Andželika Petrikytė - žinoma Lietuvos estrados atlikėja, kurios gyvenimas neatsiejamas nuo muzikos ir artimų žmonių. Neseniai ji atšventė savo 50-mečio jubiliejų, kuris buvo kupinas staigmenų ir džiugių akimirkų.
Portalui „Žmonės.lt“ dainininkė pasakojo, kad apie savo gimtadienį galvojo jau prieš keletą mėnesių, tačiau suprato, kad nereikia nieko planuoti - likimas viską sudėlios taip, kaip reikia.
Ir sudėliojo - atlikėjai staigmenų išties nestigo, o prie jų prisidėjo visai ne likimas, o mama - lietuviškosios estrados pažiba Birutė Petrikytė.
„Mama tikrai moka nustebinti. Žinoma, atgarsių apie jos planus buvau girdėjusi iš anksto, tačiau džiugesio širdyje tai nė kiek nesumažino. Gal net jį padidino“, - juokiasi spalio 26-ąją prieš 50 metų gimusi jubiliatė.
Kaip portalui „Žmonės.lt“ pasakojo Vokietijoje jau beveik dešimtmetį gyvenanti A.Petrikytė, spalio pradžioje ji netikėtai sužinojo, kad mama organizuoja didžiulę staigmeną - pasirodo, jos gimimo dienos proga į Vokietiją ketino atvykti ne tik B.Petrikytė, bet ir jos surinktas artimųjų bei bičiulių būrys.
Tiesa, iki pat paskutinės akimirkos Andželika nežinojo, kas ją aplankys - staigmeną organizuojanti B.Petrikytė viską apdairiai slėpė.
„Tik įsivaizduokite, mama slapta subūrė mano bičiulius, artimuosius ir jie visi keltu atplaukė manęs pasveikinti. Nors iki pat paskutinės akimirkos nežinojau, kas atvažiuos, dar spalio viduryje pradėjau rašyti idėjas ir spėlioti, kas tie žmonės galėtų būti. Buvo smagu gimtadienio dieną pamatyti, kiek atspėjau, o kiek ne“, - „Žmonės.lt“ juokdamasi pasakoja A.Petrikytė.
Pasveikinti A.Petrikytės 50-mečio proga atvyko būrys artimųjų - tie, kuriuos dainininkė taip norėjo pamatyti.
O ir šventė Vokietijoje audringa buvo - vienas iš dainininkės draugų atsivežė ne tik dovaną, bet ir koncertinę aparatūrą bei apšvietimo techniką.
„Jis važiavo autobusiuku, tai visko prisivežė, - juokiasi ji. - Gerai, kad Vokietijoje gyvena viena artimiausių mano draugių Danutė, tai ji turi švenčių salę, kurioje pasibuvome. Namuose tokios šventinės atmosferos nebūtume sukūrę“, - šypsosi A.Petrikytė.
Tiesa, vien šokiais ir dainomis A.Petrikytės gimtadienis nesibaigė. Andželika juokiasi, kad 50-metis buvo it tradicinės lietuviškos vestuvės - truko keletą dienų.
„Kitą dieną mano svečiai jau buvo suplanavę pasilepinti vokiškais valgiais, tai užsakėme - paršelį, raugintų kopūstų… Vėl kalbėjomės, puikiai leidome laiką, kol svečiai išvyko namo, - pasakoja ji. - Ir tik jiems išvykus, mane aplankė sūnus su marčia. Tai ir pradėjome gastroliuoti - mano vyras Michaelis suorganizavo kelionę į Heligolando salą, pilną ruonių, gražiausių paukščių… Buvo labai įsimintina“, - įspūdžiais su portalu „Žmonės.lt“ dalijosi A.Petrikytė.
Andzelika Petrikyte - Mano laivas
Muzika niekada neapleidžia
Nors jau bemaž dešimtmetį A.Petrikytė kartu su sutuoktiniu Michaeliu gyvenimą kuria Vokietijos mieste Kylyje, muzika iš jos gyvenimo niekur nedingo.
Savo artimai bičiulei Danutei šventes rengti padedanti Andželika pasakoja, kad vis dažniau ir pati žengia į sceną.
„Iš tiesų, kai atsidarė restoranai ir kavinės, tai beveik kiekvieną savaitgalį koncertuoju. Buvo pasiilgusi pasirodymų“, - apie savo gyvenimą Vokietijoje pasakoja dainininkė.
A.Petrikytė šypsosi - jai nėra svarbu, kur dainuoti, svarbiausia, kad dainos sklinda iš širdies.
„Niekada nenorėjau tapti ryškia žvaigžde, dalyvauti konkursuose, „Eurovizijose“, kad tik mane pamatytų kuo daugiau žmonių. Man dainavimas yra malonumas. Mane džiugina, kai dainuoju tiems, kurie mane mėgsta ir myli, o dainas traukiu ne dėl pinigų ar garbės, o iš širdies gelmių. Galbūt todėl ir nebuvo liūdna atsitraukti nuo Lietuvos estrados gyvenimo“, - šypsodamasi prisipažįsta ji.
A.Petrikytė neslepia, kad Vokietijoje jaučiasi it antruose namuose, o ir į Lietuvą dainininkei pavyksta gana dažnai sugrįžti, tad ilgesio gimtinei ji nespėja pajusti.
„Vis grįžtu, būna rečiau, būna dažniau. Ne Amerika, ne Australija - įsėdi į laivą, vos 21 valanda ir jau Klaipėdoje. Netolima kelionė“, - juokiasi ji.
Vyras svajoja apie Lietuvą
Vokietijos mieste Kylyje kartu su sutuoktiniu gyvenanti Andželika pasakoja, kad šį miestą pradėti vadinti namais nebuvo sudėtinga - jis jos širdį užkariavo anksčiau, nei iš šio miesto kilęs mylimasis Michaelis.
„Kylį pamilau 1999 metais, kai dainuodavau keltuose, plaukiančiuose į šį miestą. Prisimenu, atvažiavome ir man kažkas atsitiko - tiesiog įsimylėjau. Nesvarbu, kad buvau mačiusi tikrai gražesnių miestų, man jis įstrigo į širdį. Atrodė, kad pats miestas sakė, jog tuoj sutiksiu vyrą Michaelį, kuris čia gyvena“, - kalbėdama su „Žmonės.lt“ juokiasi ji.
Tiesa, išsvajotąjį Kylyje gyvenantį vyrą ji sutiko praėjus beveik dešimtmečiui ir visai ne šiame mieste, o Palangoje - savo mamos svečių namuose „Birutės uostas“.
„Va, koks atsitiktinumas - įsimylėjau Kylį, panorėjau čia sugrįžti, o vyrą iš šio miesto sutikau Palangoje, - juokiasi ji. - Kai į „Birutės uostą“ atvykęs Michaelis pasakė, kad yra iš Kylio, negalėjau patikėti. Prisimenu, sakiau jam: „Gi čia mano miestas“... Taip ne tik radau savo žmogų, bet ir atsidūriau mieste, kurį pamilau iš pirmo žvilgsnio. Viskas gyvenime tarsi užprogramuota“, - nusikėlusi į prisiminimus nusišypso Kylį dabar antraisiais namais vadinanti Andželika.
Per beveik dešimtmetį besitęsiantį gyvenimą Vokietijoje A.Petrikytė ne tik prisijaukino šalies kultūrą, bet ir vokiečių kalbą.
„Dabar jau su vyru galime kalbėti vokiškai, nors, aišku, pridarau gramatinių klaidų, o ir akcentas yra, bet tai - normalu. Būna ir taip, kad ką nors nusišneku, tai paskui visą dieną juokiamės abu“, - kvatoja dainininkė.
Andželika priduria, kad mylimojo kalbą perėmė ne tik ji - Michaelis sugebėjo ir lietuviškai pramokti!
„Jis visai neblogai kalba lietuviškai. Įsivaizduokite, jei turiu kokių paslapčių su mama, turiu išeiti į kitą kambarį pakalbėti, nes Michaelis jau supranta temą, kuria kalbame“, - šypsosi atlikėja.
Nors abiem gera Vokietijoje, A.Petrikytė išduoda, kad Michaelis vis dažniau užsimena apie netikėtą norą - apsigyventi Lietuvoje.
Tokią svajonę širdyje iš naujo jaukinasi ir pati Andželika, tačiau priduria, kad nežinia, kada ją pavyks išpildyti.
„Mano vyras labai myli Lietuvą, jam patinka kultūra, gamta... Jis vis užsimena, kad nori gyventi Lietuvoje, tik kada tai išsipildys, sunku pasakyti. Yra darbai, kurių taip greitai nenutrauksi… O ir aš pati norėčiau į Lietuvą, nors man čia taip pat labai gerai. Norėtųsi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, nes tas gyvenimas - labai trumpas. O ir sutariame visi labai puikiai“, - šiek tiek surimtėjusi ištaria ji.
Laikas parodė, kad šalia - sielos draugas
Nieko keisto, kad Vokietiją A.Petrikytei prisijaukinti nebuvo sudėtinga - čia ji laimę sukūrė su mylimuoju Michaeliu.
Šių metų rugpjūtį aštuntąsias santuokos metines atšventusi dainininkė tiesiog švyti.
Andželika šypsosi - metams bėgant jos ir Michaelio santykiai it geras vynas tik gerėja.
„Galiu pasakyti vieną dalyką - mes vienas kitą radome. Be jokių kalbų, Michaelis yra mano žmogus, mano sielos dalelė. Puikiai tinkame vienas kitam ir net būna, kad tas pačias mintis pasakome. Po to tik susižvalgome ir juokiamės. Tikrai kartais net kalbėtis nereikia - be žodžių suprantame vienas kitą“, - spindinčiomis akimis „Žmonės.lt“ atvirauja A.Petrikytė.
Dainininkė priduria, kad ir pykčių jų namuose nebūna.
„Neturime dėl ko pyktis, nes dėl visko sutariame, - juokiasi ji. - Jei rimtai, tai būna labai retai, kad susiginčijame kelioms minutėms, apsisukame ir vėl viskas gerai. Iš tiesų, jau aštuonerius santuokos metus tampu tik laimingesnė“, - šypsosi A.Petrikytė.
Džiugesiu tiesiog spinduliuojanti atlikėja, rodos, neturi apie ką daugiau svajoti - jos laimės paukštė pagauta. O ar pūsdama gimtadienio žvakutes, A.Petrikytė sugalvojo norą?
„Oi, nelabai. Didelių planų ar svajonių tikrai neturiu, - juokiasi ji. - Mano mamai visada visko reikia, o aš jai sakau, kad man ir taip gerai. Tiesa, sugrįžti į Lietuvą tikrai norėčiau. Ši svajonė mūsų su vyru yra bendra. Gal greitu metu pavyks“, - viliasi Andželika Petrikytė.
Vestuvės ir naujas gyvenimo etapas
Prieš santuokos ceremoniją jaunųjų svečiai vaišinosi šampanu prie bažnyčios esančiame parkelyje. Antrą kartą tekanti nuotaka išsirinko ne baltą, bet jūros atspalvio suknelę, kurią sukūrė dizainerė Eglė Siurblienė. Galvą papuošė gyvomis rugiagėlėmis.
Nuotaka į ceremoniją atvyko keletą minučių pavėlavusi. Į bažnyčią A. Petrikytę atlydėjo tėtis. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir Anždelikos mama Birutė Petrikytė bei šešiolikmetis Andželikos sūnus Antanas iš pirmosios santuokos.
Savo ranką ir širdį vokiečiui atidavusi Andželika pasirinko pavardę per brukšnelį ir tapo A. Petrikyte-Munchted.
Pulko bičiulių sveikinimų sulaukę jaunavedžiai buvo puikiai nusiteikę ir prisipažino, kad tai - laimingiausia diena jų gyvenime.
Vokiškai kalbanti Andželika išmokė lietuvių kalbos ir savo vyrą. „Aš tave myliu“, - glausdamas mylimą moterį lietuviškai prisipažino jaunikis.
„Ši diena mano gyvenime yra pati laimingiausia, nes radau nuostabų žmogų“, - žurnalistams prisipažino laiminga nuotaka.
Paklausta, ar planuoja šeimos pagausėjimą, Andželika prisipažino, kad viskas - likimo valioje. „Visko gali būti. Kaip likimas duos“, - šypsojosi ji.
Pora vestuves šventė simboliškoje vietoje - „Birutės uosto“ restorane, kur ir užsimezgė jų pažintis. Jaunavedžiai medaus mėnesį planuoja praleisti Argentinoje. Santuokos Vokietijoje pora neplanuoja. Tačiau savo laimę jie nusprendė kurti būtent užsienyje.
Tarp poros šimtų svečių dalyvavo ir artimas šeimos bičiulis, verslininkas Romas Bubnelis, Žilvinas Grigaitis su savo žmona. Ceremonijoje dalyvavo ir svečiai iš jaunikio pusės, atvykę pasveikinti naujos šeimos iš užsienio.
Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi Andželika pasakojo, kad gimtadienių niekada nelaukia, nesureikšmina ir net neturi didelio noro švęsti. Tačiau galiausiai šventės gaunasi didžiulės, nes tuo pasirūpina jos mama Birutė.
„Aš vis kartoju, kad nenoriu, nešvęsiu, o ji tokia mėgėja - sako, kad reikia ir nuolat prigalvoja įvairiausių staigmenų. Penkiasdešimtmečio proga, kai dar gyvenau Vokietijoje, ji susodino į laivą ir atplukdė didžiąją dalį mūsų draugų! Net nežinojau, kokie žmonės atplauks, tad šventė gavosi ypatinga“, - prisiminė ji.
Kaip teigė A. Petrikytė, mama jau užsiminė, kad ir šiemet dukros laukia staigmena. Tačiau šįkart Andželika nežino nė menkiausios detalės.
„Tik pasakė, kad 26 dieną turiu gražiai apsirengti ir būsiu kažkur išvežta, - juokėsi A. Petrikytė. - Darosi įdomu. Pradedu galvoti, kad gal tikrai reikia tuos gimtadienius organizuoti ir džiaugtis, kol esame gyvi.“
Grįžimas į Lietuvą
Už vokiečio ištekėjusi A. Petrikytė dešimtmetį gyveno Kylyje - viename didžiausių Vokietijos uostų. Tačiau prieš dvejus metus sutuoktiniai nutarė, kad metas krautis lagaminus ir grįžti į Lietuvą.
„Susiklostė tokios aplinkybės, dėl kurių nusprendėme grįžti. Tai buvo labiau vyro iniciatyva, jis seniai sakė, kad nori gyventi Lietuvoje, buvo įsitikinęs, kad čia jam patiks labiau, nei Vokietijoje. Mano vyras - gamtos žmogus, tad džiaugiasi čia matydamas daugiau paukščių ir vabalėlių“, - šyptelėjo dainininkė.
Dvejus metus Lietuvoje gyvenantis vokietis, pasak A.Petrikytės, nė kiek nesigaili dėl šio sprendimo. Be to, jau neblogai kalba lietuviškai.
O pati Andželika taip pat džiaugiasi vėl būdama gimtinėje.
„Lietuvoje jaučiuosi gerai, juk vis dėlto - tai mano tėvynė. Žinoma, buvo gera ir Vokietijoje, bet aš toks žmogus, kad net jei mėnulyje gyvenčiau, turbūt viskas būtų gerai, - juokėsi moteris. - Gal tik šiltuose kraštuose nenorėčiau, didelis karštis man netinka.“
Darbas su šeima
Šiandien A. Petrikytės pagrindine veikla yra tapusi ne muzika, o darbas šeimos versle Palangoje - šešiolika metų veikiančiuose svečių namuose ir restorane „Birutės uostas“.
Kaip sakė pati Andželika, čia ji su šeima rūpinasi viskuo nuo A iki Z.
„Vasarą turėjome milijoną darbų, buvo labai daug žmonių, tad visi jau buvome pavargę. Dabar - ramesnis metas. Nors savaitgaliais visada būna žmonių, darbo dienomis jau turime ir laisvadienių. Taigi, galima bent jau prie jūros nueiti, nes vasarą nė karto nesimaudžiau joje“, - pripažino moteris.
Anot pašnekovės, nors rutina kartais kaip reikiant įtraukia, darbas šeimos versle jai patinka, o ir dirbti su artimiausiais žmonėmis yra malonu.
„Žinoma, pasitaiko ginčų, bet tai yra normalu, o mūsų pykčiai visai smagūs. Su mama esame skardžiabalsės, tad pasišaukiame, pasirėkaujame, bet galiausiai randame kompromisą ir toliau dirbame. Kai gyvenau Vokietijoje, buvau šiek tiek atitrūkusi nuo verslo, bet vasaromis visada čia atvykdavau“, - kalbėjo sukaktuvininkė.
Tiesa, nors didžiąją dalį laiko Andželika pluša prie šeimos verslo, muzika niekur nedingo iš jos gyvenimo - jau lapkričio-gruodžio mėnesiais A. Petrikytė kartu su mama koncertuos visoje Lietuvoje.
Džiaugiasi ypatingu ryšiu su artimaisiais
Nei dešimt metų skyrę kilometrai, nei pykčiai šeimos versle nė kiek nesusilpnino mamos ir dukros ryšio - Petrikytės yra be galo artimos.
„Mes viena be kitos tiesiog negalime! Niekas nepasikeitė net tada, kai gyvenau Vokietijoje, su mama kiekvieną dieną kalbėdavome po tris valandas“, - atskleidė B. Petrikytės dukra.
Andželika džiaugiasi ypatingu ryšiu ne tik su mama, bet ir kitais artimaisiais, o šią vasarą atšoko ir vieno šeimos nario vestuves. Pasak pašnekovės, jai tai buvo didžiulis įvykis.
Prieš trylika metų Andželika „Birutės uosto“ restorane susipažino su dabartiniu vyru Michaeliu. Daugiau nei dešimtmetį santuokoje gyvenanti moteris sako, kad juodu - tikri sielos draugai.
„Tąkart mes pajutome, kad esame skirti vienas kitam. Jau prabėgo vienuolika metų, kaip esame vedę ir galiu pasakyti, kad kartais mums net žodžių nereikia, tiesiog skaitome vienas kito mintis“, - pasidžiaugė gimtadienį mininti pašnekovė.
Svajoja apie atostogas jūroje
Pasidomėjus, ar dar turi neįgyvendintų svajonių, A. Petrikytė iškart prakalbo apie atostogas.
Moteris užsiminė, kad norėtų su šeima plaukti didžiuliu kruiziniu laivu su balkonu kajutėje.
„Tokia mano svajonė, bet niekaip nepavyksta įgyvendinti. Dar reikia pataupyti, kad taip lengvai galėčiau įsėsti su šeima į laivelį, savaitei ar dviem išplaukti, o kiekvieną rytą atsikėlus matyti jūrą“, - svajingai pasakojo A. Petrikytė.
