Mineralinės medžiagos karvių organizme užtikrina fiziologines reakcijas ir apykaitos procesus, kaip katalizatoriai dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, įeina į kai kurių fermentų sudėtį.
Pagrindinis mikroelementų šaltinis atrajotojams - augalinės kilmės pašarai, tačiau mineralinių medžiagų gali pritrūkti didelio produktyvumo karvėms.
Mikroelementų reikšmė karvių sveikatai ir produktyvumui
Varis organizme atlieka daug funkcijų: įeina į daugelio oksidacinių fermentų sudėtį, o jonai veikia kaip katalizatoriai. Varis reikalingas hemoglobino sintezei, energijos apykaitai, plaukų pigmentacijai, ovuliacijai ir imunitetui. Vienas iš pirminių vario trūkumo požymių yra pasikeitusi kailio spalva. Plaukai tampa rausvai rudos spalvos, išretėja ar visai išplinka aplink akis ir ausų išorinėje pusėje. Gyvuliai viduriuoja, liesėja, sumažėja primilžiai ir pieno riebumas, išryškėja vystymosi sutrikimai. Vario trūkumas dažniau pasitaiko ūkiuose, kur vyrauja smėlinga ir durpinga dirva, joje daug molibdeno ir sieros. Tikrasis vario trūkumas yra retas reiškinys. Dažniausiai jo trūkumą lemia antagonistinis molibdeno ir sieros poveikis, taip pat per didelis geležies kiekis. Molibdenas ir siera sudaro itin agresyvų junginį - tiomolibdatą. Šis junginys šliuže intensyviai jungiasi su variu. Taip tiomolibdatas tampa nekenksmingas, tačiau kartu su variu pasišalina iš organizmo. Jei dėl sieros ir geležies pertekliaus išnaudojamas visas šliuže esantis varis, tiomolibdatai rezorbuojasi į kraują ir prisijungia ten esantį varį. Norint diagnozuoti šio mikroelemento trūkumą, reikia atminti, jog tradiciniai vario kiekio kraujyje tyrimai gali būti netikslūs dėl galimo vario susijungimo su tiomolibdatais.
Kobaltas įeina į vitamino B12 sudėtį (šiame vitamine jo yra 4,5 proc.), tuo pačiu lemia normalų virškinimo procesą. Be to, kobaltas specifiškai veikia fermentus: vienus aktyvina, kitus - slopina, stimuliuoja eritropoezę, gerina baltymų ir angliavandenių apykaitą. Trūkstant organizme kobalto, sumažėja apetitas, todėl gyvulys išliesėja. Plaukai - neblizga, lengvai lūžta ir krinta. Tokių gyvulių kraujyje nustatomas per mažas eritrocitų bei hemoglobino kiekis. Karvės duoda mažiau pieno, nerujoja, prasčiau pasisavina raciono baltymus, padažnėja susilaikiusių nuovalų, endometritų atvejų. Kobalto trūkumas dažniau pasireiškia veršeliams. Gyvuliai akobaltoze suserga tose vietovėse, kur dirvoje kobalto randama mažiau kaip 3 mg/kg, o augaluose - mažiau kaip 0,05 mg/kg. Kobalto dažnai trūksta pašaruose iš balotų, durpingų ir smėlingų dirvų. Užtrūkusių karvių racione kobalto turėtų būti 4-8 mg, melžiamų - 7-14 mg.
Selenas - stiprus antioksidantas, saugantis nuo sunkiųjų metalų kaupimosi, radiacijos. Jis mažina oksidacinių fermentų aktyvumą, ląstelių organoidų membranose esančius lipidus saugo nuo peroksidacijos. Šis mikroelementas stimuliuoja imuninę sistemą, dalyvauja susidarant antikūnams, todėl mažina infekcinių ligų tikimybę, veikia detoksikuojančiai, dalyvauja skydliaukės hormonų susidaryme, didina atsparumą mikotoksinams, sumažina vitamino E poreikį, taip pat normalizuoja žarnų peristaltiką. Be to, nuo seleno priklauso daugiau kaip trisdešimties svarbias funkcijas atliekančių baltymų aktyvumas. Trūkstant seleno pastebimi reprodukcinės sistemos sutrikimai, padažnėja mastitų, nuovalų užsilaikymo atvejų, sulėtėja gyvulių vystymasis ir augimas. Seleno trūkumas dažniau pasitaiko vietovėse su rūgščia dirva.
Jodas dalyvauja skydliaukės ir hipofizio veikloje, tiroksino gamyboje, reguliuoja gyvulio vaisingumą, medžiagų apykaitą ir temperatūrą. Jodo trūkumas dažnesnis kalnuotose ir toli nuo jūrų esančiose vietovėse, taip pat didelio produktyvumo bandose. Apie 10 proc. jodo išsiskiria kartu su pienu.
Amžiaus ir laktacijos įtaka pieno gamybai
Tyrimai rodo, kad karvių amžius ir laktacijos laikotarpis turi reikšmingos įtakos pieno kiekiui ir melžimo savybėms. Iš 3 laktacijos karvių buvo primelžta 4,05 kg pieno daugiau nei iš 1 laktacijos karvių, o pieno primilžis per pirmąsias 2 minutes buvo 1,11 kg didesnis. Laktacijos laikotarpyje nuo 0 iki 100 dienų iš karvių buvo primelžta 8,46 kg daugiau pieno nei laikotarpyje virš 201 dienos. Karvės nuo 101 iki 200 dienų laktacijos laikotarpio per pirmąsias 2 melžimo minutes davė 0,73 kg pieno daugiau nei laikotarpyje nuo 201 dienos. Pirmos laktacijos karvių melžimo trukmė buvo 0,32 min. trumpesnė, o didžiausias pieno srautas buvo 0,68 kg/min. mažesnis nei 3 laktacijos karvių. Vidutinis pieno srautas 3 laktacijos karvių buvo 0,22 kg/min. didesnis nei 4 ir vyresnių laktacijų karvių. Nuo 0 iki 100 laktacijos dienų melžimo trukmė buvo 1,52 min. ilgesnė ir didžiausias pieno srautas buvo 0,54 kg/min. didesnis nei karvių virš 201 laktacijos dienos. Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų vidutinis pieno srautas buvo 0,22 kg/min.
Reprodukcinės funkcijos ir amžiaus sąsajos
Tiriant amžiaus įtaką veršingumui pastebėta, kad veršingų pirmaveršių buvo 19,6 proc. daugiau nei neveršingų. Veršingumo pasireiškimas buvo didesnis negydytų karvių pogrupyje (89,5 proc.). Nerasta veršingumo priklausomybės nuo gliukozės kiekio kraujyje. Pirmos laktacijos karvių gliukozės kiekio vidurkis kraujyje buvo 3,4 mmol/l, o vyresnių - 3,56 mmol/l. 2-6 laktacijos karvių gliukozės kiekis kraujyje buvo aukštesnis 4,71 proc. Neveršingų karvių gliukozės vidurkis kraujyje buvo 3,4±0,66 mmol/l, o veršingų buvo 3,47±0,58 mmol/l. Veršingų karvių gliukozės kiekis kraujyje buvo aukštesnis 2,06 proc. Abiejų grupių primilžio vidurkiai buvo panašūs - pirmaveršių vidurkis 27 l/dieną, o 2 - 6 laktacijos karvių buvo 27,05 l/dieną. Didesnės laktacijos karvių primilžis sėklinimo dieną buvo 0,19 proc. aukštesnis. Lyginant veršingas ir neveršingas karves, vidurkiai skiriasi 11,55 proc. Neveršingų karvių progesterono kiekio vidurkis buvo 1,19±0,65 ng/ml, o veršingų buvo 0,47±0,19 ng/ml. Neveršingų grupėje progesterono kiekio vidurkis buvo 152,62 proc. Veršingumo tikimybė buvo didesnė kuomet kiaušidės ir folikulai buvo didesni. Veršingų karvių kiaušidės buvo 16,32 proc. didesnės nei neveršingų, o veršingų galvijų folikulai - 48,26 proc.
Ar karvės vaikingos kiekvienais metais?
Sausojo laikotarpio reikšmė pieno gamybai
Melžiamų karvių tešmeniui reikia užtrūkinimo arba poilsio laikotarpio iki veršiavimosi, siekiant optimizuoti pieno gamybą vėlesnės laktacijos laikotarpiu. Ši laktacijos ciklo fazė dar vadinama sausuoju laikotarpiu. Būtinas 45-60 dienų sausasis laikotarpis, nes po trumpesnio nei 40 dienų užtrūkinimo karvės duoda mažiau pieno palyginus su optimaliu primilžiu. Didžiausias primilžis - po 40-70 dienų sausojo laikotarpio; sausasis laikotarpis, trumpesnis nei 40 dienų arba ilgesnis nei 91 diena, neigiamai paveikė vėlesnį primilžį. Rekomenduojamas 55 dienų užtrūkinimo laikotarpis pirmosios laktacijos karvėms ir mažiausiai 45 dienų - vyresnio amžiaus.
Pieną gaminančios aktyvios ląstelės turi regresuoti, tapti nesekrecinėmis, pasirengti kitai laktacijai. Po apsiveršiavimo šios ląstelės vėl suaktyvėja, taip pat susiformuoja naujos pieno gamybos ląstelės. Kitos laktacijos metu pieno gamyba bus 25-30 proc. didesnė.
Melžiamų karvių bandos sausojo laikotarpio įtaka sergamumui mastitu lėmė užtrūkusių karvių gydymo plėtrą, kaip būtiną mastito kontrolės komponentą siekiant sunaikinti esamas infekcijas ir išvengti naujų. Pieno liaukos fiziologija ne laktacijos laikotarpiu labai skiriasi nuo laktacijos laikotarpio. Pagrindinė pieno liaukos funkcija laktacijos laikotarpiu - nuolat sintezuoti ir sekretuoti didelius pieno kiekius. Priešpienis pradeda gamintis 1-3 savaitės iki veršiavimosi.
Sausojo laikotarpio metu pieno liauka yra tarpinės būklės, t. y. arba po, arba prieš aktyvią pieno sintezės ir sekrecijos būklę. Šiais pereinamaisiais laikotarpiais padidėja tešmens jautrumas naujai infekcijai. Sausasis laikotarpis prasideda baigus melžti, tačiau pieno liauka ir toliau gamina bei išskiria pieną, kuris kaupiasi pieno liaukoje. Pieno spaudimo padidėjimas skatina aktyvius involiucijos procesus, todėl ryškiai pakinta pieno sudėtis. 3-4 sausojo laikotarpio dieną sumažėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės sintezės lygis, 7 dieną žymiai padidėja antikūnų ir somatinių ląstelių koncentracija. Būdinga aktyvios involiucijos kaita, kai labai padidėja geležį surišančio baltymo, laktoferino koncentracija.
Naujų infekcijų dažnis žymiai padidėja per aktyvios involiucijos procesą ir daugiau nei šešis kartus, palyginti su laktacijos laikotarpiu. Negydant užtrūkusių karvių, maždaug 10 proc. su vidutine infekcija pasireikš tešmens ketvirčių uždegimas, o tai sąlygoja pieno gamybos nuostolius.
Sausuoju laikotarpiu paprastai rekomenduojamas visų karvių tešmens ketvirčių veiksmingas gydymas. Taip gydomos visos esamos infekcijos, apsaugoma nuo naujų infekcijų, kurios kiltų iškart pasibaigus sausajam laikotarpiui.
Pieno kokybės rodikliai ir amžiaus įtaka
Pieno kokybė yra jo normalios cheminės sudėties ir būdingų savybių visumos rodiklis. Pieno kokybei įtakos turi karvės amžius ir laktacijos stadija. Jaunesnių gyvulių piene somatinis ląstelis yra ženkliai mažiau negu vyresnių. Pieno riebumas paprastai didėja iki 6 laktacijos, t. y. iki aštuoniolikos metų amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį mažėja, nes karvė pradeda senti, sulėtėja pieno riebalų sintezė. Taigi vidutinio amžiaus karvės (aštuonios laktacijos) duoda geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pieną. Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų galvijų pienu.
SLS (somatinių ląstelių skaičius) didėja su karvės amžiumi, o taip pat ir laktacijos eigoje. Pirmavėršių piene somatinis ląstelis būna mažiau nei vyresnio amžiaus karvių. Šis sumažėjimas, o maždaug nuo 50-60 laktacijos dienos jo kiekis pradeda augti ir baigiantis laktacijai, jis būna didžiausias. Šiai laktacijos eigai įtakos turi melžimo reikalavimų nesilaikymas, netvarkinga melžimo įranga, netinkamas tešmens paruošimas prieš melžimą, spenių dezinfekavimo taisyklių nesilaikymas.
| Amžius (laktacijos) | Somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml) |
|---|---|
| Jaunesni gyvuliai | Ženkliai mažiau |
| Vyresni gyvuliai | Daugiau |
| Pirmavėrės | Mažiau nei vyresnio amžiaus karvės |
Didelis somatinių ląstelių kiekis piene gali signalizuoti apie mastitą (pieno liaukos uždegimą). Mastitus sukelia bakterijos ir kiti patogeniniai mikroorganizmai, patekę per spenių kanalus į pieno liauką. Remiantis tyrimų duomenimis, 43-50 % tirtų karvių serga slaptuoju mastitu, nes jų piene SLS buvo didesnis nei 200 tūkst./ml.
Pieno komponentų koncentracija pradeda didėti likus maždaug dviem savaitėms iki veršiavimosi. Likus penkioms dienoms iki veršiavimosi, labai padidėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės kiekiai. Pieno baltymai yra labai svarbios maisto medžiagos, lemiančios galvijų produktyvumą, produkcijos kokybę, sveikatingumą. Baltymai turi nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurios organizme nesigamina, todėl turi būti gaunamos su pašarais.
Šėrimas lemia karvių produktyvumą ir pieno ūkio pelningumą. Jeigu ūkininkas sugeba įsigyti geros genetikos karvę, turi sugebėti ir ją pašerti. Kiekvienoje laktacijoje ji turi pasiekti genetinį produktyvumą. Bet jeigu karvė normaliai nepaėda, ji tik galvoja, kaip išgyventi.
tags: #amziaus #itaka #karviu #laktacijos #fcijai
