Anžela Adamovič-Gečienė - žinoma atlikėja, kuri savo karjerą pradėjo nuo dalyvavimo populiariame televizijos projekte „X faktorius“. Nuo to laiko jos gyvenimas neatsiejamas nuo scenos, dėmesio ir nuolatinių pokyčių. Straipsnyje gilinsimės į jos asmeninį gyvenimą, karjeros vingius, ateities planus, taip pat į jos požiūrį į mitybą ir sveikatą.
Asmeninis gyvenimas ir santuoka
Anžela ir jos vyras Žygimantas Gečas kartu jau devynerius metus. Jų pažintis įvyko „X faktoriaus“ stovykloje, tačiau tuomet jie buvo tik draugai. Meilės kibirkštis įsižiebė vėliau, kai Anžela išsiskyrė su savo tuometiniu vaikinu. Nors iš pradžių juos stabdė penkerių metų amžiaus skirtumas, laikui bėgant tai tapo nebeaktualu. Žygimantas prisimena, kad Anžela jam krito į akį nuo pat pradžių - ji buvo „švytinti, graži moteris“. Santuoka jiems yra svarbus žingsnis kuriant šeimą, ir abu sutinka, kad „gyventi susimetus“ jiems nėra priimtina. Rugpjūčio 9-oji porai yra itin ypatinga diena - tą dieną Žygimantas pasipiršo, o vėliau jie susituokė, gimė sūnus ir buvo pakrikštytas.
Santuoka, pasak Anželos, yra didžiulis išbandymas. Per penkerius metus jie patyrė daug, tačiau sugebėjo išlaikyti santykius. Sunkiausia buvo po sūnaus gimimo, kuomet nuovargis ir streso dozė buvo ypač didelė. Tačiau poros santykius sutvirtino ir nelaimė - kai Žygimantas vos nespringo maistu, o po mėnesio ir pati Anžela. Šie įvykiai privertė juos labiau vertinti vienas kitą ir gyvenimą. Anžela pabrėžia, kad norint išsaugoti santykius, svarbu viską sakyti iš karto, nekaupti nuoskaudų ir bendrauti atvirai.
Jųdviejų santykius galima palyginti su poproku - jiedu yra panašūs, bet kartu ir skirtingi. Anžela yra kiek „pašėlusi“, o Žygimantas - švelnesnis. Jie kartu dalyvauja ir scenoje, tačiau pripažįsta, kad bendras darbas kartais sukelia trintį, todėl šiuo metu daugiausia dėmesio skiria soliniams projektams.
Anžela ir Žygimantas augina dukrą Mają, kurią įsigijo kartu. Šunelis dar labiau sutvirtino jų santykius, nes Anžela pamatė, koks rūpestingas yra Žygimantas. Jie abu mano, kad augintinio auginimas yra „pirmoji repeticija“ prieš vaikus.
Anžela ir Žygimantas dalijasi buities darbais pusiau, nes mano, kad moteris nėra tarnaitė. Kai vienas gamina, kitas plauna indus. Jie stengiasi vienas kitam nusileisti ir ieškoti kompromisų. Anžela pripažįsta, kad abu yra Dvyniai, todėl kartais gali būti „degties“ ir vadovautis principu „yra tik viena tiesa - mano“. Tačiau dabar jie supranta, kad neverta pyktis dėl smulkmenų.
Romantika jų santykiuose nėra prioritetas, tačiau jie mėgsta dviese praleisti vakarus žvakių šviesoje. Jie abu sutinka, kad santykiai nėra darbas, o meilė. Nors ir kartu leidžia daug laiko, jiems vienas kitam nepabosta.
Anžela juokiasi, kad parduotuvių ji nemėgsta ir stengiasi ten neužsibūti ilgiau nei valandą. Grožio procedūroms ji taip pat skiria kuo mažiau laiko, nes tai ją vargina.
Anžela ir Žygimantas susipažino „X faktoriaus“ projekte 2014 metais. Žygimantas laimėjo pirmąją vietą, o Anžela užėmė antrąją. Nuo 2014 metų jie yra pora.
Anžela ir Žygimantas gimė skirtingais metais: Anžela - 1987 m. gegužės 28 d. Vilniuje, Žygimantas - 1992 m. birželio 10 d. Telšiuose.
Karjera ir ateities planai
Anžela Adamovič pastaraisiais metais atsisakė prodiuserio paslaugų ir visus vadybinius reikalus tvarko pati. Ji tapo sau vadybininke, pati rūpinasi drabužiais, susitaria dėl fotosesijų ar filmavimų, sprendžia, kam duoti interviu. Ji nori savarankiškai spręsti, ko jai reikia ir ko ji nori.
Atlikėja sako, kad kartais susimąsto apie savo amžių ir tai ją suneramina. Kitais metais jai sukaks 30, ir tai jai kelia tam tikrą „šoką“. Tačiau ji stengiasi negalvoti apie tai, nes svarbiausia, kaip ji pati jaučiasi ir kokie žmonės ją supa. Jai didelę laimę teikia ir mylimas darbas. Anžela visada mėgo būti dėmesio centre, todėl dainininkės karjera jai padeda kasdien jaustis gerai.
Ji prisipažįsta, kad yra „dėmesioholikė“ ir jai reikia dėmesio. Anksčiau jai patikdavo vaikinų dėmesys, dabar - publikos. Ji nori dainuoti kuo didesnei miniai žmonių. Anžela džiaugiasi, kad šiuo metu turi beveik viską - mylimą darbą, palaikančią šeimą ir artimą žmogų. Tačiau ji visada nori daugiau - didesnių koncertų ar šou, ir tiki, kad ateityje tai turės.
Anžela planuoja metus į priekį, tačiau pripažįsta, kad ne viskas pavyksta pagal planą. Ji dažnai prisigalvoja išmokti užsienio kalbą ar sportuoti, tačiau po savaitės viską pamiršta. Tačiau vasarą ir rudenį ji planuoja daug dirbti, ir dėl to labai džiaugiasi.
35-ojo gimtadienio proga Žygimantas Gečas padovanojo Anželai kelionę į Paryžių. Nors iš pradžių Anžela nuliūdo, kad vyro nebus šalia tą dieną, vėliau suprato, kad tai bus staigmena. Tai buvo pirmoji jų kelionė be sūnaus Žako, tad jie galėjo sparčiu tempu apžiūrėti Paryžiaus įžymybes. Anžela sako, kad Paryžius jos širdyje tapo „išteisintas“, nes prieš šešerius metus pirmoji pažintis su šiuo miestu nebuvo itin sėkminga.
Mityba ir sveikata
Anžela jau trejus metus nevalgo mėsos. Ji pasakoja, kad vieną dieną apsinuodijo mėsa, todėl ji jai tapo neskani ir negalėjo į ją žiūrėti kaip į maistą. Mėsą ji pradėjo tapatinti su gyvybe, ir jos organizmas jos visai nebenori. Jei kada pajaus poreikį, jos nemalšins.
Jos pasirinkimas atsisakyti mėsos ne visada buvo suprastas aplinkinių. Jos draugai yra mėsėdžiai, todėl į daržoves valgančią merginą žiūrėdavo kreivai. Mama iki dabar stengiasi jai įpiršti bent jau paukštienos. Svečiuose jai dažnai būna problemiška, nes nelieka ką valgyti, išskyrus garnyrą.
Anžela nesikonsultavo su specialistais dėl vegetariškos mitybos nėštumo metu. Pusryčiams ji renkasi obuolį, košę su vaisiais ar daržovėmis, kartais kiaušinio baltymą. Iki pietų užkandžiauja vaisiais, pietums renkasi daug daržovių. Kartais lašišos gabalėlį. Ji žino, kaip maitintis, kad gerai jaustųsi ir organizmas būtų aprūpintas visais reikalingais vitaminais ir medžiagomis.
Jos vyras, gamindamas kartu, taip pat tapo priverstiniu vegetaru. Jei jis užsinori mėsos, tenka pačiam pasigaminti.
Nors Anžela nevalgo mėsos, ji nėra griežtai nusistačiusi dėl vaiko mitybos: „Jei vaikelis norės, žinoma, kad maitinsiu mėsa.“
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė pabrėžia, kad besilaukiančioms moterims labai svarbu subalansuota mityba. Nėštumo metu baltymų poreikis išauga maždaug dvigubai. Į mitybą patariama įtraukti daugiau kalcio turinčių produktų: pieno, mažos žuvytės su kaulais, žalios spalvos daržovių ir sezamo sėklų. Jei mamas kamuoja rytinis pykinimas, vertėtų valgyti tik atsikėlus iš ryto - rinktis riekelę duonos ar avižinį sausainį.
Sveikatos specialistai sutaria, kad vegetarai ir veganai vitaminą B12 turėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartodami papildus. Šio vitamino trūkumo galima lengvai išvengti bent kartą per metus darant kraujo tyrimus. Vitaminas B12 itin svarbus ir augančio vaikelio smegenų vystymuisi.
Asmenybės bruožai ir požiūris į save
Anžela išliko nesužvaigždėjusi, paprasta, su šypsena pasakojanti apie idealų svorį, vestuves ir užpakaliuką, kurio, kaip teigia, neturi. Ji pripažįsta, kad populiarumas jos kaip žmogaus nepakeitė. Dažnai sulaukia komplimentų, kad nekeliąs nosies ir neišsidirbinėja. Galbūt dabar šiek tiek daugiau reikalauja iš savęs ir aplinkos.
Ji pastebėjo, kad prie veidrodžio sukiojasi ilgiau nei anksčiau. Anksčiau laikydavosi įprasto režimo, o dabar, pradėjusi domėtis kosmetika ir pasiruošimu koncertams, nori atrodyti skirtingai. Į renginius pradeda rengtis vienaip, į koncertus - kitaip.
90 procentų viską daro pati, nenori gaišinti žmonių. Yra tekę nusivalyti makiažą, kai vizažistei nepasisekė, o plaukų priežiūros nepatiki niekam, nes jie be galo trapūs. Nemalonu, kai paprašai makiažo ir nupasakoji visas detales, o žmogus padaro savaip.
Anžela yra savikritiška. Gali įvardyti savo nemėgstamiausią vietą - tai užpakaliukas, kurį, kaip teigia, dabar „stato“. Dažnai pabrėžia, kad užpakaliuko neturi.
Jos idealus svoris yra 52 kilogramai. Kiekvieną rytą pamačiusi svarstykles negali jų pakęsti. Jei sveria 52,5 kg, gali suvalgyti nesąmonę, jei 51 kg - gali pavalgyti vakare arba naktį, o jei 53 kg - viskas, valgyti negali. Nespėja derinti mitybos su greitu gyvenimo tempu, tad pasitaiko, kad per pertraukėlę griebia tai, kas po ranka papuola.
Anžela nesureikšmina 35-ojo gimtadienio kaip šventės. Man ateina suvokimas, kad jai 35 metai. Ji daug savęs įtikino, kad tai - ne šventė, o trauma. Bandau susitaikyti, kad tai yra kažkas gero, o ne blogo. Ji yra ganėtinai savikritiška ir jai atrodo, kad ji nieko nepasiekė ir nieko neturi. Sėdi ir galvoja, kiek jai metų dar liko, ką gali dar pasiekti. Ji savimi smarkiai nepasitiki, jai vis atrodo, kad visi kiti yra gražesni, geresni, protingesni, daugiau pasiekę.
Jos psichologinė būsena pastaraisiais metais pagerėjo. Ji daug brandesnė nei prieš kelerius metus. Ji įsitikinusi, kad reikia ne egzistuoti, o gyventi. Reikia daug su savimi dirbti.
