Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra gerklės uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Nors ši liga dažnai siejama su vaikystės ligomis, ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, įskaitant žindančias motinas. Žindymo laikotarpiu susirgus angina, kyla daug klausimų ir rūpesčių, ypač dėl kūdikio sveikatos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti anginą, kokios yra saugiausios gydymo priemonės žindymo metu ir kaip apsaugoti save bei savo mažylį.
Kas yra angina ir kokie jos simptomai?
Angina yra gomurinių tonzilių (migdolų) uždegimas. Tonzilės yra svarbi imuninės sistemos dalis, veikianti kaip barjeras nuo patogenų. Tačiau, nusilpus organizmui, jos pačios gali tapti infekcijos židiniu. Anginą gali sukelti įvairūs virusai (pvz., adenovirusai, koronavirusai) arba bakterijos, dažniausiai A grupės β-hemoliziniai streptokokai. Liga dažniausiai pasireiškia staiga ir pasižymi šiais simptomais:
- Stiprus gerklės skausmas, apsunkinantis rijimą ir kalbėjimą.
- Karščiavimas, dažnai pakylantis iki 38-39 °C.
- Galvos skausmas, raumenų skausmai.
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai.
- Balti arba gelsvi pūliniai apnašai ant tonzilių (būdingi bakterinei anginai).
- Gerklės paraudimas ir patinimas.
Rečiau gali pasireikšti ausų ar pilvo skausmai, ypač vaikams. Kai kuriais atvejais, ypač imunosupresiniams pacientams ar vyresnio amžiaus asmenims, angina gali pasireikšti ir be temperatūros.
Anginos tipai: bakterinė ir virusinė
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo. Svarbu atskirti bakterinę ir virusinę anginą, nes gydymo metodai skiriasi:
- Bakterinė angina: Dažniausiai sukelta A grupės β-hemolizinių streptokokų. Jai būdingi stiprūs simptomai, įskaitant aukštą temperatūrą ir pūlinius apnašus ant tonzilių. Bakterinė angina gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais.
- Virusinė angina: Sukeliama įvairių virusų. Paprastai jos eiga lengvesnė, simptomai apima perštėjimą gerklėje, kosulį, slogą, užkimimą. Pūliniai apnašai nebūdingi, išskyrus tam tikrus virusus (pvz., Epšteino-Baro virusą). Virusinė angina antibiotikų nereikalauja, gydymas yra simptominis.
Pūlinga angina gali pasireikšti folikuline (smulkūs pūlinukai tonzilėse) arba lakūnine (pūliai užpildo tonzilių įdubas) formomis. Folikulinei anginai būdingas aukštas karščiavimas ir stiprus skausmas, lakūninė forma paprastai trunka ilgiau ir yra skausmingesnė.
Anginos gydymas žindymo metu: saugumas pirmiausia
Žindymo laikotarpiu gydant anginą svarbiausia užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio saugumą. Savarankiškas gydymasis gali būti pavojingas, todėl pajutus pirmuosius simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Visais atvejais, kai anginos simptomai yra stiprūs, ilgalaikiai (trunka ilgiau nei 2-3 dienas), ar atsiranda komplikacijų požymių (pvz., sunkumas kvėpuoti, stiprus skausmas, didelis karščiavimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į:
- Aukštą temperatūrą, kuri nenukrenta kelias dienas.
- Baltus ar gelsvus pūlinius apnašus ant tonzilių.
- Stiprų skausmą, kuris trukdo ryti net seiles.
- Sunkumą kvėpuoti.
- Simptomų blogėjimą, o ne gerėjimą po kelių dienų.
Ar visada reikalingi antibiotikai?
Ne visais atvejais anginai gydyti būtini antibiotikai. Jei liga sukelta virusų, antibiotikai yra neveiksmingi. Gydytojas, atlikęs apžiūrą ir, esant reikalui, atlikęs greitą streptokokų testą ar pasėlį iš ryklės, nustatys ligos priežastį ir paskirs tinkamiausią gydymą. Bakterinės kilmės anginai gydyti dažniausiai skiriami penicilino grupės antibiotikai, kurie yra laikomi saugesniais žindymo metu. Svarbu atsiminti, kad antibiotikų kursą reikia baigti iki galo, net jei savijauta pagerėja anksčiau, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo ir komplikacijų.
Saugios namų gydymo priemonės žindymo metu
Be gydytojo paskirto gydymo, galima naudoti ir saugias namų gydymo priemones, kurios padės palengvinti simptomus ir paskatins greitesnį sveikimą:
- Gausus skysčių vartojimas: Gerkite daug šiltų skysčių - vandenį, žolelių arbatą (ramunėlių, šalavijų), šiltus sultinius. Tai padeda išlaikyti gerklę drėgną, mažina skausmą ir padeda organizmui kovoti su infekcija.
- Poilsis: Užtikrinkite pakankamai poilsio, kad organizmas galėtų sutelkti jėgas kovai su infekcija.
- Gerklės skalavimas: Skalaukite gerklę šiltu vandeniu su druska (pusė arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje vandens) ar sodos tirpalu. Taip pat galima naudoti ramunėlių ar šalavijų arbatos nuovirus.
- Medus ir citrina: Medus turi antiseptinių savybių ir ramina gerklę. Citrina stiprina imunitetą. Juos galima dėti į šiltą arbatą.
- Minkštas maistas: Rinkitės lengvai nuryjamą, minkštą maistą, kad rijimas nesukeltų papildomo skausmo.
- Vengti dirginimo: Venkite rūkymo, aštrių prieskonių ir labai karštų ar šaltų gėrimų.
Nereceptiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, gali būti naudojami karščiavimui ir skausmui malšinti, tačiau visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl saugios dozės ir tinkamumo žindymo metu. Gerklės pastilės ir purškalai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, tačiau svarbu rinktis tuos, kurių sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų.
Anginos komplikacijos ir prevencija
Nors dauguma anginos atvejų sėkmingai išgydomi, negydoma ar netinkamai gydoma angina gali sukelti rimtų komplikacijų. Tai gali būti ūminis reumatas, glomerulonefritas (inkstų uždegimas), kraujo užkrėtimas (sepsis), meningitas, ausų (otitas) ar sinusų uždegimai.
Siekiant išvengti anginos ir jos komplikacijų, svarbu laikytis prevencinių priemonių:
- Rankų higiena: Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu.
- Vengti kontakto su sergančiaisiais: Stenkitės vengti artimo kontakto su žmonėmis, sergančiais angina ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, pakankamai miego, fizinis aktyvumas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą.
- Tinkama apranga: Šaltuoju metų laiku venkite peršalimo, dėvėkite šiltus drabužius, ypač saugokite kaklą ir krūtinę.
- Stiprinti imunitetą: Vartokite pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C.
Kaip stiprinti imunitetą? Pasakoja imunologė prof. Aurelija Žvirblienė | Vertybių kompasas
Tonzilektomija - kada reikalinga operacija?
Nors daugeliu atvejų angina gydoma vaistais, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama tonzilektomija - tonzilių pašalinimo operacija. Tai dažniausiai siūloma, kai ūminis tonzilitas tampa lėtiniu ir angina kartojasi labai dažnai (pvz., 5-7 kartus per metus arba po kelis kartus kelis metus iš eilės), sukelia dažnas ausų, sinusų ar apatinių kvėpavimo takų infekcijas, arba kai angina sukelia kitas rimtas komplikacijas.
Sprendimą dėl tonzilektomijos visada priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento būklę ir ligos istoriją. Reikėtų atsiminti, kad tonzilės vaikams iki 7-8 metų amžiaus yra svarbios formuojant imuninį atsparumą, todėl operacija atliekama tik esant aiškiai indikacijai.
Susirgus angina žindymo metu, svarbiausia išlikti ramiai, nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas ir tinkamai paskirtas gydymas padės greitai pasveikti ir užtikrinti jūsų bei jūsų kūdikio sveikatą.
