Anafilaksinis šokas, taip pat žinomas kaip anafilaksija, yra ūmi, greitos eigos, dvi ir daugiau organų sistemų paveikianti alerginė reakcija, dėl kurios pacientas gali mirti. Po kontakto su ją sukėlusiu veiksniu, anafilaksija pasireiškia greitai - po nuo kelių minučių iki 2 val. Tai perteklinė imuninės sistemos reakcija į įvairias medžiagas: vabzdžių nuodus, maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Anafilaksinis šokas nutinka retai ir dauguma žmonių jį išgyvena, tačiau, laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, gali ištikti ir mirtis. Anafilaksija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Anafilaksinės reakcijos maistui yra dažnesnės vaikams, o vabzdžių įgėlimui ir vaistams - suaugusiesiems.

Anafilaksija prasideda odos niežėjimu, deginimu, paskui išberia visą kūną (panašu į dilgėlinį bėrimą), apima silpnumas. Ligonis pradeda sausai kosėti. Gerklė būna paburkusi, todėl sunku kvėpuoti - žmogui gali imti švokšti (panašiai kaip sergant astma). Gali kristi arterinis kraujo spaudimas. Jeigu jis nukrenta labai žymiai, tokia būklė vadinama anafilaksiniu šoku.

Anafilaksijos priežastys ir rizikos veiksniai

Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios: vaistai, vabzdžių įgėlimas, maistas, lateksas, alergenų ekstraktai (imunoterapija), vakcinos, šaltis, fizinis krūvis. Kodėl vieni žmonės alergiški, o kiti ne nėra tiksliai žinoma, tai susiję su imuninės sistemos padidėjusiu jautrumu, padidėjusiu Ig E kiekiu. Dažniausiai anafilaksiją sukelia riešutai, šviežios daržovės (pavyzdžiui, morkos), petražolės, kai kurie vaisiai, kiaušinių baltymai, pienas. Tačiau atliktas alergenų tyrimas gali tiksliai nusakyti, kokių produktų reikėtų vengti būtent Jums. Aplinkos alergenai (dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos) taip pat gali sukelti reakciją.

Alergiškų žmonių vis daugėja, manoma tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų maiste, gausaus buitinės chemijos vartojimo. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Patekus bet kokiam svetimkūniui, pvz. bakterijai, imuninė sistema reaguoja taip pat tik daug kartų silpniau, ir taip apsaugomas organizmas.

Simptomai ir požymiai

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Anafilaksija pasireiškia šiais simptomais:

• Oda: dilgėlinė (smulkus bėrimas, susiliejantis į didelius, paraudusius odos plotus), angioedema (staigus patinimas, ypač galvoje, kakle, galintis spausti kvėpavimo takus), generalizuota eritema (odos bėrimas apimantis visą kūną, ar didelius plotus), odos niežulys.
• Kvėpavimo sistema: apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras (dėl kvėpavimo takų suspaudimo pasunkėjus įkvėpimui, atsiradęs švilpesys), sutrikęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys.
• Širdies ir kraujagyslių sistema: blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.
• Virškinimo sistema: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
• Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai. Balso pokyčiai dėl gleivinės patinimo gerklėje, ankstyvas įtariamas simptomas gali būti šaltkrėtis ar šaltis, pilvo skausmas, šlapimo nelaikymas.

Labai išreikštais atvejais ištinka klinikinė mirtis. Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili paciento būklė):

1. Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje): patinsta veidas, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridoras.
2. Bronchų spazmas (astminė būklė): dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas.
3. Plaučių edema: dusulys, padažnėjęs kvėpavimas.
4. Anafilaksinis šokas: silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Anafilaksinės reakcijos trukmė įvairi - nuo kelių minučių iki dienos ar ilgiau. Ryškūs simptomai gali trukti 0,5-5 val.

Anafilaksinis šokas vaikams

Vaikams anafilaksija dažnai pasireiškia greičiau ir gali būti sunkiau atpažįstama, nes mažesni vaikai negali tiksliai nusakyti simptomų. Vaikų anafilaksija pasižymi tokiais simptomais kaip odos, gleivinių ir kvėpavimo sistemos pažeidimo požymiai. Rečiau pasitaiko virškinimo sistemos sutrikimai, rečiausiai - širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Kūdikiams anafilaksiją atpažinti itin sunku, nes simptomai gali būti neryškūs ar būdingi ir kitoms būklėms.

Ligos diagnostika

Anafilaksijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma, kai stebime dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymius. Ligoninėje nustatinėjamas Ig E, histamino kiekis kraujyje, atliekami odos jautrumo mėginiai. Tačiau atliktas alergenų tyrimas gali tiksliai nusakyti, kokių produktų reikėtų vengti būtent Jums. Labai svarbu, jog atlikti alergenų tyrimai būtų kokybiški ir išsamūs - tik tuomet bus įmanoma tiksliai nustatyti, kokiems produktams esate įsijautrinęs ir kokia yra anafilaksijos rizika.

Ligos gydymas

Anafilaksija yra liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Visi pacientai, kuriems išsivystė anafilaksija, turi būti gydomi ligoninėje ir jų būklė stebima ne mažiau kaip 24 valandas. Jei padedama laiku, visiškai išgyjama, tačiau alerginė reakcija gali pasikartoti, ir kitą kartą greičiau ir stipriau. Ligonis visą laiką su savimi turi turėti dokumentą, nurodantį, kam jis jautrus, ir adrenaliną.

Neatidėliotina pagalba

Veiksmai kritiniu atveju:

1. Nutraukti kontaktą su alergenu. Jei šalia esantis žmogus staiga pradeda dusti, parausta, tinsta, atsiranda bėrimai, skundžiasi svaigimu ar netenka sąmonės - tai gali būti pirmieji anafilaksinio šoko požymiai, tad - NEDELSKITE - skambinkite 112 bei ruoškitės suteikti pirmąją pagalbą. Jei matomas vabzdžio geluonis, švelniai pašalinkite jį, vengiant spaudimo. Suvalgius alergeną - įsitikinkite ar burnoje nėra likučių, jei yra - išimkite. Kontaktinės alergijos atveju - nuplaukite su alergenu kontaktavusią vietą vandeniu bei pašalinkite sąlytį turėjusius drabužius. Svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, kad imuninė reakcija neprogresuotų ir būtų galima kuo efektyviau stabilizuoti nukentėjusiojo būklę.
2. Įvertinti paciento būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį.
3. Paguldyti pacientą, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą. Jeigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva - atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva.
4. Adrenalinas 0,1% tirpalo 0,3-0,5 ml į raumenis ar poodį suaugusiesiems, vaikams - 0,1% 0,01 ml/kg į raumenis arba poodį. Jeigu žmogus su savimi nešiojasi epinefrino injekciją, suleisk ją į raumenį. Jeigu žinai, kad esi itin alergiškas tam tikroms medžiagoms, paprašyk šeimos gydytojo epinefrino recepto ir jo ampulę visuomet nešiokis su savimi. Injekcijas kartoti kas 15-20 min. Jei ištinka klinikinė mirtis - gaivinti.
5. Išgerkite antihistamininių vaistų.
6. Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje - įkvėpkite salbutamolio.
7. Kvieskite pagalbą. Jei šalia esančiam žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija (anafilaksija), skambinti 112 turite nedelsiant, net jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių ir jūs jį jau suleidote ar reakcija nėra tokia intensyvi (ji gali pablogėti). Anafilaksija yra greitai progresuojanti, gyvybei pavojinga būklė, tad greitosios pagalbos iškvietimas yra būtinas norint išgelbėti gyvybę.

Ligoninėje gydoma intensyvios terapijos skyriuje, gydoma pagal algoritmą (pagrindiniai vaistai - adrenalinas, gliukokortikoidai, antihistamininiai). Pacientams, kuriems buvo diagnozuotas anafilaksinio šoko rizikos veiksnys, turėtų būti mokoma, kaip elgtis ištikus anafilaksiniam šokui, įskaitant autoinjektoriaus (pavyzdžiui, EpiPen) naudojimą. Mokėti naudoti adrenalino autoinjektorių - paprašyti artimųjų parodyti, kur jis laikomas, ir papasakoti kaip jį naudoti bei atidžiai perskaityti instrukcijas arba peržiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus, kad anafilaksinio šoko atveju nedelsti ir žinoti, ką daryti.

Turi būti ribotas fizinis krūvis, nesportuoti iki 4 val. po valgio. Įkandus vabzdžiams - specifinė imunoterapija.

Prevencija

Anafilaksinio šoko prevencija yra labai svarbi žmonėms, kurie yra rizikos grupėje, nes ši būklė gali būti gyvybei grėsminga. Kiekvienam pacientui, kuriam gresia anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti sudarytas individualus veiksmų planas, kurį parengia alergologas ar kitas specialistas. Labai svarbu identifikuoti ir vengti medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją. Pacientams, kuriems yra žinoma anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti paskirti ir mokomi naudoti adrenalino autoinjektoriai (pavyzdžiui, EpiPen).

tags: #anafilaksinis #sokas #vaikams

• Paplitimas ir simptomai: statistika apie menstruacijų skausmą
• Vaikiškų batukų mezgimas
• Kosulio priežastys vaikams naktį
• Akupunktūra nevaisingumo gydyme
• Vaikų išmintis ir Dievo Karalystė