Kūdikio raida yra unikalus procesas, ir tėvams dažnai kyla klausimas - nuo kada galima pradėti sodinti mažylį? Paprastai kūdikiai pradeda sėdėti savarankiškai maždaug 6-8 mėnesių amžiaus. Tačiau tai labai priklauso nuo vaiko individualios raidos.
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje.
Kada galima sodinti vaiką? Kūdikį sodinti patariame tada, kai pastebėsite pirmąsias kūdikio pastangas riečiantis bandyti sėstis. Tai pastebėję neignoruokite jo noro ir padėkite. Jūsų kūdikis savarankiškai sėdėti pradės tik tada, kai jo kūnelis tam pasiruoš - pakankamai išsivystys sėdėjimui reikalingas raumenynas, o tai gali būti 6-8 mėn. Iki tol galite vaikutį paruošti tam.
Kūdikio raidos etapai ir pasiruošimas sėdėjimui
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą? Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai? Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams:
- vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą.
- Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Požymiai, kad jau laikas:
- Sugeba apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atgal;
- Geba abi kojas pritraukti prie burnytės;
- Gulint ant pilvo pavyksta pakelti galvą, žvalgytis ir pasikelti ant ištiestų rankų;
- Pasodintas sėdi tiesiai ir gerai koordinuoja galvos judesius.
Jei bent vieno iš šių požymių nėra, verčiau luktelėkite ir neskubėkite. Vis dėlto jeigu labai smalsu ir nekantru, tokio amžiaus mažylis beveik kas mėnesį susitinka su prižiūrinčiu pediatru. Paprašykite jo įvertinti vaiko pasiruošimą sėdėti. O jei jam kils abejonių, būsite tikslingai nusiųsti pas ankstyvosios raidos įvertinimo specialistus.
Kaip ruošti kūdikį sėdimui?
Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.
Pratimai ir žaidimai:
- Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų.
- Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo.
- Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas.
- Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis.
- Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis.
- Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses, t.y.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Vienas iš dažniausiai tėvelių užduodamų klausimų. Atsakome taip - jei vaikutis nerodo jokių ženklų, rodančių jo norą sėstis (rietimasis, bandymas keltis, sėstis) geriau dar truputį palaukite. Rekomenduojame vaikučius mokyti sėdėti ant ne per minkšto, bet ir ne kieto pagrindo. Mokymui puikiai gali tikti malonios medžiagos kūdikiams skirti pledai. Sėdantis ant per minkšto pagrindo vaikutis gali svirti ar sėdėti nestabiliai, o štai pirmaisiais kartais sėstis ant kieto ir nemalonaus pagrindo jam bus paprasčiausiai nepatogu ir nesmagu.
Pratinti kūdikį prie sėdėjimo galim ir įvairiose nešyklėse, minėtose reguliuojamo kampo kėdutėse, ar tiesiog pakamšant netvirtus šoniukus pagalvėlėmis. Šiek tiek pramokusius sėdėti mažylius jau galite bandyti sodinti į maitinimo kėdutes. Maitinimo kėdučių pliusas tas, kad jos turi atramas, neleidžiančias mažyliui per daug pasvirti ar iškristi. Nepamirškite, kad pirmaisiais kartais sėdint vaikučiui greitai pavargsta nugaros raumenys ir jis gali tapti irzlus, tad pirmieji kartai sėdint turėtų trukti vos kelias minutes.
Kada negalima sodinti kūdikio? Pavojai ir klaidos
Daugelio specialistų teigimu, priverstinis kūdikio sodinimas gali atnešti kur kas daugiau žalos, nei naudos. Ką tik gimusio naujagimio raumenynas dar nebūna pilnai susiformavęs. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin svarbus jo vystymasis. Raumenys išlaikantys ir neleidžiantys mažyliui atsisėdus griūti į šalis gali formuotis iki 6 mėn., o štai kad negriūtų atgal raumenims vystytis gali prireikti net 9 mėn.
Jei nugaros, liemens ir pilvo raumenys bus nepakankamai tvirti, sodinant vaiką jo stuburas bus netaisyklingoje padėtyje ir netinkamai formuosis stuburo linkiai. Sėdėjimas W padėtyje iš vaiko nereikalauja pastangų ir nedirba kūno viršutiniai raumenys. Dažnai sėdint šitoje pozicijoje gali didėti įtampa kojų ir klubų raumenyse.
Nereikia nerimauti, jei vos suėjus 5,5-6 mėnesiams kūdikis nesėdi stabiliai ar negeba atsisėsti. Jei mažylis vystosi sklandžiai, šiam judesiui išlavinti mažylis turi nemažai laiko. Stebintys kūdikių raidą specialistai teigia, kad šis etapas gali užtrukti net keletą mėnesių, nes įprastai tik 9-10 gyvenimo mėnesį sėdėjimas stabilizuojasi, kūdikis geba savarankiškai atsisėsti ir šiek tiek išsėdėti. Tuo tarpu 7-8 mėnesiais kūdikis mokosi pereiti į sėdimą padėtį, tačiau jo sėdėjimas dar gali būti nepakankamai stabilus. Visi šie atvejai yra normalūs raidos etapai ir neturėtų tėvams kelti nerimo.
Kada skambinti pavojaus varpais?
- Nesiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai;
- Negeba pasėdėti bent kelias sekundes remdamasis delnais į pagrindą;
- Neišguli ant šono;
- Pasodintas nesiremia rankomis į priekį arba į šonus ir verčiasi atgal;
- Kojas ar rankas laiko įtemptas;
- Prastai kontroliuoja galvą;
- Neišguli ant pilvo savarankiškai, laikydamas galvą bent 20 minučių;
- Neatsikelia ant ištiestų rankyčių;
- Nesisuka aplink savo ašį.
Šie požymiai rodo, kad kūdikis nėra pasiruošęs mokytis sėdėti ir atsisėsti, todėl jei pastebite bent vieną iš požymių kūdikiui sulaukus 5,5-6 mėnesių amžiaus, geriau pirmiausia pasitarkite su kineziterapeutu ar raidos specialistu, o mokymo sėdėti laiką pavėlinkite.
Niekada neskatinkite žingsniavimo. Augdamas kūdikis pereina įvairius raidos etapus, kurie dažnai yra susiję ir priklauso vienas nuo kito. Tačiau tėvai, dažniausiai to nežinodami, bando paspartinti raidą ir taip gali pakenkti kūdikiui.
Viena iš didesnių kūdikio raidos etapų - savarankiškas sėdėjimas. Pasaulyje vyrauja daugybė nuomonių, kada gi jau galima bandyti mokyti mažylį sodinti, kada kūdikis pradeda sėdėti pats. Anksčiau įvairiuose informaciniuose leidiniuose mamoms buvo teigiama, kad 6 mėn. kūdikis jau turi sėdėti. Deja, šių dienų specialistai teigia kitaip.
Ergonomiški pagalbininkai: kada ir kaip juos naudoti?
Šiais laikais yra daugybė priemonių, kurios gali padėti vaikučiui priprasti prie sėdėjimo pozos, tačiau dar nereikalauti jo besivystančių raumenukų veiklos. Įvairios reguliuojamo sėdėjimo kampo kėdutės, kuriose mažyliai gali gulėti pusiau sėdomis, nešyklės gali padėti jūsų naujagimiui pratintis prie naujos pozos.
Svarbu suprasti, kad nesėdinčio kūdikio ne tik nederėtų ramstyti pagalvėmis, bet ir sodinti į pagalbines priemones sėdėjimui (angl. baby floor seats). Jei 5,5 mėnesio kūdikis geba išsikelti ant tiesių rankų, galime jį sodinti per šoną. Vaiką paguldykite ant nugaros, šiek tiek pasukite link šono, viena vaiko ranka turi likti ant pagrindo, o kita padedame jam pasikelti ir atsisėsti. Laikant vaiką nusuktą nuo savęs, galime skatinti lenktis ir paimti žemiau esančius žaislus bei padėti juos atgal. Šis pratimas stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
Į maitinimo kėdutę vaiką rekomenduojama sodinti tik tuomet, kai jis jau geba tvirtai sėdėti, t.y. Tvirta nugaros atrama. Staliukas maistui. Atrama kojoms.
Vis labiau populiarėjantys gultukai, kaip ir visi daiktai, turi privalumų ir trūkumų, apie kuriuos privalu žinoti tėvams dar iki gimstant mažyliui. Gultukai yra skirti naudoti nuo gimimo ir dažnai yra įtraukiami į privalomų ir praktiškų daiktų, kuriuos būtinai turi įsigyti kūdikio besilaukiantys tėveliai, sąrašą. Kuo gultukas yra naudingas? Dažniausiai nurodomas pagrindinis kriterijus - gultuko suteikiama laisvė, t. y. tėveliai turės neįkainojamo laiko atsipūsti ar nuveikti reikalingus buities darbus be kūdikio ant rankų. Vis dėlto, reikėtų neužmiršti ir atkreipti dėmesį, jog ši priemonė dažnai naudojama nesilaikant rekomendacijų. Ne kartą yra pasitaikę, kad kūdikis guldomas į gultuką per anksti, t. y. nuo pat gimimo (iš tiesų gultukas gali būti naudojamas ne anksčiau 2-3 mėnesiais, kuomet kūdikis jau visiškai išlaiko galvą).
Nemigdyti gultuke
Tėvai kartais užmiršta ir pajautę gultuko teikiamą komfortą leidžia vaikui ten užmigti ar užsibūti per ilgai (nepertraukiamai gultuke mažylis gali būti ne ilgiau nei 15-30 min, o per dieną - ne ilgiau nei 2 val.). Jokiu būdu negalima mažylio migdyti gultuke. Reikia įsiminti, jog neteisingai naudojama priemonė gali sukelti nemažai žalos vaiko sveikatai.
Nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti stuburo formavimosi problemų, laikysenos sutrikimų. Moksliniuose šaltiniuose taip pat nurodomos ir kitos dėl neteisingo gultuko naudojimo atsirasti galinčios pasekmės: plokščios, išgulėtos vietos galvoje, įvairūs emociniai sutrikimai, hiperaktyvumas, didesnis irzlumas, elgesio sutrikimai, sukrėsto kūdikio sindromas, ilgainiui vaiko ieškomi būdai, kaip save stimuliuoti.
Gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas turi būti naudojamas tik kaip kelių valandų per dieną pagalbininkas mamoms - pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše. Naujovės yra gerai, tačiau niekas neatstos geriausio aktyvaus kūdikio vystymosi laiko ant kieto pagrindo ar manieže, kuris pravartus mokantis verstis, sėdėti, šliaužti, ropoti ir eiti bei neskatina raidos atitolimo nuo normų.
