Suprasti interneto pavojus ir užtikrinti vaikų saugumą - tai didelis iššūkis šiuolaikiniams tėvams. Kaip vaiko į gatvę neišleidžiame jam vos išmokus vaikščioti, taip ir į interneto džiungles savo atžalų nereikėtų paleisti be specialaus dėmesio. Taip sako socialinių medijų bei interneto specialistas Domantas Širvinskas ir psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Jie taip pat teigia, kad internetas - gera auklė, tačiau su viena sąlyga - būtina pasirūpinti saugiu ar vertingu turiniu. Antraip - gali tekti sumokėti labai brangiai. Apibūdindama saugų interneto turinį vaikams, A. Kurienė pirmiausiai atkreipia dėmesį į vaiko amžių. Specialistų teigimu, saugus turinys yra tas, kuris vaikui nerodo blogo pavyzdžio ir neskatina elgtis nederamai.
„Kas yra tas blogas pavyzdys - tai jau tėvų sprendimas. Be jokios abejonės, tai neturėtų būti seksualus ar smurtinis turinys, jis neturėtų skatinti žeminti kitus, taip pat šokiruoti, gąsdinti“, - pabrėžia D. Širvinskas.
Psichologė psichoterapeutė A. Kurienė pataria nenuvertinti ir reklamų, kurių prikimšta interneto erdvė, poveikio. „Pvz., „be šitų akinių atostogos - neįmanomos“ ar „be šio žaisliuko nepasirodyk paplūdimyje“.
D. Širvinskas išskiria du pagrindinius galimus pavojus, tykančius vaikų internete, - patyčias ir privatumo nepaisymą. Pirmoji problema, pašnekovo teigimu, yra ta, kad mes, kaip visuomenė, negebame spręsti jos nei virtualiose, nei fizinėse erdvėse. „Tam per mažai dėmesio skiriama viešojoje erdvėje, tėvai apie tai su vaikais irgi nenori kalbėtis, nes nepatogu, nesmagu, o greičiausiai ir patys neturi sprendimų. Tai labiau mokyklinukams kylanti grėsmė, tačiau to vaikas gali išmokti ar tai patirti ir vartodamas patyčias skatinantį turinį - ir per televiziją, ir internete“, - sako D. Širvinskas.
O privatumo nesilaikymo problema, jo tvirtinimu, išsprendžiama daug paprasčiau. „Į gatvę vaiko neišleidžiame jam vos išmokus vaikščioti, o laikome jį už rankos, pasakojame apie pavojus, išmokome pereiti gatvę. Taip turėtų būti ir su internetu - turėtume drauge naršyti, domėtis, skaityti, bendrauti. O tuo pačiu aptarti ir įvairias situacijas, kurių metu galima ar negalima atskleisti duomenų apie save“, - moko D. Širvinskas.
Mokymo elgtis su internetu ar išmaniuoju įrenginiu būtinybę pabrėžia ir A. Kurienė. Kai vaikui į rankas pirmą kartą paduodame telefoną, planšetę ar kompiuterį, turime tuoj pat paaiškinti taisykles.
Esama požiūrio, kad, susidūrus su neigiama informacija, svarbiausias - tėvų vaidmuo, kai šie paaiškina, padeda vaikui suprasti, kas tinkama, o kas ne. Tačiau psichologė A. Kurienė tikina, kad pasitaiko atvejų, kai vaikai nemenkai nukenčia nuo radinių internete ir tėvų paaiškinimai čia negelbėtų. Ji pasakoja, kad pastaruoju metu tenka konsultuoti ne vieną darželinuką, kuris dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl neapsižiūrėjimo, patenka į pornografinio turinio svetaines.
„Klausiau vienos mažos mergaitės, kodėl ji tiesiog neišjungė planšetės, kai ją išgąsdino tai, ką matė, o matė ji lytinį aktą, kuris nėra romantiškas, o toks, kokį gali įsivaizduoti sunkiuose suaugusiųjų puslapiuose. Ji sakė: aš negalėjau sustoti žiūrėjusi. Tai taip išgąsdina, taip įtraukia, kad vaikas nežino, ką jis mato. Trumpalaikiai tokios traumos padariniai - išgąstis, pasimetimas, kartais sudirgimo, emocijų šuoras. Kaip ir kiekvienas traumuojantis patyrimas, netikėti radiniai internete vaikui gali sukelti miego, nuotaikų sutrikimą, valgymo sunkumus“, - pasakoja A. Kurienė.
„Jei vaikas negauna pagalbos, jei tie įvaizdžiai jį persekioja ilgą laiką, o būsena užsitęsia, ją kartais galima kvalifikuoti kaip potrauminį streso sutrikimą. Vaikai ima jaustis kalti dėl to, kad pamatė, jaučiasi susitepę.“
A. Kurienė rekomenduoja visuomet pasidomėti, ką internete veikia jūsų vaikas, net jei šis - ir jau ne itin mažo amžiaus. „Yra labai agresyvaus turinio žaidimų ir mes, kaip tėvai, neišpažįstame tokių vertybių. Tai gali būti žaidimas, kuriame už pervažiuotą policininką gauni papildomų taškų. Yra žaidimų, kur taiklumą treniruoji mesdamas bobutei peilį į nugarą.“
„Gal jis tikrai stato namus, kuria civilizacijas ir gali labai daug dalykų išmokti, bet gal svaido peilį į ką nors ir visai nemato tame nežmogiško elemento. Tėvų pareiga vaikui parodyti, paaiškinti ir neprileisti prie tokio žaidimo“, - sako A. Kurienė.
Saugus elgesys realiame pasaulyje
Tačiau ar pasirūpinę saugiu turiniu internete tėvai gali atsipalaiduoti? D. Širvinskas sako, kad galima atsakyti klausimu: ar tėvai gali atsipalaiduoti, kai jų vaikas į gatvę išvedamas auklės? „Greičiausiai - taip, juk mes ja pasitikime, nes patikrinome jos gebėjimus ir atsakingumą (saugaus turinio svetainę irgi reikėtų kritiškai peržiūrėti). Tačiau pagrindinių saugumo taisyklių pirmiausia turi išmokyti tėvai. O auklė (virtuali internete ar tikra gatvėje) bus tik papildomas saugiklis, kuris rūpinsis vaiko saugumu“, - kalba D. Širvinskas.
Jo teigimu, patys tėvai turi nutarti, kokio amžiaus vaikui internetu naudotis leis be kontrolės, o A. Kurienė tikina, kad be priežiūros prie interneto vaiko nepaliktų iki pat gimnazijos.
„Jeigu dešimtokas visą dieną sėdi prie interneto, tikrai paklausčiau, ką jis ten randa ir kur yra tikri žmonės, tikri draugai. Jei gebėjimas naršyti yra didelis, galima nusipirkti ir atsisiųsti pigių kvaišalų, pasigaminti bombas, susisintetinti kokių nors stimuliatorių ir t.t.“, - perspėja A. Kurienė.
A. Kurienės teigimu, ypatingai svarbi pusiausvyra tarp tikro ir virtualaus gyvenimo, todėl reikia pasirūpinti, kad vaiko diena būtų kuo įvairesnė. „Menkėja vaikų gebėjimas patiems kažką sukurti, jų fantazija. Daugybė tėvų skundžiasi, kad vaikas per atostogas nuobodžiauja. Jei jam išjungei kompiuterį, telefoną, jis neranda kuo užsiimti, slankioja piktas, reikalauja išmanaus įrenginio. Juk, jeigu jums kasdien pristatytų pusryčius, pietus ir vakarienę, ir taip maitintų bent kelis mėnesius, o staiga jums pačiam reikėtų sugalvoti, ką pagaminti valgyti, didelė tikimybė, kad jūs žiūrėtumėte, ką jums čia neseniai davė ir tai būtų paprasčiausias variantas.“
Veiklos pobūdį, matuojant laiką internete, išskiria ir D. Širvinskas. Jo žodžiais, svarbiausia, kuo užsiimama: „Jei vaikas žiūri beprasmius filmukus, klipus, žaidžia nieko nelavinančius žaidimus, tai to turėtų būti kuo mažiau. Jei įrenginį gauna į rankas tik todėl, kad nurimtų, tai išvis blogas signalas. Tačiau, jei jis naršo savo amžiui įdomias svetaines, domisi, žiūri informacinius klipus, žaidžia motoriką lavinančius žaidimus ar gal net atlieka namų darbus, laiko prie „ekrano“ iš esmės riboti nereiktų.“
Saugumo ugdymo svarba
Sveika ir saugi aplinka - tai vaiko augimui ir vystymuisi palanki aplinka, daranti poveikį, nuo kurio priklauso, ar vaikas galės augti ir vystytis išnaudodamas visas savo galimybes bei gyventi visavertį gyvenimą. Štai kodėl saugaus elgesio mokymas yra būtinas:
- Pavojų Prevencija: Mokydami vaikus saugaus elgesio, mes suteikiame jiems įrankius, reikalingus atpažinti ir išvengti pavojingų situacijų. Tai apima ne tik fizinius pavojus, bet ir virtualius, pavyzdžiui, bendravimą su nepažįstamaisiais internete ar netinkamo turinio žiūrėjimą.
- Atsakomybės Ugdymas: Saugus elgesys skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Jie mokosi, kad kiekvienas poelgis turi pasekmes ir kad jie gali kontroliuoti savo saugumą.
- Pasitikėjimo Savimi Stiprinimas: Žinodami, kaip elgtis ekstremaliose situacijose ar susidūrus su pavojumi, vaikai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir gebantys įveikti iššūkius.
- Empatijos ir Pagarbos Ugdymas: Saugus elgesys apima ir pagarbą kitų žmonių saugumui ir gerovei. Vaikai mokosi, kad jų veiksmai gali turėti įtakos kitiems ir kad svarbu elgtis atsakingai, kad nepadarytų žalos.
Pagrindinės saugumo temos vaikams
Saugus elgesio pamokos turėtų apimti įvairias temas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir aplinką, kurioje jie gyvena. Štai keletas pagrindinių temų, kurias svarbu įtraukti į mokymo programas:
Saugus Elgesys Autobuse
- Saugos diržų naudojimas: Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, pagal Kelių eismo taisykles juos prisisegti privaloma. Taisyklingai užsegtas saugos diržas yra juosiamas per petį ir per juosmenį: jis visos kelionės metu turi išlikti įtemptas, ne per laisvas. Įvykus smūgiui, susidūrimui ar staigiai sustabdžius autobusą, taisyklingai užsegtas saugos diržas prilaiko kūną, gerokai sumažina sunkių ir mirtinų traumų tikimybę.
- Elgesio taisyklės: Kelionės metu negalima vaikščioti, lakstyti. Būtina ramiai sėdėti savo vietoje.
- Atsargumas įlipant ir išlipant: Reikia atidžiai stebėti aplinką ir įsitikinti, kad nėra pavojingų kliūčių.
Saugus Elgesys Gatvėje ir Kelyje
Mokiniai bus supažindinimai su Kelių eismo taisyklėmis, išmoks įžvelgti eismo aplinkoje tykančius pavojus ir gaus patarimų, kaip jų išvengti.
- Kelių eismo taisyklės: Vaikai turėtų žinoti pagrindines kelių eismo taisykles, kaip pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, kaip atpažinti kelio ženklus ir kaip elgtis prie šviesoforo. Norėdamas pereiti kelią ar gatvę privalai susirasti perėjimui skirtą vietą - pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Priėjus prie perėjos, reikia atsistoti toliau nuo šaligatvio ar kelkraščio krašto, apsidairyti į abi puses: pasižiūrėti į kairę, į dešinę. Per kelią reikia eiti statmenai, o ne įstrižai. Kelyje niekada neskubėti - elgtis ramiai, būti atidžiam ir nežiopsoti. Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį - t. y. kairiąja puse. Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais.
- Saugus važiavimas automobiliu: Vaikai turėtų žinoti, kad automobilyje būtina segėti saugos diržus ir sėdėti specialioje kėdutėje, jei jie yra per maži. Svarbu mokyti juos, kad negalima trukdyti vairuotojui ir kad reikia elgtis ramiai.
- Saugus važiavimas dviračiu ir paspirtuku: Vaikai turėtų žinoti, kad važiuojant dviračiu ar paspirtuku būtina dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones, laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atidiems aplinkai.
Saugus Elgesys su Nepažįstamaisiais
Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais, priimti iš jų dovanų ar eiti su jais į nepažįstamas vietas.
Pavojų Prevencija ir Efektyvūs Saugumo Ugdymo Metodai
Pagal vaiko amžių įvertinkite jo judrumą, paklusnumą. Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje.
Svarbu ne tik tai, ką mes mokome vaikus apie saugų elgesį, bet ir kaip mes tai darome. Efektyvūs mokymo metodai turėtų būti interaktyvūs, įtraukiantys ir pritaikyti prie vaikų amžiaus ir interesų. Štai keletas pavyzdžių:
- Praktiniai užsiėmimai: Vaikai geriausiai mokosi per patirtį. Todėl svarbu organizuoti praktinius užsiėmimus, kuriuose jie galėtų išbandyti įvairias saugaus elgesio situacijas. Pavyzdžiui, galima inscenizuoti laipinimąsi į autobusą ir iš jo, saugos diržų segimą.
- Žaidimai ir stalo žaidimai: Vaikai žaidimo forma mokosi saugios elgsenos buityje ir gamtoje, įgauna psichologinio pasirengimo grėsmėms ir pavojams. Naudojame stalo žaidimus ir konstruktorius, specialiai siekiant atkartoti gyvenimiškas situacijas, kurių metu vaikai mokosi, kokie poelgiai gali kelti pavojų, o kas apsaugo nuo jų.
- Filmukai ir animacija: Vaikams patinka žiūrėti filmukus ir animaciją. Todėl galima naudoti šias priemones, kad perteikti jiems saugaus elgesio žinias. Svarbu pasirinkti filmukus, kurie būtų informatyvūs, įdomūs ir atitiktų vaikų amžių.
- Diskusijos ir pokalbiai: Vaikai turėtų turėti galimybę diskutuoti ir užduoti klausimus apie saugų elgesį. Tai padeda jiems geriau suprasti temas ir įsisavinti žinias.
- Pavyzdžiai iš realaus gyvenimo: Vaikai geriau mokosi, kai mato, kaip saugus elgesys veikia realiame gyvenime. Todėl svarbu pasakoti jiems istorijas apie žmones, kurie išvengė pavojų dėl savo atsargumo ir sąmoningumo.
Apsaugos taisyklės – draugiškas nepažįstamasis
Tėvų Vaidmuo Ugdant Saugų Elgesį
Nors mokyklos ir darželiai atlieka svarbų vaidmenį mokant vaikus saugaus elgesio, tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už savo vaikų saugumą. Tėvai turėtų:
- Būti pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš savo tėvų. Todėl tėvai turėtų patys laikytis saugaus elgesio taisyklių ir rodyti gerą pavyzdį savo vaikams. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus.
- Kalbėtis su vaikais apie saugumą: Tėvai turėtų reguliariai kalbėtis su savo vaikais apie saugumą ir atsakyti į jų klausimus. Jie turėtų skatinti vaikus pranešti apie bet kokius incidentus ar situacijas, kuriose jie jaučiasi nesaugiai.
- Sukurti saugią aplinką namuose: Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų namuose būtų saugi aplinka, kurioje vaikai galėtų žaisti ir mokytis be rizikos susižeisti ar apsinuodyti.
- Parinkti saugų maršrutą į mokyklą ir atgal: Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal. Kartu su vaiku keletą kartų nueikite juo.
- Sąmoningumo ugdymas: Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai.
Mokyklų ir Darželių Iniciatyvos
Gruodžio pradžioje LRT.lt portalas pristatė unikalią vaikams skirto saugaus turinio svetainę. Specialiai atrinktas ir lavinantis puslapio turinys pritaikytas trims amžiaus grupėms: ikimokyklinukams, pradinių ir vyresnių klasių mokiniams. Pagal amžiaus grupes skiriasi ne tik turinys, bet ir puslapio dizainas, kuris kurtas atsižvelgiant į atitinkamo amžiaus grupių vaikų patarimus ir pastebėjimus.
„Tokios svetainės tikrai reikalingos, nes ne visi tėvai turi laiko ir žinių patys atsirinkti. Jei yra specialistų, kurie domisi, tikrina tą turinį, pažiūri, seka, konsultuojasi, tai tikrai didelė pagalba tėvams, kurie gali pasodinti penkiametį, įjungti animaciją ir pusei valandos eiti ramiai į dušą“, - įsitikinusi psichologė.
Kad saugiu turiniu pasižyminčios svetainės naudingos, kai nėra galimybės būti šalia vaiko, sutinka ir D. Širvinskas. Populiariausia šiuo metu puslapyje yra ikimokyklinukų grupei skirta versija. Ji sudaro beveik 50 proc. visos auditorijos. „Ikimokyklinukus tėvai pasodina prie saugios svetainės, o kiti susiradę savo puslapius. Labiausiai vaikai domisi žaidimais, tai pastebima visose amžiaus kategorijose. „Žaidimas - palankus, jis moka mokyti vaiką“, - vertina A. Kurienė.
Kas Nutinka Neprisisegus Diržo?
A. Pakėnas pasakoja, kokios pasekmės gresia eismo įvykio metu neprisisegus saugos diržo: „Staigiai stabdant autobusą, įvykus šoniniam smūgiui ar kaktomuša susidūrus su kliūtimi, žmonės ir daiktai toliau juda važiavimo greičiu. Jeigu autobuso keleiviai nesegi saugos diržo, priklausomai nuo greičio, jie bloškiasi į priekį kelias dešimtis ar net šimtą kartų didesne jėga. Žmonės neretai iškrenta pro autobuso priekinį stiklą ar šoninius langus“.
Vairavimo instruktorius teigia, kad neužsegtas saugos diržas gali pražudyti ir aplinkinius. „Įvykus smūgiui, dideliu greičiu judantis kūnas gali kliudyti smūgio kelyje esančius keleivius, autobuso vairuotoją. Pavyzdžiui, jeigu autobusas judėjo 50 km/val greičiu ir įvyko smūgis kaktomuša, saugos diržais neprisisegęs asmuo į kitą žmogų režiasi maždaug 45 kartus didesne jėga. Galite įsivaizduoti, kas lieka po tokio susidūrimo.“
