Draugystė - tai brangus turtas, ypač vaikystėje. Ji formuoja mūsų charakterį, moko dalintis, suprasti ir palaikyti vienas kitą. Šiame straipsnyje panagrinėsime draugystės svarbą vaikams, remdamiesi įvairiais šaltiniais ir įžvalgomis. Aptarsime, kaip draugystė gali būti išreikšta eilėraščiuose, ir kokią vertę ji suteikia mūsų gyvenimui.
Draugystės svarba vaikų gyvenime
Draugystė reikalinga mums ne mažiau už gyvenimo būtinybes - ugnį ir vandenį. Ciceronas (106-43 pr. Kr.) rašė: "Manau, draugystė prasideda nuo žaibiško pripažinimo - savotiškos meilės apraiškos. Tam užtenka vieno žodžio, lengvo rankos prisilietimo, - tuo tarpu išsiskiriant visuomet kažkas prarandama, ir visuomet lieka skausmingas apmaudas."
Tikras draugas - tas, kuris ateina, kai visi kiti išeina. Patirtis išmoko ypatingai vertinti tuos kelis žmones, kurie gali priimti tave tokį, koks esi. Kam reikalingas toks žmogus, į kurį galima kreiptis tik tinkamai parinktais žodžiais? Noriu, kad kažkas juoktųsi drauge su manimi ir liūdėtų drauge, būtų man malonus ir savo patarimais padėtų man pasirinkti, o kartais, žinoma, žavėtųsi mano nuovokumu bei įžvalgumu.
Draugystės nesumenkina nei atstumas, nei laikas, nei nelaisvė, nei karas, nei kančia, nei tyla. Kaip tik į šią dirvą ji giliausiai suleidžia šaknis. Ir šioje dirvoje ji pražysta. Bus man niūrus kiekvienas kelias, jei neapšvies jo draugo šypsena. Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų artimesnių už brolį.
Jokia draugystė neįmanoma ten, kur nėra laisvės. Draugystė mėgsta gaivų orą ir nesutinka būti įkalinta uždarose, ankštose patalpose. Ir vienišumą, ir negalią, ir netikrumą įgalina pakelti jau vien žinojimas, kad esama draugų, net jei jie negali tau padėti. Užtenka, kad jie yra.
Sunkiausia, kai negali pradžiuginti draugo. Negalima tiksliai nustatyti akimirkos, kada atsiranda draugystė. Kaip indą pripildant lašas po lašo, pagaliau vienas lašas priverčia tekėti per viršų, taip ir mielaširdysčių sraute viena jų galiausiai perpildo širdį. Tikra draugystė atsiranda tada, kai drauge tylėti gera. Visuomet jaučiu tą didžiai vertingą ramybę ir paguodą teikiančią draugystės savybę, kai nereikia nieko aiškinti.
Nelauk, kol žmonės bus draugiški. Kad ką nors reikštum kito žmogaus gyvenime, tau nereikia būti nuostabiu, turtingu, gražiu ar tobulu. Užtenka, kad būtum kartu ir tau rūpėtų. Kiekvienam iš mūsų iškelta ta pati užduotis - susitikimo su artimu savo užduotis. Tam mums reikia žiūrėti su tikslu pamatyti, klausytis su tikslu išgirsti. Ir tą padaryti mums nelengva, tas mus gąsdina. Todėl, kad išgirsti - reiškia susieti su kito žmogaus likimu, pamatyti - reiškia susieti su kito žmogaus likimu.
Draugystės esmė: Atvirumas, Pasitikėjimas ir Palaikymas
Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės. Jei ką ir verta stengtis laimėti, tai tik draugų juoką bei meilę. Liūdesiui pakanka vienatvės, bet norėdamas patirti visą džiaugsmo pilnatvę, turi juo su kuo nors pasidalinti.
Nelaikykite savo meilės ir švelnumo skrynelių užrakintų, kol jūsų draugai gyvi. Pripildykite jų gyvenimą džiaugsmo. Kalbėkite draugams palaikymo, padrąsinimo žodžius, kol jų ausys gali tai girdėti, o širdys - palaimingai virpėti. Draugystė negali ateiti ne laiku, negali atsistoti skersai kelio.
Nepasitikėk žmogum, kuriam viskas atrodo gera, taip pat žmogum, kuris viską laiko blogu, o visų labiausiai - žmogumi, kuris į viską žiūri abejingai. Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį.
Tasai, kuris veikia vadovaudamasis širdimi, apšviestas tikros meilės, pirmiausia nori išgyventi santykį, o čia mes visada esame vargšai ir vis iš naujo atrandame savo vargingumą. Santykis reikalauja įsiklausymo, palaikančio žvilgsnio, užgimstančio pasitikėjimo, kančios ir kito asmens poreikių supratimo, kylančio iš pagarbos kito asmens istorijai.
Draugystės vertė: Būti kartu ir rūpintis
Tikra draugystė nereiškia būti neišskiriamiems. Tu gali turėti viską pasaulyje ir vis tiek būti pačiu vienišiausiu žmogumi, ir tai pati karčiausia vienatvė. Sėkmė man atnešė pasaulinę šlovę ir milijonus svarų, bet tai man sutrukdė turėti vieną dalyką, kurio mums visiems reikia - mylinčius, išliekančius santykius. Draugystė daro visus mūsų reikalus bendrus: ir sėkmė, ir nelaimės, ir visas mūsų gyvenimas yra bendras. Seneka teigė: "Žmonių santykiai panašūs į namą." Viena gražiausių tikros draugystės savybių yra gebėjimas suprasti ir būti suprastam.
Draugystė nėra būtinybė - kaip ir filosofija ar menas… Draugystė neturi išliekamosios vertės. Veikiau ji yra vienas iš tų dalykų, kurie suteikia vertę išlikimui. C. S. Lewis.
Draugystė literatūroje ir apdovanojimuose
IBBY Lietuvos skyriaus teikiama Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią verstinę knygą vaikams apdovanota Birutė Avižinienė už rašytojos, iliustruotojos Jokės van Leeuwen knygos "Kai mano tėtis tapo krūmu" vertimą iš olandų kalbos. Šiai premijai taip pat nominuota Ieva Vaitkevičiūtė už rašytojos, iliustruotojos Elzbietos paveikslėlių knygos "Flonflonas ir Miuzetė" vertimą iš prancūzų kalbos ir Viltarė Urbaitė už rašytojos Kairi Look bei iliustruotojos Anneʼės Pikkov paveikslėlių knygos "Truputį didelis" vertimą iš estų kalbos. Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią verstinę knygą paaugliams apdovanotas Mantas Karvelis už rašytojos Sofios Chanfreau ir iliustruotojos Amandos Chanfreau knygos "Žirafos širdis labai didelė" vertimą iš švedų kalbos.
Šios knygos, apdovanotos IBBY, dažnai paliečia draugystės temas, net jei pagrindinė tema yra karas ar kitos sudėtingos situacijos. Pavyzdžiui, Elzbietos paveikslėlių knygoje "Flonflonas ir Miuzetė" pasakojama apie dviejų draugų, kuriuos atskiria karas, istoriją. Knyga parodo, kaip svarbu išsaugoti draugystę net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.
Karas įtaigiai perteikiamas vaiko akimis, nenukrypstama nei į pernelyg naivų, supaprastintą, nei į pernelyg sudėtingą kalbėjimą: lauke aidi šūviai, „tie“ kariauja su „anais“, o mergaitė pavojų kupinoje kelionėje bando pasiekti saugią vietą - mamos namus. Subtiliai pajaustas ir perteiktas pabėgėlio vaiko pasaulis. Karo tema ryškėja ir Ievos Vaitkevičiūtės iš prancūzų kalbos verstoje į reikšmingiausiųjų trejetuką patekusioje Elzbietos paveikslėlių knygoje "Flonflonas ir Miuzetė", skirtoje 4-6 metų vaikams. Knygelė išties geba perteikti vaiko suvokimą. Autorė puikiai balansuoja tarp švelnumo, jautrumo mažiesiems skaitytojams ir sykiu realistiškumo: „Karas niekada nemiršta, mano mažasis Flonflonai. Kartais jis užsnūsta. Kai taip nutinka, reikia būti labai atsargiam, kad jo nepažadintum“ (p. 28). Vis dėlto viltis yra, ir išeitį simboliškai randa vaikai: Miuzetė, padariusi mažą skylutę tvoroje, sugeba patekti pas draugą. Iliustracijos taip pat vertos atskiro pagyrimo - jos puikiai perteikia ir papildo tekstą, suteikia jam gelmės.
Anetės Melecės paveikslėlių knygai "Kioskas" (iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, „700 eilučių“) sužavi idėjos paprastumu ir sykiu originalumu: kioske „įstrigusi“ pardavėja Olga galiausiai randa būdą išsivaduoti ir įgyvendinti svajones. Širdį šildo ir rašytojo Ilmaro Tomusko bei dailininkės Catherinos Zarip paveikslėlių knyga "Vilko bičiuliai" (iš estų kalbos vertė Viltarė Urbaitė, „Nieko rimto“) - šmaikšti istorija apie pagalbą ir draugystę, nesavanaudiškumą ir jo svarbą.
🐰🦌 Triušio ir Elnio Draugystė | Linksma Vaikų Dainelė apie Draugus 🌈🎶 #animacijavaikams #vaikams
Šios knygos parodo, kad draugystė gali būti įvairi - nuo kasdienių patirčių iki išgyvenimo karo sąlygomis. Jei kada neteksi artimo draugo - neliūdėk, nes tu jo neturėjai. Nenutrauk draugystės gijų, nes jas surišus lieka mazgas.
tags: #angliski #eilerasciai #apie #draugyste #vaikams
