Moterys dažnai sako: - „Vyras visai neauklėja vaikų“. Tai sakydamos jos net nežino, ką reiškia terminas „neuklėja“ vaikų. To paties nežino ir vyrai. Beveik visi žmonės nežino ką reiškia tas terminas. Pabandykime išsiaiškinti ką reiškia terminas „Auklėti vaikus“. Po šiuo terminu žmonės supranta, kad auklėjimui vaikų turi būti surašytos arba žodžiu išsakytos kažkokios tai elgesio taisyklės. Dažniausiai tėvai auklėjimą supranta tik kaip vaikų besalyginį paklusnumą. Toks „auklėjimo“ supratimas yra visiškai absurdiškas.
Egzistuoja aišku bendra nuostata, ją pabrėžia ir Vedos, kad tėvai savo vaikams yra kaip Dievai, tačiau tai nereiškia, kad patys tėvai dabar yra kaip Dievai. Reikia žinoti ir visam gyvenimui atsiminti, kad vaikai „auklėjasi“ pagal tai, kaip patys tėvai bendrauja tarpusavyje. Kai tėvai nesutaria, ar vaikas gali įgyti kažkokią tai nuolankumo jėgą? Niekaip negali. Dar daugiau. Jeigu žmona neklauso vyro, tai ir vaikai tampa nepaklusnūs. Tas pats liečia ir vyrą. Jeigu vyras neklauso savo tėvo ar dvasinio mokytojo, tai jo neklausys ir žmona.
Norint gyventi laimingai šeimoje, reikalinga parampara. Bet, kad taip būtų, reikalinga, kad šeimoje būtų kultivuojama dvasinė sąmonė. Kol šeimos narių sąmonė materiali, šeimos niekas nejungia. Materiali energija turi savybę visus išsunkti, nuvarginti ir išskirti. Todėl kiekviena šeima turi pakilti virš materialių rūpesčių ir kasdieninių vargų. Pakilti į savo natūralią prigimtį.
Moteris šeimoje yra atsakinga, kad visi šeimos nariai apsijungtų, vienas kitą suprastų ir mylėtų. Todėl prieš pradėdama su vyru santykiauti ji turi matyti ir žinoti, ar tas jos vyras tikrai nori vaikų, ar jis jais rūpinsis, gins, bendraus ir mylės? Todėl moters vaidmuo šeimyniniame gyvenime yra neįkainojamas. Tik moteris pajėgi viską ištverti ir apjungti šeimą. Tačiau pats vaikų auklėjimas susideda iš vyro ir moters pagarbos vienas kitam, iš bendro jų gyvenimo tikslo ir abiejų norų šiame gyvenime. Todėl, jeigu moteris labai mylės savo vyrą, tai ir vaikai ją tikrai mylės. Jeigu moteris bus nuolanki vyrui, tai jos vaikai bus nuolankūs jai.
Kas liečia vaikus, tai reikia žinoti, kad tie vaikai - tai visai ne mūsų vaikai. Vaikai - tai mirę žmonės arba net ir buvę gyvūnai, kuriems lemta įsikūnyti žmogaus kūne ir ateiti į mūsų šeimą, kaip vaikams. Tačiau vaikų mes nesukuriame. Jie jau gyveno daug kartų be mūsų ir gyvens po mūsų dar per amžius. Gyvens amžinai. Jie jau yra turėję milijonus kitų tėvų ir dar po mūsų turės milijonus kitų tėvų. Vaikai savyje įkūnija meilę, rūpinimąsi, švelnumą, paprastumą, naivumą, gerumą, nuolankumą. Todėl kai ateina į mūsų šeimą vaikai, jie su savimi ir atsineša tas savybes. Mums tik reikia jas įdiegti savyje.
Dievas mums vaikų formoje duoda galimybę išmokti tarnauti dar vienai gyvybės formai, dar vienai sielai. Todėl pasinaudokime galimybe ir pakilkime virš egoizmo, virš noro pasitenkinti. Didžiausia žmogaus gyvenimo vertybė yra santykiai. Jums gali atrodyti, kad šiuo metu svarbiausia užsidirbti pinigų, padaryti karjerą, susirasti antrąją pusę, tačiau jei nesukursite darnių santykių su savo artimaisiais, jei savo pačių šeimoje jausitės svetimi, nė vienas iš pasiektų dalykų Jūsų nedžiugins.
Suaugusių vaikų ir tėvų konfliktai yra įprasta gyvenimo ir komunikacijos dalis. Konfliktai - tai būdas greitai spręsti užsisenėjusį bendravimo deficitą, tačiau kai kurie konfliktai būna per stiprūs, laužantys, griaunantys santykius arba chroniški ir beprasmiškai eikvojantys sveikatą. Ypač jie skausmingi tarp artimiausių žmonių - tėvų ir vaikų. Galėtume išvengti 80% tokių konfliktų, jei geriau suprastume, ko labiausiai ir dažniausiai reikia mūsų tėvams, kaip savo tipinius poreikius išreikšti, gal net tai pradėti daryti iš anksto. Tėvai dažniausiai pyksta dėl gyvenimo būdo ir įpročių, o vaikai labiausiai nepatenkinti tėvų komunikacijos ir bendravimo stiliumi.
Vaiko mėgstamiausias žodis tampa „ne“. Pats vaikas kartais nežino, ko nori. Tai neišvengiamas psichologinio ir fiziologinio augimo ir brendimo etapas. Vaikas pradeda suvokti save kaip asmenybę, suprasti, kad jis yra jis, o mama yra mama. Iki šio momento, vaikas daugiau ar mažiau neabejotinai paklusdavo suaugusiems. Geriausia taktika tokiais atvejais - atitraukti vaiką tuo metu nuo jo užgaidų ir pereiti prie kitos veiklos ir kitų interesų. Reikia žinoti, kad dvejų metų vaikas skuba iš vieno kraštutinumo į kitą. Savęs patvirtinimo troškulys pasireiškia tuo, kad jis nuolat šaukia: „Aš pats!“ Tik įsitikinęs savo bejėgiškumu, vaikas prašo pagalbos: „Padaryk“, „Padėk“. Jis siekia nepriklausomybės ir tuo pačiu nenori visiškai apleisti kūdikio pozicijos, kurioje jaučiasi saugiai, globojamas vyresniųjų.
Tokio amžiaus vaiką reikia mokyti laikytis kažkokių tai šeimoje ar visuomenėje priimtų normų, taisyklių ir rutinos. Tačiau taisyklės turi būti lanksčios. Per griežta rutina tokiam amžiui vaikui netinka. Pavyzdžiui, jeigu vaikas žaidžia lauke ir nenori grįžti iš pasivaikščiojimo, tėvų pasiūlymas ar prašymas grįžti namo pas vaiką sukelia pykčio pliūpsnį: „Aš tavęs nemyliu!“ Tačiau nešant jį, nereikia neleisti jam išreikšti savo jausmus. Šiame amžiuje vaikai dažnai linkę į „ritualinius veiksmus“. Jis taip pat atlieka tam tikrus veiksmus tam tikra seka grįždamas iš pasivaikščiojimo ar eidamas miegoti.
„Santykių menas" - antroji bhakti jogo Anantaros Das knyga, kurioje, remdamasis seniausiomis pasaulyje Vedų žiniomis, jis atsako į žmonių užduodamus klausimus. Kaip atkurti gerus vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų santykius? Kaip sutarti su aplinkiniais? Visos situacijos turi sprendimą, kuris bendravimui grąžina pirminę kokybę: nuoširdumą, nuolankumą, tarnystę.
Anantara Das yra vaišnavų šventikas, psichologas, lektorius, aktyviai keliaujantis po pasaulį ir skaitantis paskaitas, konsultuojantis. Jo sukauptos žinios neturi analogų Lietuvoje ir retai sutinkamos net ir svetur dėl jų gilumo, aktualumo, naudojamų itin retų (senųjų civilizacijų, kultūrų bei filosofinių) šaltinių įvairovės bei sintezės.
Kaip rasti tiltą ir sužinosite šiame vebinare.
Turinys:
- Kartų-generacijų susikalbėjimas.
- Santykio su tėvais etapai: globotinis, partneris, globėjas.
- Kaip vaikas nuo pat gimimo auklėja savo tėvus?
- Kartų konfliktų tipai.
- Įpročiai ir gyvenimo būdas.
- Komunikacijos ir bendravimo stilius.
- Vaikų auginimo praktikos ir vertybės.
- Politika, religija, ideologija.
- Darbinės veiklos pasirinkimas.
- Buities ir ūkio priežiūra.
- Vaiko pareigos tėvų atžvilgiu.
- Tėvų pareigos vaikų atžvilgiu.
- Sūnaus ir tėvo konfliktai.
- Dukros ir motinos konfliktai.
- Kaip elgtis su piktybiškais, sunkaus charakterio tėvais?
- Kaip suaugę vaikai elgiasi ir turi elgtis su pagyvenusiais tėvais?
- Marčios ir anytos konfliktai.
- Realios konfliktų istorijos: teismai, familiarumas ir dar blogiau
Kaina: 20 Eur
Video įrašo trukmė: 2,5 val.
Atsakomybę dėl renginio kokybės prisiima renginio organizatorius. Renginiui neįvykus ar nusikėlus, sprendimą dėl pinigų grąžinimo priima organizatorius.
