Investicijos į vaikų sveikatos profilaktiką dabar − tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą.
„Vaikas mėgdžioja tėvus, vyresnius brolius, seseris, todėl būtent jie turi būti tinkamas pavyzdys. Jeigu tėvų mityba nėra tinkama, tai didelė tikimybė, kad ir jų vaikas užaugęs taip maitinsis. O vėliau ir jų vaiko vaikai - šis reiškinys bus perduotas iš kartos į kartą“, - apie sveikos mitybos formavimo ypatumus pasakoja L. Viniarskaitė.
Net ir nusprendus sveikai maitintis, ne visada aišku, nuo ko pradėti - ką ir kaip daryti. „Nestlé“ tyrimų centro mokslininkai parengė devynis visai ne stebuklingus patarimus, kad vaikams sveika gyvensena būtų priimtinesnė.
Praktiniai patarimai vaikus skatinantys rinktis sveiką gyvenseną
Eksperimentuokite su maistu
Tegul valgio gaminimas tampa nuotykiu spalvingame kulinarijos pasaulyje. Suteikite galimybę vaikams pamėgti kuo įvairesnį maistą. Tai gali tapti smagia pramoga visiems šeimos nariams - domėkitės skirtingomis šalių virtuvėmis, susigalvokite vakarienės temą, pavyzdžiui, piratų vakarienė, kurioje dominuos žuvis, - svarbiausia pateikimas! Ir nenuleiskite rankų - vaikai naują produktą ar patiekalą gali ragauti daugybę kartų, kol pagaliau jis ims patikti. Atminkite, kad kiekvienas produktas turi aibę pateikimo būdų. Taip pat galite imtis ir tokių gudrybių: kai vaikas paragauja naujų patiekalų, sakykite, kad šitaip jis greičiau auga.
Gaminkite maistą kartu
Gaminkite maistą kartu su vaiku - jam tai bus puiki paskata ragauti naujus valgius. Prjuoskite vaikui jo prijuostę ir paskatinkite atlikti smulkias užduotis virtuvėje - leiskite suprasti, kad jo indėlis yra svarbus. Galite nupirkti vaikišką receptų knygą, o kai atsiras daugiau maisto gaminimo įgūdžių, leiskite vaikui kartą per savaitę pagaminti jums pietus.
Auginkite ir ragaukite
Pavasarį kartu sodinkite, o rudenį kartu nuimkite derlių. Skirtingos spalvos reiškia skirtingas medžiagas, kurių teikiama nauda taip pat skiriasi - tad patartina kasdien valgyti kuo įvairesnių spalvų maistą. Produktų spalvos gali tapti puikia priemone, skatinančia ragauti ir valgyti įvairų bei sveiką maistą. Tegul ant jūsų šeimos stalo puikuojasi mėgstamiausios knygelės iliustracijos ar mylimiausi personažai, sukurti iš įvairiaspalvių vaisių ir daržovių.
Svarbus vanduo
Kaip žinia, vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra neatsiejama. „Vanduo tirpina mineralines medžiagas. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, jei ląstelėse yra pakankamai vandens. Kuo mažesnis vaikas, tuo vandens, ir ypač neląstelinio, jo organizme yra santykinai daugiau. Dėl vandens stygiaus mažiems vaikams daug greičiau gali atsirasti tam tikrų apykaitos sutrikimų“, - vandens svarbą augančiam organizmui pabrėžia L. Viniarskaitė. Tad papasakokite vaikui, koks svarbus yra vanduo jam ir kitiems. Pateikite gamtos pavyzdžių su augalais arba tiesiog parodykite sausą, o po to vandens įsigėrusią kempinę ir palyginkite jas su vaiko kūnu. O svarbiausia - pasistenkite, kad vaikas visada turėtų vandens po ranka: nupirkite gražią gertuvę, o valgydami kartu prie stalo nepamirškite stiklinės vandens ne tik vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams.
Džiaugsmingi pusryčiai
Tegu kiekvienas rytas prasideda nuo linksmų ir žaismingų pusryčių. Iš dribsnių košės besišypsantis uogienės veidukas - smulkmena, tačiau ji gali paskatinti valgyti ir suteikti teigiamų emocijų. Be to, jei pusryčius valgys visa šeima - tai bus puikus pavyzdys mažiesiems. Ir nepamirškite šnekėtis - papasakokite vaikui, kad žaidimams reikalinga energija ir kad jo suvalgytas bananas ar dribsnių košė „pavirs“ į daugybę smagių ir linksmų akimirkų žaidimo aikštelėje.
Lėtas valgymas
Lėtas valgymas - puikus dalykas, veikiantis virškinimą, padedantis kontroliuoti svorį. Nors ir norime, kad vaikas prie stalo nerymotų valandų valandas, tačiau itin svarbu išmokyti valgyti lėtai ir tinkamai sukramtyti maistą. „Lėtai valgydami, mes geriau sukramtome maistą, paruošiame jį virškinimui, todėl virškinimo sistemai lengviau atlikti savo darbą, o organizmui lengviau pasisavinti maisto medžiagas,“ - lėto valgymo privalumus komentuoja ir L. Viniarskaitė.
Subalansuotas ritmas
Yra laikas žaisti, laikas miegoti, laikas dirbti ir laikas valgyti. Tačiau tas „laikas valgyti“ dažnai būna nepastovus: vakarienė prie televizoriaus, priešpiečiai - darbo vietoje, o užkandžiai pakeliui į susitikimą ar tiesiog kažkur skubant. Išbalansuotas ritmas, per mažas dėmesys valgymui - visa tai atsiliepia ir vaikams, jų suvokimui apie valgymo proceso svarbą. Stenkitės surasti pusiausvyrą ir išmokykite vaiką valgymo metu koncentruotis tik į maistą. Tai reiškia, kad valgyti reikia laiku, prie stalo ir be jokių trikdžių.
Sveikesni užkandžiai matomoje vietoje
Kiek kartų matėte, kai vaikas, žvilgtelėjęs į pilną šaldytuvą, neranda ką valgyti? Juk praalkę imame tai, kas padėta matomiausioje spintelės vietoje - traškučius ar sausainius. Tad matomiausioje vietoje ir laikykime sveikesnius užkandžius, pavyzdžiui, vaisius, pūstus kukurūzus, nesūrius riešutus ar jogurtą.
Reguliarus judėjimas
Reguliarus judėjimas - ar tai būtų sportas, ar tiesiog žaidimai - gyvybiškai svarbus įprotis, kurį įdiegti vaikystėje tiesiog būtina. Vaikas žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu ir ilgai ruošia namų darbus būdamas namuose. Reikia, kad jis kuo daugiau judėtų gryname ore - drauge važinėkite dviračiu, kai įmanoma, į mokyklą ar parduotuvę vykite ne automobiliu, o pėsčiomis, plaukiokite, slidinėkite, čiuožinėkite ar tiesiog eikite į parką pažaisti.
Nesakykite „dieta“
Neakcentuokite vaikui, kad jam reikia laikytis dietos, stenkitės mitybą sureguliuoti žaismingai. Niekas nemėgsta laikytis dietos.
Vaikų sveikatos metai ir jų įtaka
LR Seimas, Sveikatos reikalų komiteto nariams inicijavus, 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais, o LR Vyriausybė sudarė ir patvirtino šių metų priemonių planą. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM), vadovaudamasi principu „Sveikata visose politikose“ pakvietė prie vaikų sveikatos politikos priemonių įgyvendinimo prisijungti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, savivaldybes bei visuomenės sveikatos įstaigas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau - Centras), kuris, be kitų funkcijų, atlieka ir vaikų bei jaunimo sveikatos stiprinimo funkciją, SAM buvo įgaliotas vykdyti 14 Vyriausybės patvirtintų „Vaikų sveikatos metų“ strateginių priemonių.
Konferencijos ir akcentai
Vaikų sveikatos metų pradžioje Centras Pasvalio Svalios pagrindinėje mokykloje ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje organizavo konferencijas, kuriose per 300 Lietuvos savivaldybių administracijų atstovų, visuomenės sveikatos biurų, ugdymo įstaigų vadovų bei atstovų, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų bei patys vaikai buvo supažindinti su Lietuvos vaikų sveikatos būkle, vaikų sveikatos stiprinimo iššūkiais bei aktualijomis. Konferencijos buvo organizuotos mokyklose, kurios jau daug metų įgyvendina Europos sveikatą stiprinančių mokyklų idėjas. Jose buvo akcentuojamos su vaikų psichikos sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu, traumatizmu susijusios problemos, ES sveikatos strategijos „Europa 2020“, 4-osios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Teisumas, švietimas ir sveikata“ teiginiai. Konferencencijose buvo numatytos šių dokumentų įgyvendinimo galimybės mokyklų, savivaldybių bei nacionaliniu lygmenimis bei pasidalyta sveikatą stiprinančių mokyklų atstovų idėjomis dėl efektyvesnio ir kokybiškesnio vaikų sveikatos ugdymo.
Traumų prevencija
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutinka vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus, kurių dauguma įvyksta namuose. Todėl mūsų Centras Vaikų sveikatos metais kaip vieną svarbiausių darbo krypčių įvardijo vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Mūsų įstaigos darbuotojai išvertė į lietuvių kalbą Europos vaikų saugos aljanso ekspertų atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas - potencialiai pavojingi produktai“ (angl. Child Safety Product Guide - potentially dangerous products). Šis leidinys, skirtas šviesti tėvus ir taip padėti jiems išvengti vaikų susižalojimų naudojantis buitiniais gaminiais. 2015 metais Centro darbuotojai kartu su miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų specialistais leidinį pristatys tėvams.
Skendimų prevencija
Vaikų sveikatos metais nepamiršta ir vaikų skendimų prevencijos sritis, kadangi 2013 metais nuskendo 163 žmonės, iš jų 9 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus. Lietuvos vaikai daugiausia skendo natūraliuose vandens telkiniuose. Vaikų sveikatos metais savivaldybių administracijų direktorius, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistus mūsų įtaiga pakvietė į seminarą Vilniuje ir supažindino su skendimų prevencijos principais. Renginio dalyviai buvo supažindinti su higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais, pirmine skendimų prevencija, akcentuota, kad labai svarbu vaikus išmokyti gerai plaukti bei užtikrinti, kad baseinai ir kiti vandens telkiniai būtų saugiai aptverti. Vykdant antrinę vaikų skendimų prevenciją būtina parengti pakankamą skaičių kvalifikuotų gelbėtojų, aprūpinti juos pagalbos priemonėmis, užtikrinti gelbėtojų pasiekiamumą. Vaikų skendimai dažniausiai įvyksta dėl suaugusiųjų priežiūros stokos. Turint mažų vaikų būtina aptverti ar uždengti atvirus baseinus ir tvenkinius bei kitus vandens rezervuarus, esančius prie namų ir namuose, net ir nedidelius bei negilius. Tai pat būtina vaikus išmokyti plaukti ir teisingai elgtis prie vandens telkinių. Prasidėjus vasaros maudymosi sezonui, prie Trakų ežerų Centras kartu su kitomis įstaigomis organizavo mokomąjį praktinį renginį „Būk saugus vandenyje ir prie vandens“. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai raginami ir toliau tęsti prevencinį darbą su gyventojais, nes skęstančiųjų nemažėja, iki 2014 m. lapkričio 30 d. nuskendo 186 žmonės, iš jų 3 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus.
Ikimokyklinukų traumų tyrimas
Šiuo metu mūsų įstaigos specialistai kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“. Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 metų imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tikslius tyrimo rezultatus turėsime 2015 metais - jie leis mums numatyti naujas vaikų traumatizmo prevencijos veiklos sritis.
Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas
Dar viena labai svarbi Vaikų sveikatos metais Centro vykdyta veikla - sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimas tarp vaikų. Įprastai vaikai apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą turėtų sužinoti iš savo tėvų ir iš mokytojų mokyklose. Praeitais metais Centras kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ atliko bendrojo lavinimo mokyklų 6−7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Jo rezultatai mums parodė, kad šią informaciją iš tėvų bei mokytojų sužino tik kas antras mokinys. Tyrimo duomenimis, tik 64 proc. mokinių kiekvieną dieną valgo pusryčius ir tik mažiau nei pusė mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Tik apie 69 proc. mokinių atsakė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną valgo daržovių ir apie 77 proc. − vaisių. Tik du trečdaliai 6−7 klasių mokinių mano, kad reikia kasdien valgyti daržovių, kas antras - vaisių bei mėsos ir tik kiek daugiau kaip kas trečias − pieną ir pieno produktus, o apie būtinybę kasdien valgyti grūdinių produktų žino per 62 proc. mokinių. Išanalizavę mokinių atsakymus apie fizinį aktyvumą mokykloje ir laisvalaikį sužinojome, kad trečdalis apklaustųjų fiziniam aktyvumui skiria daugiau nei 1 valandą per dieną. Su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus lanko daugiau mieste negu kaime gyvenančių mokinių. Vaikų sveikatos metais mūsų įstaiga kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego ir fizinio aktyvumo ir savijautos vertinimą. Šis vertinimas atskleidė, kad panašų laiką aktyviam poilsiui skiria ir jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, o mitybos įpročiai vis dar nėra sveiki ir teisingi.
Centro darbuotojai kartu su kitomis įstaigomis organizavo arba dalyvavo tokiuose sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiuose masiniuose renginiuose kaip 2013-2014 m. Tarptautinis vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“, mokinių konferencija−paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“, mokomieji renginiai mokyklose „Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininko daržo ant mokinių pietų stalo“, „Ekologiškų produktų vartojimo svarba mokinių mityboje“ ir pan.
💪 FIZINIO AKTYVUMO svarba vaikams 🏀 Judėkite ir rūpinkitės savo kūnu! 🚶♀️
Sveikatą stiprinanti mokykla
Vaikų sveikatos metais ypač buvo akcentuota, kad daug dėmesio reikia skirti vaikų sveikatos stiprinimui. Šeimos ir vaikų gydytojai, dirbdami kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais, galėtų daugiau nuveikti vaikų sveikatos stiprinimo srityje, ypač mokydami tėvus sveikai bei saugioje aplinkoje auklėti vaikus, aiškindami tėvams vaikų ligų profilaktikos programų naudą. Žinoma, vaikų sveiką gyvenseną gali formuoti ir mokykla. Puikus vaikų sveikatos stiprinimo modelis yra sveikatą stiprinanti mokykla. Šios mokyklos, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, siūlo bendruomenėms kurti sąlygas, kuriomis atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos. Sveikatą stiprinančios mokyklos ieško galimybių, kaip sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padaryti lengvesniu pasirinkimu; stiprina mokinių ir mokytojų sveikatą, kuria sveikatą stiprinančią darbo ir mokymosi aplinką; keičia požiūrį į sveikatą kaip į fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatina mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; siekia geresnių mokinių savijautos ir mokymosi pasiekimų; plečia galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; įtraukia tėvus ir visą bendruomenę į bendrą veiklą; keičia mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus visose srityse, bet ypač stiprinant vaikų sveikatą. Vykdant vaikų sveikatos stiprinimo priemones Vaikų sveikatos metais buvo organizuoti keli bendri tarpinstituciniai renginiai, tokie kaip rugsėjo-spalio mėnesį vykusi Centro ir SAM inicijuota akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“, prie kurios prisijungė per 500 mokyklų, pertraukas skyrusių vis kitai sveikatinimo temai: judėjimo galiai, vaisių ir daržovių naudai, vandens galiai, asmens higienos svarbai, darbo ir poilsio higienosnaudai, tylos galiai, muzikos galiai, juoko galiai, padėkai. Prie kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos Tarptautinei kovos su triukšmu dienai skirtos akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ prisijungė 51 vaikų ugdymo įstaiga. Šios akcijos tikslas − triukšmo mokyklose prevencija. Buvo bendradarbiaujama ir kitoje svarbioje vaikų sveikatos stiprinimo srityje - vykdant netaisyklingos laikysenos prevenciją ankstyvoje vaikystėje. Pradines laikysenos klaidas nesudėtinga koreguoti - svarbu laiku jas pastebėti. Centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais jau trečius metus iš eilės vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją, kurios tikslas - atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai. Mūsų specialistai, išanalizavę akcijos dalyvių - per 22000 mergaičių ir per 23000 berniukų iš 40 savivaldybių - duomenis, nustatė, kad tikrinimo dieną optimalaus svorio kuprinę daugiausia nešioja 6-10 klasių mokinių (66 -78 proc.). Per sunkias kuprines nešioja apie 56 proc. antrokų, apie 49 proc. trečiokų. Apie 6 proc. mokinių kuprines nešioja ant vieno peties ar rankoje. Labai svarbu koreguoti pradinius laikysenos defektus, nes vaikui bręstant jie gali susiformuoti kaip nuolatiniai ir nulemti netaisyklingą laikyseną, o ateityje peraugti ir į rimtą kaulų raumenų sistemos patologiją.
Šiuolaikinės tendencijos ir programos
Šiandien aiškesnės gairės vaikų mitybai padeda formuoti tvaresnius ir sveikesnius mitybos modelius, kurie vėliau perkeliami į kasdienį gyvenimą, prisideda prie sveikatai palankių produktų vartojimo skatinimo bendruomenėse, namuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Deimantė Kisielienė. Jos teigimu, paskutinius kelerius metus vaikų mitybai skiriama daugiau dėmesio nei anksčiau - didėja sąmoningumas apie sveikatai palankesnę mitybą, o ugdymo įstaigos ir tėvai vis aktyviau ieško būdų formuoti tvaresnius mitybos įpročius, mažinti maisto švaistymą.
„Per pastaruosius metus buvo atnaujintos vaikų maitinimo organizavimo rekomendacijos, skatinančios subalansuotą, įvairią ir sveikatai palankią mitybą. Ugdymo įstaigose pastebimas didesnis dėmesys sveikatai palankios mitybos skatinimui“, - sako D. Kisielienė. Šalyje vykdomos Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programos, kurią administruoja Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, metu darželių ir pradinių mokyklų vaikai kelis kartus per savaitę gauna vaisių, daržovių ir pieno produktų. „Šiuo metu programoje dalyvauja daugiau nei 90 proc. ugdymo įstaigų, o tai rodo augantį dėmesį vaikų mitybai“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Tėvų vaidmuo
Vis dėlto, nors ugdymo įstaigos ir įvairios programos vaidina svarbų vaidmenį, pagrindinis akcentas tenka tėvams, kurie turi įtvirtinti sveikos mitybos įpročius šeimose, pastebi specialistai. Būtent namuose formuojasi ilgalaikiai įpročiai, kurie gali nulemti vaiko ateitį - tiek sveikatos, tiek gyvenimo kokybės prasme. Visuomenės sveikatos specialistai sako pastebintys džiugią tendenciją, kad per kelerius mitybos programų vykdymo metus išaugo ir tėvų supratimas apie tai, kaip mityba veikia vaiko sveikatą, emocinę savijautą ir net akademinius pasiekimus. Dėl šios priežasties tėvai vis labiau domisi sveikatai palankia mityba, renkasi produktus su mažiau pridėtinio cukraus ir vengia perdirbtų maisto produktų. Ankstyvas teisingos mitybos įpročių formavimas yra itin svarbus, nes būtent vaikystėje įgyta meilė vaisiams, daržovėms ar pienui dažnai išlieka visam gyvenimui.
Pavyzdžiai iš ugdymo įstaigų
Tėvams namuose patariama pabandyti taikyti tas pačias metodikas, kurias naudoja ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, leisti vaikams patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto valgyti, išbandant švediško stalo principą. Taip pat galima vaisius ir daržoves pateikti įdomesnėmis formomis, pavyzdžiui, supjausčius šiaudeliais. Ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, nes ne tik suteikia žinių, bet ir tampa pavyzdžiu, papildydamos tai, ką vaikai mato namuose. Kita vertus, kartais ugdymo įstaigos gali tapti net pagrindiniu žinių apie mitybą šaltiniu, ypač jei namuose ne visada rūpinamasi subalansuota mityba.
Vilniaus miesto mokinių gyvensenos tyrimas
Remiantis 2024 m. Vilniaus miesto mokinių gyvensenos tyrimu, pastebimos teigiamos tendencijos vaikų mitybos įpročiuose, vaisių ir daržovių vartojimas tarp sostinės mokyklinio amžiaus vaikų rodo nuoseklų teigiamą augimą, sako D. Kisielienė. Tyrimo duomenimis, daugiau nei 41 proc. Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų valgo vaisius bent kartą per dieną (neįskaitant sulčių). Be to, daugiau nei 44 proc. sostinės vaikų teigė, kad kasdien valgo daržoves (neįskaitant bulvių). Prie to smarkiai prisideda Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa, pagal kurią kiekvieną savaitę vaikai vaišinasi produktais, kurie yra pagaminti arba užauginti Lietuvoje laikantis aukščiausių kokybės standartų. Programa siekiama skatinti šių sveikatai naudingų produktų vartojimą bei formuoti sveikos mitybos įgūdžius. Ji yra visiškai nemokama ir savanoriška. Praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo daugiau nei 230 tūkst. vaikų - darželinukų ir moksleivių. Jie kartu suvartojo apie 1,2 mln. litrų pieno, 179 tūkst. litrų natūralaus jogurto, 22 tonas sūrio, 617 tonų obuolių ir 219 tonų morkų.
