Kai kyla pavojus vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, jis gali būti tuoj pat paimtas iš nesaugios aplinkos, o grėsmės lygis nustatomas vėliau. Tai reglamentuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame tvarkos apraše, kuriuo vadovaujasi vaiko teisių apsaugos specialistai. Informacinėje sistemoje pažymima, kad vienas iš dviejų grėsmės lygių per šį laikotarpį vienam vaikui gali būti nustatomas kelis kartus.

Apraše pateikiama speciali anketa, kurią vaiko teisių apsaugos specialistai pildo nustatydami galimus grėsmės vaikui lygius. Ši anketa apima 15 puslapių ir yra skirstoma į 4 rizikos veiksnių grupes: vaiko funkcionavimo, su vaiko atstovais pagal įstatymą (tėvais ar globėjais) susiję rizikos veiksniai, su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku susiję rizikos veiksniai, bei su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai. Iš viso anketoje išskiriami 33 rizikos veiksniai, iš kurių 14 yra aukštos rizikos.

Grėsmės lygių nustatymo kriterijai

Pirmasis grėsmės lygis reiškia, kad vaiko teisės buvo pažeistos, tačiau jo saugumui, gyvybei ar sveikatai pavojaus nėra. Antrasis grėsmės lygis nustatomas, kai kyla grėsmė nepilnamečio saugumui, sveikatai ar gyvybei. Tokiu atveju vaikas iš šeimos paimamas, o vaiko teisių apsaugos specialistai kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiko paėmimui išdavimo.

Amžius yra svarbus veiksnys nustatant grėsmės lygius:

• Jei vaikui yra 3 ar mažiau metų, gali pakakti vieno aukštos rizikos veiksnio, kad būtų nustatytas antrasis grėsmės lygis.
• Jei vaiko amžius svyruoja nuo 4 iki 6 metų, antrasis grėsmės lygis gali būti nustatytas esant dviems ar daugiau aukštos rizikos veiksnių.
• Pirmasis grėsmės lygis vaikui gali būti nustatytas esant vienam aukštos rizikos ir (arba) ne mažiau nei penkiems kitiems rizikos veiksniams.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė teigė, kad dviejų grėsmės lygių sistema leidžia pakankamai tiksliai įvertinti situaciją šeimoje ir aplinką, kurioje auga vaikas, taip pat padeda išvengti darbuotojų subjektyvumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai, vykdydami pertvarką, turi tam tikrus įrankius, įvertinant grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, remdamiesi nustatytu grėsmių lygių kriterijų sąrašu.

Fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto požymiai

Vertinant grėsmės vaikui lygį, specialistai pirmiausiai anketoje pažymi, ar yra požymių, kad vaikas buvo neprižiūrimas arba prieš jį naudotas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas. Šie veiksniai yra priskiriami prie aukštos rizikos.

Fizinio smurto požymiai:

• Mėlynės ant viso kūno
• Nubrozdinta kakta
• Kraujuojanti žaizda plaštakoje
• Sutinusios nosies ir pan.

Psichologinio smurto požymiai:

• Vaiko baikštumas
• Išskirtinis nuolankumas suaugusiajam
• Jautrus reagavimas į tėvų ar globėjų buvimą šalia
• Savęs žalojimas ir nuvertinimas

Seksualinio smurto požymiai:

• Vengimas prisilietimų, ypač suaugusiųjų
• "Sustingimas" palietus
• Pakitusi eisena
• Viešas masturbavimasis
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis
• Savęs žalojimas ar bandymai nusižudyti
• Seksualizuotas elgesys (pvz., bandymas liesti suaugusįjį, siekis būti liečiamam, provokuojantis elgesys, seksualinių santykių imitavimas, per didelės seksualinės žinios pagal vaiko amžių ir kt.)

Prie galimų seksualinio smurto požymių taip pat priskiriami miego sutrikimai (pvz., baimė miegoti vienam ar tamsoje), be aiškios medicininės priežasties pasireiškiantys pilvo, galvos, galūnių skausmai, pykinimas ar vėmimas.

Vaiko nepriežiūros ir kitų rizikos veiksnių vertinimas

Vaiko nepriežiūra gali būti įtariama, jei vaikas yra per mažo ūgio ar svorio pagal savo amžių, išsekęs arba turi antsvorio. Taip pat, jei jis vilki nešvarius, netvarkingus, oro sąlygų neatitinkančius drabužius, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, neatsimena, kada valgė, arba valgo tik vieną kartą per dieną. Dienos ritmo nebuvimas, kai vaikas keliasi ir eina miegoti, kada jam pavyksta, taip pat gali būti laikomas nepriežiūra.

Jei rizikos lygio nustatymo metu vaikas serga ir yra negydomas (pvz., jam nenupirkti gydytojo išrašyti vaistai arba jie nupirkti, bet nevartojami), tai taip pat gali būti vertinama kaip aukštos rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, vaikas dėl galimai aukštos temperatūros sunkiai orientuojasi aplinkoje, jo kūnas išbertas, bet į gydymo įstaigą nesikreipta arba, kreipusis, vaistai nevartojami.

Prie aukštos rizikos veiksnių taip pat priskiriamas tėvų ar globėjų apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų. Nors kai kurie tai vertina kaip įstatymo spragą dėl neaiškumo dėl alkoholio vartojimo ribų, apraše nurodoma, kad bent vienas iš tėvų turėtų nevartoti alkoholio, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą.

Vertinamas ir tėvų pareigų vykdymas. Motyvacijos trūkumas rūpintis vaiku, nuolatinis vaiko palikimas kitų priežiūrai, vaiko neleidimas į švietimo įstaigą gali būti priskiriami prie aukštų rizikos veiksnių. Taip pat, jei vaiko atstovai netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių, yra nepageidautinas, jam nepritaikytos sąlygos ir kt.

Aukštos rizikos veiksniais laikomas ir tėvų ar globėjų agresyvus elgesys (pvz., grasinimai sumušti, nuskriausti, nekontroliuojami veiksmai, vaiko tampymas už drabužių, agresyvus lietimas). Netinkamos auklėjimo priemonės, pavyzdžiui, nenuoseklus elgesys, atsitiktinės disciplinos taikymas, neadekvačios bausmės, nenubrėžiamos elgesio ribos, fizinės bausmės ar kitokios smurto formos, nors ir nepatenka į aukštų rizikos veiksnių sąrašą, yra vertinamos.

Gyvenamosios aplinkos ir socialinių problemų vertinimas

Apleista, nešvari, higienos normų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, kurioje veisiasi kenkėjai, nurodoma kaip pavojinga ir kelianti aukštą riziką. Pavojų vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei gali kelti nesaugiai laikomi vaistai, cheminės medžiagos, techniškai netvarkingos elektros, dujų, šildymo sistemos įrangos.

Per didelė priežiūra, apibūdinama kaip ypač aktyvi vaiko kontrolė, rūpinimasis, neatitinkantis jo amžiaus ir brandos, taip pat gali daryti įtaką nustatant grėsmės lygį, nors šis punktas ir nepriskiriamas prie aukštų rizikos veiksnių.

Grėsmės vaikui lygio nustatymo metu vertinama ir tai, ar šeima turi socialinių problemų. Jei šeimos būstas ir aplinka dėl skurdo neatitinka vaiko poreikių, tėvai ilgą laiką nedirba ir nesistengia to keisti, dėl socialinės atskirties kyla pavojus vaiko sveikatai ar net gyvybei, arba vaikas priverstas elgetauti, tai gali būti vertinama kaip vienas iš neaukštos rizikos požymių.

Informacijos rinkimas ir vertinimas

Gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tarnybos darbuotojai vyksta į vaiko buvimo vietą, išklauso vaiką ir jo tėvus. Nustatant grėsmės lygį, informacija renkama iš kelių su šeima susijusių šaltinių, įvertinant vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir kitų specialistų (pvz., ugdymo įstaigos, socialinio darbuotojo, teisėsaugos institucijų) pateiktą informaciją.

Antrasis grėsmės lygis nustatomas, kai vaikui kyla realus pavojus arba kai vaiko tėvai ar globėjai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti. Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus ir nustatytus aukštos rizikos veiksnius pagal vaiko amžių, kurie kelia grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei.

Socialiniai įgūdžiai apima gebėjimą sąveikauti su aplinkiniais socialiai priimtinais būdais, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus. Socialinių įgūdžių stokojantys vaiko atstovai negali visapusiškai įgyvendinti savo vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesudaro saugių, tinkamų sąlygų vaikui augti, naudoja netinkamus tarpusavio santykių aiškinimosi būdus vaikų akivaizdoje.

Anketos mokyklose ir socialinis pasas

Kai kuriose mokyklose pildomos anketos, kurios nėra anoniminės ir reikalauja nurodyti asmeninius duomenis. Tokios anketos gali apimti klausimus apie šeimos sudėtį, tėvų užimtumą, emigraciją, vaiko globėjus. Kai kurios anketos yra skirtos gauti "socialinį pasą", kuris padeda surinkti statistiką strateguojant švietimo pagalbos specialistų veiklą, struktūruojant paramos teikimą, ekskursijų mokesčių lengvatas ir kt.

Socialinio paso iniciatorė, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė, nurodo, kad socialinis pasas padeda surinkti statistiką, kuri naudojama strateguojant švietimo pagalbos specialistų veiklą, formuojant socialinio profilio paslaugas, teikiant lengvatas už ikimokyklinių įstaigų paslaugas. Tačiau ji taip pat pastebi, kad socialinis pasas atsirado dar iki Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo, todėl reikėtų įvertinti anketų turinį ir formas. Kai kuriose savivaldybėse, pvz., Utenoje ir Klaipėdoje, socialinio paso jau atsisakyta dėl sugriežtintos asmens duomenų apsaugos.

S. Šerėnienė mano, kad tokias anketas turėtų pildyti tėvai, o ne vaikai, ir kad anketa gali būti sudaryta neetiškai, jei nėra tinkamai paaiškinta, kam ji bus naudojama ir kaip duomenys bus saugomi.

Anketų tipai ir klausimų metodologija

Anketos yra svarbus socialinės informacijos rinkimo metodas, leidžiantis gauti duomenų apie įvairius aspektus. Kalbant apie socialinės informacijos rinkimo metodus, negalima vienareikšmiškai teigti apie vieno ar kito metodo naudojimą vien. Šiame straipsnyje pateikiami anketų, skirtų vaikams, pavyzdžiai, apimantys įvairias temas: patyčios, fizinis aktyvumas, narkomanijos prevencija, vartotojų nuomonė apie šokoladą, alternatyvaus ugdymo mokyklos vertybės. Taip pat pateikiami ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo klausimai.

Klausimų tikslas - nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Klausimai gali būti atviri arba uždari. Pateikiami Kauno lopšelio-darželio "Girstutis" tėvų apklausos pavyzdžiai, kuriuose tėvai dalijasi nuomone apie darželio veiklą, ugdymo kokybę, saugumo užtikrinimą, vaikų pasiekimus, informavimą apie pažangą, poreikį papildomų būrelių, vaikų buvimo lauke, komunikacijos tarp administracijos ir auklėtojų svarbą.

tags: #anketa #vaikams #paimti

• Kunigų tarnystė Kudirkos Naumiesčio parapijoje
• Išsamiau apie hCG
• Pirmosios pagalbos patarimai susitrenkus nosį
• Burokėlių receptai ir idėjos
• Kaip atpažinti nėštumą