Daugiau nei trečdalį amžiaus Anglijoje gyvenanti ir dirbanti lietuvė pasidalino savo patirtimi, kaip gimdyti šalyje, kurioje gyvena dauguma tautiečių.
Su būsimu vyru Kęstučiu susipažinau Londone, lietuvių mėgstamame bariuke Via Forse. Lietuvoje baigiau aukštąjį mokslą, apsigyniau magistro diplomą ir nusprendžiau keleriems metams išvažiuoti į Angliją - užsidirbti pinigų butui. Kodėl į Angliją? Studijų metais ten važiavau pagal Hops programą, dirbau ūkyje, bet po kelių mėnesių žemės ūkio darbus iškeičiau į geresnį darbą Londone.
Išsikviečiau į Londoną ir savo mamą, ir, kaip planavome, užsidirbome ir susitaupėme butui. Tačiau kai pasieki vieną tikslą, atsiranda kitų. Jei esi ne tinginys, Anglijoje tikrai galima užsidirbti, bet gyvenimo kokybė nukenčia labai smarkiai. Dėl to aš niekada nenorėjau likti Anglijoje visam laikui.
Anglijoje teko dirbti ir valgykloje, ir namus tvarkyti, o kai baigiau išlyginamuosius mokslus, įsidarbinau Olimpinį stadioną statančioje kompanijoje aplinkosaugos asistente. Kęstutis dirbo statybose vadybininku. Gyvenome puikiai: su vyru gerai sutarėme, su uošviais santykiai buvo draugiški, darbai gerai apmokami. Tik gyvenimo tempas būdavo beprotiškas: į darbą važiuodavome pusantros valandos, iš darbo - dvi valandas. Grįžus užtekdavo jėgų tik nueiti į dušą, pasigaminti vakarienę ir - į lovą. Kartais net nelikdavo laiko pabendrauti su mylimu žmogumi. Buvo sunku įsivaizduoti, kaip į tokį gyvenimo grafiką dar galėtų įsiterpti kūdikis.
Kai sužinojau, kad laukiuosi, labai apsidžiaugiau. Užsirašiau pas šeimos gydytoją (vadinamąją GP), tai yra pirmoji medicinos institucijos pakopa Anglijoje. Dėl medicininio draudimo nebuvo jokių problemų, nes dirbau oficialiai ir mokėjau mokesčius. Gydytoja mane pasvėrė, pamatavo, paskaičiavo gimdymo datą ir parašė siuntimą į ligoninę, kur turėjau kitąkart kreiptis.
Į pirmą konsultaciją ėjome kartu su vyru. Gydytoja užpildė anketą, išsamiai išklausinėjo apie paveldimas giminės ligas, paėmė kraujo, šlapimo mėginius, pamatavo pilvuką, paklausinėjo, kaip jaučiuosi, viską įrašė nėščiosios kortelėje. Kiekvieno vėlesnio apsilankymo metu mane sutikdavo vis kita akušerė, bet dėmesio netrūko, visos jos buvo paslaugios, dėmesingos.
Nors ir sakoma, kad anglai įpratę valgyti greitą maistą ir mažai gamina namie, mes tokiais „angliškais“ įpročiais nepersiėmėme. Gamindavome namie, todėl ir nėštumo metu maitinausi panašiai kaip Lietuvoje. Turėjome daug lietuvių draugų, eidavome vieni pas kitus į svečius, vaišindavomės mums įprastais patiekalais. Galbūt Anglijoje produktai ir ne tokie skanūs kaip lietuviški.
Anglijoje galioja tvarka, kad motinystės atostogų moteris gali išeiti bet kada, kai jau sukanka 7 mėnesiai. Nuo išėjimo dienos priklauso 6 savaitės atostogų, už kurias gauni 100 procentų atlyginimo. Man tos 6 savaitės baigėsi, kai dar net nebuvau pagimdžiusi. Tiesa, nuo to mėnesio, kai pastojau, darbdavys kartą per mėnesį išleisdavo pasitikrinti sveikatą ir už tą laiką man mokėdavo darbo užmokestį.
Kai gavau pažymą, kad esu nėščia, paštu atėjo ir kortelė, su kuria dauguma vaistų, visos medicinos paslaugos ir net odontologo gydymas buvo nemokami. Ta kortelė galioja, kol vaikui sueina 8 metai. (Ši kortelė mums labai padėjo, kai mūsų dukrytei buvo 3 mėnesiai, ir mes svečiavomės Lietuvoje. Vaikelis susirgo, ir teko kreiptis į Kauno klinikas.
Darbo vieta moterims Anglijoje saugoma iki 9 mėnesių. Į darbą Anglijoje aš taip ir nebegrįžau, nes kai dukrytei sukako 6 mėnesiai, su vyru grįžome į Lietuvą. Deja, neilgam. Vyras 8 mėnesius Lietuvoje ieškojo darbo, bet negavo jokių pasiūlymų, tad teko vėl krautis lagaminus ir skristi į maitintoją Angliją.
Vienas maloniausių dalykų yra susipirkti kūdikio kraitelį. Priklausomai nuo to, kiek turi pinigų, pasirenki parduotuves. Jei nori kukliau, renkiesi PRIMARK, jei gali sau leisti brangesnes prekes, eini į MOTHERCARE. Vidutiniškai uždirbanti ar net iš pašalpų gyvenanti mama nesusimąstydama perka pilnus krepšius.
Mano gimdymo data buvo numatyta Kūčių dieną - gruodžio 24. Labai nekantravau kuo greičiau pamatyti mažylę, bet ji nesiskubino nei per Kūčias, nei per Kalėdas. Pradėjau važinėti į ligoninę vos ne kiekvieną dieną. Ten mane patikrindavo, nuramindavo ir… išsiųsdavo namo. Vieną kartą net užsiminiau, gal reikia leisti skatinamuosius, kad pagimdyčiau. Bet akušerė pasakė: „Žmogus neturėtų kištis ten, kur Dievo reikalai“. Beje, kalbos barjero Anglijos ligoninėse mes su vyru nejautėme. Abu gana gerai kalbame angliškai, tad viską suprasdavome, ką gydytoja ar akušerė kalba.
Sausio 2-ąją man nubėgo vandenys, ir nuvykau į ligoninę. Nors gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 2 cm, mane paguldė, nes buvo aukštokas kraujospūdis. Paryčiais, kai prasidėjo dideli skausmai, paprašiau epidūrinio nuskausminimo, o man paaiškino, kad aš dar net ne gimdykloje, o ligoninėje, ir pasiūlė nebent paracetamolio skausmui apmalšinti, pasėdėti ant guminio kamuolio arba pakvėpuoti dujomis. Aš jau kenčiau baisius skausmus, o kaklelis atsidarinėjo po milimetrą. Kai ryte atvyko vyras, aš nuo skausmo jau nieko nebesuvokiau ir nebegirdėjau.
Iš anksto Anglijoje niekas nesitaria dėl gimdymo su gydytojais, juo labiau kad gydytojo kaip ir nebūna, visą darbą atlieka akušerė. Ligoninėje yra budintis gydytojas, kuris pasirodo tik tada, kai vyksta kažkas negerai. Anglų požiūris į gimdymą kur kas paprastesnis nei Lietuvoje.
Grįžtu prie savo pačios gimdymo. Kai mano kančios jau pasidarė nebepakeliamos, vyrui balsu rėkiau, kad ką nors darytų. Mane prižiūrėjusi akušerė Any pasiūlė nugaros masažą ir… vėl tą patį paracetamolį. Po nuskausminimo mane prijungė prie aparatų, klausėsi vaiko širdelės tonų, po truputį leido skatinamuosius vaistus, kad epidūras nenuslopintų gimdymo veiklos. Nuo tos minutės Any jau nė akimirkai nebesitraukė nuo manęs. O devintą vakaro, kaip ir buvo sakiusi, ji savo darbą perdavė kitai akušerei Mary. Ji ir priėmė mūsų dukrytę.
Mes gimdymo namuose prabuvome 4 paras, nes vaikutis daugiau nei 24 valandas išbuvo be vandenų. Pagimdžiusioms moterims Anglijos ligoninėse dovanojama daugybė dovanėlių. Pradedant vaikiška kosmetika, literatūra apie vaikų auginimą, baigiant anketėlėmis, kurias užpildžius į namus vėliau ateina malonių staigmenų.
Atvažiavęs pasiimti mūsų su dukryte, vyras atsivežė tris puokštes gėlių: man ir Any su Mary. Akušerės buvo maloniai nustebintos, nes toli gražu ne kiekviena gimdyvė atsidėkoja gėlėmis. Po to 10 dienų mus namuose lankė akušerės iš šeimos klinikos. Svėrė mažylę, ėmė kraujo tyrimams, konsultuodavo, kaip reikia maitinti krūtimi. Įdomus pastebėjimas: kai ateidavo akušerė ir paduodavo mano krūtį mažylei, ji žįsdavo, o kai akušerė išeidavo, man niekaip nebesisekdavo maitinti.
Vaiką, gimusį Anglijoje, įregistruoti nėra sudėtinga. Mes su vyru ir dukryte atvažiavome skirtu laiku, užpildėme anketas ir gavome anglišką gimimo liudijimą. Vėliau buvo šiek tiek rūpesčių, kai nusprendėme skristi pasisvečiuoti į Lietuvą, reikėjo su gimimo liudijimu nuvažiuoti į Lietuvos ambasadą, kad išduotų laiką pasą mažylei.
Šiuo metu laukiamės antrojo vaikelio. Dar tik pati pradžia. Tačiau jeigu planai nepasikeis, antrąjį norėčiau gimdyti Lietuvoje. Labai įdomu, kaip man seksis. Tikriausiai reikės iš anksto tartis su gydytoju.
As norejau paklausti kur reikes vaika registruoti kai gyms ar ligoninei pasakis?ir vaikas gaus anglijos pilietybe ar tik po kazkiek laiko?nes girdejau kad nelabai. Labukas. Kiek zinau, tai ligonineje israsys lapa kad gime toks ir toks. O patiems reiks zygiuot i jusu vietini metrikacijos biura (ten kur zenijantis susiraso busimi sutuoktiniai) iregistruoti gimima. O del pilietybes: jei abu tevai lietuviai - vaikas be abejones - lietuvis; o jei vienas is tevu ne lietuvis - tada nezinau. na jei abu tevai lietuviai..vaiko pilietybe bus tikrai lietuvis..mano vyras ne lietuvis..tai as vis galvoju gaus vaikas anglijijos pilietybe ar ne Beje kaip cia UK tartis del gimdymo..as nesuprantu..GP man paskyre ligonine..nusiunte skanams..na ir niekas nieko daugiau nesnekejio..laukiuosi 23 savaites..gal dar per anksti tartis ? QUOTE(js. tai Greiciausiai tada paskirs gimdymo namuose kuri jau paklius.. as pas mw i ligonine vaikstau.kai jau vaziuosi gimdyt i ligonine tai ligonineje esamos mw rupinsis tavim. Brangiosios busimos mamytes, jei nestumas einasi sklandziai ir MW neturi jokiu problemeliu su jumis, gali tekti gimdyti tik su MW ligonineje, taip buvo ir man.Visa laika buvo su mumis tik viena Mw, bet buvo super gera prieziura (southampton'e), labai malonios moterytes ten dirba, tai zodziu man gimdymas praejo . Sveikos, gal zinot, ar apskritai yra prasme eiti pas ta GP? Gal is karto registruotis pas MW? Gal is karto registruotis pas MW? Laba diena;) Aš turiu laaabai daug klausimų Aš 20sav., rugpjūčio gale turiu gimdyti, bet tikriausiai tuo metu busiu UK. Norėjau sužinoti ar rizikuoti ten gimdyti ar ne? Kiek kainuoja tyrimai, gimdymas ir t.t.? ar mokamos kokios pašalpos (vienkartines, ar kaip pas mus tie 97lt) ? Kiek kainuoja tyrimai, gimdymas ir t.t.? ar mokamos kokios pašalpos (vienkartines, ar kaip pas mus tie 97lt) ? O siaip nemazai info gali paskaitineti ,,uzsienio mamytes" skiltyje, ,,ivairios pasalpos UK". Siaip ar taip, milijonai tai nelaukia... Ačiū, pažiūrėsiu. nedirbau UK, o tetis dirbs, bet gausis tik apie 3-4 mėn. sveikutes noreciau prisijungti prie jusu. As irgi UK mamyte busiu, ir man 8 savaites, bet man jau padare du skanus ir visus kraujo tyrimus, dabar balandzio menesi eisim skana daryt del dauno simdromo. tai turbut ir tau ta pati darys. Faina pamatysi savo maziuka jau visa dideli ir nuotraukyte duos. mano ligoninej nuotraukyte lyg 5svarai kainuoja... o jus visos lauket pirmo NHS skano apie 12 sav? ar daret koki viena privaciai? as galvoju vis kad noreciau isitikint iki 12 sav ar tikrai viskas ok.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė gimdyti pradėjo 27 nėštumo savaitę. Savo laiške moteris pasakoja apie aplaidų medikų darbą ir savo jausmus susilaukus ankstuko.
„Man visi sakydavo: „Turi du berniukus, tai tau reikia dukrytės”. O aš juokaudavau, kad jei iki 35 metų nepagimdysiu, tai ir nebus daugiau vaikų. Pasijutusi nėščia, truputį supanikavau. Draugas apsidžiaugė. Mes gyvename Didžiojoje Britanijoje. Kai nėštumui buvo septynios savaitės, pastebėjau kraują, tad susiskambinau su gydytoja lietuve ir užsirašiau konsultacijai. Gydytoja patvirtino, kad laukiuosi, pasveikino, o kraujavimo priežastis liko neaiški. Po to pradėjau lankytis pas nėštumą prižiūrinčią akušerę (midwife). Truputį buvo neramu, nes šįkart nėštumas buvo visai kitoks, nei pirmi du. Nuolat kraujuodavau, tačiau vietos medikams tai atrodė normalu.
27 nėštumo savaitę pasijutau blogai, ir vėl stipriai kraujavau. Paguldė į ligoninę, o kitą dieną atėjęs gydytojas liepė atlikti man tyrimus. Visą dieną nesulaukiau jokių tyrimų. Vakare ėjom pas gydytoją klausti, kodėl man nedaro jokių tyrimų. Ji pasiteisino, kad turi daug darbo, čia visi labai užimti. „Tuoj padarysim tau ultragarso tyrimą ir suleisim vaistų, brandinančių kūdikio plaučius”, - pasakė.
Pagaliau padarė man ultragarso tyrimą ir po penkių minučių nubėgo vaisiaus vandenys. Mane ištiko šokas. Juk dar tik 27 nėštumo savaitė!.. Mane greitai nugabena į gimdyklą. Paaiškėja, kad vaikutis gimdoje netaisyklingoje padėtyje, ir man reikia atlikti cezario pjūvio operaciją. Sužinau, kad po jos vaiką teks gabenti į kitą ligoninę, nes šioje nėra reikiamos įrangos per anksti gimusiems naujagimiams.
Staiga prasidėjo gausus kraujavimas ir mane skubiai išgabeno į operacinę. Pabudau palatoje iš skausmo. Klausiu draugo, kas gimė, kaip vaikutis. Berniukas, sveria 1200 gramų ir jį dabar ruošia išgabenti į kitą ligoninę.
Po kelių valandų įvežė man į palatą parodyti sūnelį. Apsiverkiau, nes niekada nebuvau mačiusi tokio mažo bejėgio kūdikėlio. Jis visas buvo apraizgytas laidukais. Po 5 minučių jį išgabeno į kitą miestą ir kitą ligoninę.
Po dviejų parų mane išrašė iš ligoninės ir mes su draugu tiesiai išvažiavome pas vaiką. Pamačiusi mažuliuką, nesulaikiau ašarų, jos riedėjo upeliais. Pati jaučiausi taip, lyg sapnuočiau košmarą, iš kurio niekaip negaliu pabusti…
Kasdien lankėme sūnų, jam sekėsi nelengvai - labai neaugo svoris, teko perpilti kraują. Ligoninėje Dominykas prabuvo 2 mėnesius ir 2 savaites. Kai svėrė 2400 gramų, pagaliau išleido į namus.
Dabar jam greitai bus trys mėnesiai. Gimė jis rugsėjo 12 dieną, o mano gimtadienis - rugsėjo 20 dieną. Ir man tą dieną sukako… 35 metai. Dominykas - tai dovana man jubiliejaus proga.
Anglijoje galioja tvarka, kad motinystės atostogų moteris gali išeiti bet kada, kai jau sukanka 7 mėnesiai. Nuo išėjimo dienos priklauso 6 savaitės atostogų, už kurias gauni 100 procentų atlyginimo. Man tos 6 savaitės baigėsi, kai dar net nebuvau pagimdžiusi.
Tiesa, nuo to mėnesio, kai pastojau, darbdavys kartą per mėnesį išleisdavo pasitikrinti sveikatą ir už tą laiką man mokėdavo darbo užmokestį. Kai gavau pažymą, kad esu nėščia, paštu atėjo ir kortelė, su kuria dauguma vaistų, visos medicinos paslaugos ir net odontologo gydymas buvo nemokami. Ta kortelė galioja, kol vaikui sueina 8 metai.
Darbo vieta moterims Anglijoje saugoma iki 9 mėnesių. Į darbą Anglijoje aš taip ir nebegrįžau, nes kai dukrytei sukako 6 mėnesiai, su vyru grįžome į Lietuvą. Deja, neilgam. Vyras 8 mėnesius Lietuvoje ieškojo darbo, bet negavo jokių pasiūlymų, tad teko vėl krautis lagaminus ir skristi į maitintoją Angliją.
Vienas maloniausių dalykų yra susipirkti kūdikio kraitelį. Priklausomai nuo to, kiek turi pinigų, pasirenki parduotuves. Jei nori kukliau, renkiesi PRIMARK, jei gali sau leisti brangesnes prekes, eini į MOTHERCARE. Vidutiniškai uždirbanti ar net iš pašalpų gyvenanti mama nesusimąstydama perka pilnus krepšius.
Mano gimdymo data buvo numatyta Kūčių dieną - gruodžio 24. Labai nekantravau kuo greičiau pamatyti mažylę, bet ji nesiskubino nei per Kūčias, nei per Kalėdas. Pradėjau važinėti į ligoninę vos ne kiekvieną dieną. Ten mane patikrindavo, nuramindavo ir… išsiųsdavo namo. Vieną kartą net užsiminiau, gal reikia leisti skatinamuosius, kad pagimdyčiau. Bet akušerė pasakė: „Žmogus neturėtų kištis ten, kur Dievo reikalai“. Beje, kalbos barjero Anglijos ligoninėse mes su vyru nejautėme. Abu gana gerai kalbame angliškai, tad viską suprasdavome, ką gydytoja ar akušerė kalba.
Sausio 2-ąją man nubėgo vandenys, ir nuvykau į ligoninę. Nors gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 2 cm, mane paguldė, nes buvo aukštokas kraujospūdis. Paryčiais, kai prasidėjo dideli skausmai, paprašiau epidūrinio nuskausminimo, o man paaiškino, kad aš dar net ne gimdykloje, o ligoninėje, ir pasiūlė nebent paracetamolio skausmui apmalšinti, pasėdėti ant guminio kamuolio arba pakvėpuoti dujomis. Aš jau kenčiau baisius skausmus, o kaklelis atsidarinėjo po milimetrą. Kai ryte atvyko vyras, aš nuo skausmo jau nieko nebesuvokiau ir nebegirdėjau.
Iš anksto Anglijoje niekas nesitaria dėl gimdymo su gydytojais, juo labiau kad gydytojo kaip ir nebūna, visą darbą atlieka akušerė. Ligoninėje yra budintis gydytojas, kuris pasirodo tik tada, kai vyksta kažkas negerai. Anglų požiūris į gimdymą kur kas paprastesnis nei Lietuvoje.
Grįžtu prie savo pačios gimdymo. Kai mano kančios jau pasidarė nebepakeliamos, vyrui balsu rėkiau, kad ką nors darytų. Mane prižiūrėjusi akušerė Any pasiūlė nugaros masažą ir… vėl tą patį paracetamolį. Po nuskausminimo mane prijungė prie aparatų, klausėsi vaiko širdelės tonų, po truputį leido skatinamuosius vaistus, kad epidūras nenuslopintų gimdymo veiklos. Nuo tos minutės Any jau nė akimirkai nebesitraukė nuo manęs. O devintą vakaro, kaip ir buvo sakiusi, ji savo darbą perdavė kitai akušerei Mary. Ji ir priėmė mūsų dukrytę.
Mes gimdymo namuose prabuvome 4 paras, nes vaikutis daugiau nei 24 valandas išbuvo be vandenų. Pagimdžiusioms moterims Anglijos ligoninėse dovanojama daugybė dovanėlių. Pradedant vaikiška kosmetika, literatūra apie vaikų auginimą, baigiant anketėlėmis, kurias užpildžius į namus vėliau ateina malonių staigmenų.
Atvažiavęs pasiimti mūsų su dukryte, vyras atsivežė tris puokštes gėlių: man ir Any su Mary. Akušerės buvo maloniai nustebintos, nes toli gražu ne kiekviena gimdyvė atsidėkoja gėlėmis. Po to 10 dienų mus namuose lankė akušerės iš šeimos klinikos. Svėrė mažylę, ėmė kraujo tyrimams, konsultuodavo, kaip reikia maitinti krūtimi.
Vaiką, gimusį Anglijoje, įregistruoti nėra sudėtinga. Mes su vyru ir dukryte atvažiavome skirtu laiku, užpildėme anketas ir gavome anglišką gimimo liudijimą. Vėliau buvo šiek tiek rūpesčių, kai nusprendėme skristi pasisvečiuoti į Lietuvą, reikėjo su gimimo liudijimu nuvažiuoti į Lietuvos ambasadą, kad išduotų laiką pasą mažylei.
Šiuo metu laukiamės antrojo vaikelio. Dar tik pati pradžia. Tačiau jeigu planai nepasikeis, antrąjį norėčiau gimdyti Lietuvoje. Labai įdomu, kaip man seksis. Tikriausiai reikės iš anksto tartis su gydytoju.
COVID-19 karantinas: gimdymas be vyro - ką reikėtų žinoti? Pokalbis su akušere Ieva Girdvainiene.
Anglijoje galioja tvarka, kad motinystės atostogų moteris gali išeiti bet kada, kai jau sukanka 7 mėnesiai. Nuo išėjimo dienos priklauso 6 savaitės atostogų, už kurias gauni 100 procentų atlyginimo. Man tos 6 savaitės baigėsi, kai dar net nebuvau pagimdžiusi. Tiesa, nuo to mėnesio, kai pastojau, darbdavys kartą per mėnesį išleisdavo pasitikrinti sveikatą ir už tą laiką man mokėdavo darbo užmokestį.
Kai gavau pažymą, kad esu nėščia, paštu atėjo ir kortelė, su kuria dauguma vaistų, visos medicinos paslaugos ir net odontologo gydymas buvo nemokami. Ta kortelė galioja, kol vaikui sueina 8 metai.
Darbo vieta moterims Anglijoje saugoma iki 9 mėnesių. Į darbą Anglijoje aš taip ir nebegrįžau, nes kai dukrytei sukako 6 mėnesiai, su vyru grįžome į Lietuvą. Deja, neilgam. Vyras 8 mėnesius Lietuvoje ieškojo darbo, bet negavo jokių pasiūlymų, tad teko vėl krautis lagaminus ir skristi į maitintoją Angliją.
Vienas maloniausių dalykų yra susipirkti kūdikio kraitelį. Priklausomai nuo to, kiek turi pinigų, pasirenki parduotuves. Jei nori kukliau, renkiesi PRIMARK, jei gali sau leisti brangesnes prekes, eini į MOTHERCARE. Vidutiniškai uždirbanti ar net iš pašalpų gyvenanti mama nesusimąstydama perka pilnus krepšius.
Mano gimdymo data buvo numatyta Kūčių dieną - gruodžio 24. Labai nekantravau kuo greičiau pamatyti mažylę, bet ji nesiskubino nei per Kūčias, nei per Kalėdas. Pradėjau važinėti į ligoninę vos ne kiekvieną dieną. Ten mane patikrindavo, nuramindavo ir… išsiųsdavo namo. Vieną kartą net užsiminiau, gal reikia leisti skatinamuosius, kad pagimdyčiau. Bet akušerė pasakė: „Žmogus neturėtų kištis ten, kur Dievo reikalai“. Beje, kalbos barjero Anglijos ligoninėse mes su vyru nejautėme. Abu gana gerai kalbame angliškai, tad viską suprasdavome, ką gydytoja ar akušerė kalba.
Sausio 2-ąją man nubėgo vandenys, ir nuvykau į ligoninę. Nors gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 2 cm, mane paguldė, nes buvo aukštokas kraujospūdis. Paryčiais, kai prasidėjo dideli skausmai, paprašiau epidūrinio nuskausminimo, o man paaiškino, kad aš dar net ne gimdykloje, o ligoninėje, ir pasiūlė nebent paracetamolio skausmui apmalšinti, pasėdėti ant guminio kamuolio arba pakvėpuoti dujomis. Aš jau kenčiau baisius skausmus, o kaklelis atsidarinėjo po milimetrą. Kai ryte atvyko vyras, aš nuo skausmo jau nieko nebesuvokiau ir nebegirdėjau.
Iš anksto Anglijoje niekas nesitaria dėl gimdymo su gydytojais, juo labiau kad gydytojo kaip ir nebūna, visą darbą atlieka akušerė. Ligoninėje yra budintis gydytojas, kuris pasirodo tik tada, kai vyksta kažkas negerai. Anglų požiūris į gimdymą kur kas paprastesnis nei Lietuvoje.
Grįžtu prie savo pačios gimdymo. Kai mano kančios jau pasidarė nebepakeliamos, vyrui balsu rėkiau, kad ką nors darytų. Mane prižiūrėjusi akušerė Any pasiūlė nugaros masažą ir… vėl tą patį paracetamolį. Po nuskausminimo mane prijungė prie aparatų, klausėsi vaiko širdelės tonų, po truputį leido skatinamuosius vaistus, kad epidūras nenuslopintų gimdymo veiklos. Nuo tos minutės Any jau nė akimirkai nebesitraukė nuo manęs. O devintą vakaro, kaip ir buvo sakiusi, ji savo darbą perdavė kitai akušerei Mary. Ji ir priėmė mūsų dukrytę.
Mes gimdymo namuose prabuvome 4 paras, nes vaikutis daugiau nei 24 valandas išbuvo be vandenų. Pagimdžiusioms moterims Anglijos ligoninėse dovanojama daugybė dovanėlių. Pradedant vaikiška kosmetika, literatūra apie vaikų auginimą, baigiant anketėlėmis, kurias užpildžius į namus vėliau ateina malonių staigmenų.
Atvažiavęs pasiimti mūsų su dukryte, vyras atsivežė tris puokštes gėlių: man ir Any su Mary. Akušerės buvo maloniai nustebintos, nes toli gražu ne kiekviena gimdyvė atsidėkoja gėlėmis. Po to 10 dienų mus namuose lankė akušerės iš šeimos klinikos. Svėrė mažylę, ėmė kraujo tyrimams, konsultuodavo, kaip reikia maitinti krūtimi.
Vaiką, gimusį Anglijoje, įregistruoti nėra sudėtinga. Mes su vyru ir dukryte atvažiavome skirtu laiku, užpildėme anketas ir gavome anglišką gimimo liudijimą. Vėliau buvo šiek tiek rūpesčių, kai nusprendėme skristi pasisvečiuoti į Lietuvą, reikėjo su gimimo liudijimu nuvažiuoti į Lietuvos ambasadą, kad išduotų laiką pasą mažylei.
Šiuo metu laukiamės antrojo vaikelio. Dar tik pati pradžia. Tačiau jeigu planai nepasikeis, antrąjį norėčiau gimdyti Lietuvoje. Labai įdomu, kaip man seksis. Tikriausiai reikės iš anksto tartis su gydytoju.
As norejau paklausti kur reikes vaika registruoti kai gyms ar ligoninei pasakis?ir vaikas gaus anglijos pilietybe ar tik po kazkiek laiko?nes girdejau kad nelabai. Labukas. Kiek zinau, tai ligonineje israsys lapa kad gime toks ir toks. O patiems reiks zygiuot i jusu vietini metrikacijos biura (ten kur zenijantis susiraso busimi sutuoktiniai) iregistruoti gimima. O del pilietybes: jei abu tevai lietuviai - vaikas be abejones - lietuvis; o jei vienas is tevu ne lietuvis - tada nezinau. na jei abu tevai lietuviai..vaiko pilietybe bus tikrai lietuvis..mano vyras ne lietuvis..tai as vis galvoju gaus vaikas anglijijos pilietybe ar ne Beje kaip cia UK tartis del gimdymo..as nesuprantu..GP man paskyre ligonine..nusiunte skanams..na ir niekas nieko daugiau nesnekejio..laukiuosi 23 savaites..gal dar per anksti tartis ? QUOTE(js. tai Greiciausiai tada paskirs gimdymo namuose kuri jau paklius.. as pas mw i ligonine vaikstau.kai jau vaziuosi gimdyt i ligonine tai ligonineje esamos mw rupinsis tavim. Brangiosios busimos mamytes, jei nestumas einasi sklandziai ir MW neturi jokiu problemeliu su jumis, gali tekti gimdyti tik su MW ligonineje, taip buvo ir man.Visa laika buvo su mumis tik viena Mw, bet buvo super gera prieziura (southampton'e), labai malonios moterytes ten dirba, tai zodziu man gimdymas praejo . Sveikos, gal zinot, ar apskritai yra prasme eiti pas ta GP? Gal is karto registruotis pas MW? Gal is karto registruotis pas MW? Laba diena;) Aš turiu laaabai daug klausimų Aš 20sav., rugpjūčio gale turiu gimdyti, bet tikriausiai tuo metu busiu UK. Norėjau sužinoti ar rizikuoti ten gimdyti ar ne? Kiek kainuoja tyrimai, gimdymas ir t.t.? ar mokamos kokios pašalpos (vienkartines, ar kaip pas mus tie 97lt) ? Kiek kainuoja tyrimai, gimdymas ir t.t.? ar mokamos kokios pašalpos (vienkartines, ar kaip pas mus tie 97lt) ? O siaip nemazai info gali paskaitineti ,,uzsienio mamytes" skiltyje, ,,ivairios pasalpos UK". Siaip ar taip, milijonai tai nelaukia... Ačiū, pažiūrėsiu. nedirbau UK, o tetis dirbs, bet gausis tik apie 3-4 mėn. sveikutes noreciau prisijungti prie jusu. As irgi UK mamyte busiu, ir man 8 savaites, bet man jau padare du skanus ir visus kraujo tyrimus, dabar balandzio menesi eisim skana daryt del dauno simdromo. tai turbut ir tau ta pati darys. Faina pamatysi savo maziuka jau visa dideli ir nuotraukyte duos. mano ligoninej nuotraukyte lyg 5svarai kainuoja... o jus visos lauket pirmo NHS skano apie 12 sav? ar daret koki viena privaciai? as galvoju vis kad noreciau isitikint iki 12 sav ar tikrai viskas ok.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė gimdyti pradėjo 27 nėštumo savaitę. Savo laiške moteris pasakoja apie aplaidų medikų darbą ir savo jausmus susilaukus ankstuko.
„Man visi sakydavo: „Turi du berniukus, tai tau reikia dukrytės”. O aš juokaudavau, kad jei iki 35 metų nepagimdysiu, tai ir nebus daugiau vaikų. Pasijutusi nėščia, truputį supanikavau. Draugas apsidžiaugė. Mes gyvename Didžiojoje Britanijoje. Kai nėštumui buvo septynios savaitės, pastebėjau kraują, tad susiskambinau su gydytoja lietuve ir užsirašiau konsultacijai. Gydytoja patvirtino, kad laukiuosi, pasveikino, o kraujavimo priežastis liko neaiški. Po to pradėjau lankytis pas nėštumą prižiūrinčią akušerę (midwife). Truputį buvo neramu, nes šįkart nėštumas buvo visai kitoks, nei pirmi du. Nuolat kraujuodavau, tačiau vietos medikams tai atrodė normalu.
27 nėštumo savaitę pasijutau blogai, ir vėl stipriai kraujavau. Paguldė į ligoninę, o kitą dieną atėjęs gydytojas liepė atlikti man tyrimus. Visą dieną nesulaukiau jokių tyrimų. Vakare ėjom pas gydytoją klausti, kodėl man nedaro jokių tyrimų. Ji pasiteisino, kad turi daug darbo, čia visi labai užimti. „Tuoj padarysim tau ultragarso tyrimą ir suleisim vaistų, brandinančių kūdikio plaučius”, - pasakė.
Pagaliau padarė man ultragarso tyrimą ir po penkių minučių nubėgo vaisiaus vandenys. Mane ištiko šokas. Juk dar tik 27 nėštumo savaitė!.. Mane greitai nugabena į gimdyklą. Paaiškėja, kad vaikutis gimdoje netaisyklingoje padėtyje, ir man reikia atlikti cezario pjūvio operaciją. Sužinau, kad po jos vaiką teks gabenti į kitą ligoninę, nes šioje nėra reikiamos įrangos per anksti gimusiems naujagimiams.
Staiga prasidėjo gausus kraujavimas ir mane skubiai išgabeno į operacinę. Pabudau palatoje iš skausmo. Klausiu draugo, kas gimė, kaip vaikutis. Berniukas, sveria 1200 gramų ir jį dabar ruošia išgabenti į kitą ligoninę.
Po kelių valandų įvežė man į palatą parodyti sūnelį. Apsiverkiau, nes niekada nebuvau mačiusi tokio mažo bejėgio kūdikėlio. Jis visas buvo apraizgytas laidukais. Po 5 minučių jį išgabeno į kitą miestą ir kitą ligoninę.
Po dviejų parų mane išrašė iš ligoninės ir mes su draugu tiesiai išvažiavome pas vaiką. Pamačiusi mažuliuką, nesulaikiau ašarų, jos riedėjo upeliais. Pati jaučiausi taip, lyg sapnuočiau košmarą, iš kurio niekaip negaliu pabusti…
Kasdien lankėme sūnų, jam sekėsi nelengvai - labai neaugo svoris, teko perpilti kraują. Ligoninėje Dominykas prabuvo 2 mėnesius ir 2 savaites. Kai svėrė 2400 gramų, pagaliau išleido į namus.
Dabar jam greitai bus trys mėnesiai. Gimė jis rugsėjo 12 dieną, o mano gimtadienis - rugsėjo 20 dieną. Ir man tą dieną sukako… 35 metai. Dominykas - tai dovana man jubiliejaus proga.
