Juozo Naujalio kūryba ir asmenybė - tai neatsiejama Lietuvos muzikinio ir kultūrinio paveldo dalis. Nors jo simfoninė muzika šiuo metu yra kiek primiršta, kompozitoriaus indėlis į tautinės muzikos ugdymą ir tautos atgimimą yra be galo didelis. Jo pirmieji žingsniai, skatinant tautinę savimonę, ypatingai reikšmingi. J. Naujalis buvo vienas pirmųjų tautos budintojų, kurio sukurta "Jaunimo giesmė" savo patriotiškumu, atgimimo ir vilties skatinimu nenusileidžia Vinco Kudirkos "Tautiškai giesmei".
Be muzikinės veiklos, J. Naujalis pasižymėjo ir kaip organizatorius. Jis buvo pirmosios visos Lietuvos dainų šventės organizatorius ir vyriausiasis dirigentas. Taip pat svarbus įvykis Kauno ir Lietuvos muzikiniame gyvenime buvo kompozitoriaus įkurta pirmoji oficiali Kauno muzikos mokykla. Šiandien Kauno muzikams J. Naujalio vardas turi ypatingą prasmę.
Viena iš renginių, skirtų J. Naujalio kūrybai, yra teatralizuotas pasakojimas, kuriame skambės ir žinomi, ir dar negirdėti jo kūriniai. Renginio libretą sukūrė teatrologas, rašytojas Gediminas Jankus, o muzikinę programą sudarė Vytauto Didžiojo karo muziejaus (KVMT) vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Scenoje vystantis pasakojimas apie J. Naujalį ir jo kūrybą, tautos žadintojo veiklą, choriniai, orkestriniai, liturginiai kūriniai sustiprins emocijas, atspindėdami siužetines linijas. Programa bus įvairi: giesmės, mišios, simfoninė poema ir kt. Klausytojai išgirs kompozitoriaus chorinius kūrinius a cappella, kuriems bus pritaikytos orkestrinės aranžuotės, suteikiančios kūriniams sodresnę muzikinę spalvą ir ryškesnes emocijas.
J. Naujalio kūrybinėje biografijoje labai svarbios yra giesmės, mišios, responsorijos. Liturginė muzika sudaro didžiulį kompozitoriaus kūrybinį palikimą. Simfoninė J. Naujalio muzika, nors ir mažiau atliekama, yra vertinga. Vienas stambiausių jo kūrinių - 20 minučių trukmės simfoninė poema "Ruduo". Šis kūrinys buvo atliktas 1969 m., minint 100-ąsias J. Naujalio gimimo metines, prof. Juozui Domarkui diriguojant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Vėliau "Ruduo" skambėjo minint 125-ąjį kompozitoriaus gimtadienį.
J. Naujalis nebuvo novatorius kaip M.K. Čiurlionis, tačiau profesionaliosios muzikos mokyklos įkūrimu, muzikų draugijos subūrimu, dainų ir giesmių rašymu jis davė pagrindą tautinei muzikai pakilti. Todėl lietuvių sąmonėje jis nusipelno stovėti šalia tokių asmenybių kaip Jonas Basanavičius.
Alyvų darželio drama ir jos simbolika
Alyvų darželio motyvas turi gilią religinę simboliką, ypač susijusią su Kristaus kančia. Tėvas Bruno Markaitis SJ, muzikas ir kompozitorius, yra aprašęs šią dramą. Pirmojo Didžiojo Ketvirtadienio vakarą Kristus, lydimas nuliūdusių mokinių, eina į Alyvų darželį melstis ir pradėti savo atpirkimo darbą. Palikęs mokinius budėti, Kristus suklumpa tarp alyvmedžių, pradeda melstis, skausmingai virpėti ir net prakaituoti krauju.
Jo maldos žodžiai: "Tėve, tepraeina pro mane ši taurė, jei yra galima, tačiau tebūna tavo, o ne mano valia!" Naktis, tamsa, tik nedrąsi mėnulio šviesa, nušviečianti skausmingą Kristaus veidą. Pasak Šv. Rašto, pasirodo angelas ir jį paguodžia.
Klausimas, kodėl Kristus taip liūdėjo ir kankinosi, nors pats pasirinko kančią ir mirtį, yra svarbus. Jis nebijojo mirties, bet matydamas visą ateitį, visus ateities žmones, kuriuos rengėsi atpirkti, jis matė ir savo Bažnyčios persekiotojus, krikščionių kankintojus nuo Neronu iki Stalino ir kitų religijos priešų. Atrodė, kad jo kraujas bus veltui pralietas. Tai buvo didžiausia jo kančios ir liūdesio priežastis.
Pasirodęs angelas simbolizuoja jo dieviškosios prigimties balsą, primenantį, kad ne visi žmonės bus nedėkingi. Kristus matė tūkstančius jam ištikimų sekėjų, kankinius ir šventuosius. Jis matė ir kiekvieno mūsų nuodėmes, kurios didino jo kančią. Tačiau jis taip pat matė ir mūsų pastangas, gerus darbus, pasiaukojimus ir kantriai nešamus kryžius.
Atgailos ir apvalymo malda pagal Dievo Žodį (Šventasis Raštas)
Rūta: tautosakos ir literatūros simbolis
Rūta - neatsiejamas lietuvių folkloro, piršlybų, mergvakarių ir vestuvių simbolis. Nors Lietuvoje rūta pradėta auginti palyginti neseniai, ji yra viena populiariausių gėlių liaudies dainose ir XX a. poezijoje. Rūta tapo mergelės sinonimu, simbolizuodama skaistą ir dorą.
Rūtos (lot. ruta graveolens) Lietuvoje atsirado XVI a., iš pradžių augintos vienuolynuose ir dvaruose, vėliau prigijo sodžiuose. XVIII-XIX a. rūta jau buvo vienas svarbiausių gėlynų augalų. Senojoje dainų tradicijoje mergaitės gėlynas dažnai vadintas „rūtų darželiu“. Įsigalint krikščioniškoms vertybėms, išpopuliarėjo rūtų vainikas - skaistos ir doros simbolis.
Rūtos motyvai tautosakoje ir literatūroje yra labai dažni. XIX a. antroje pusėje, kuriant individualią poeziją, rūtų, rūtų vainiko, rūtų darželio motyvai buvo naujai, bet remiantis folkloro tradicija, plėtojami. Gėlynai apdainuojami kaip merginų pomėgis ir poilsio vieta, kartais lyginami su rojumi. Neretai tokiose vėlyvosiose dainose susitelkiama į moralizavimą, primenant mergelėms prižiūrėti darželius ir rūpintis dora.
Senosiose dainose esama raginimų merginoms saugotis pagundų, o vestuvinių dainų metu rūtų ir rūtų darželio aktualinimas - savaime suprantamas. Vestuvių apeigų metu rūtų vainikas minimas ne kartą. Išvykstančiai nuotakai sunku palikti darželį - jos saviraiškos erdvę.
Prie rūtų darželio temos aktualinimo folkloro tradicijoje daug prisidėjo Antano Vienažindžio eilėraštis-daina „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“ ir Uršulės Tamošiūnaitės eilės „Pavasarėlio ramumas dienų“. Taip pat Maironio, Prano Vaičaičio eilės, kuriose rūtų darželiuose dainuojančios sodžiaus mergelės tapo svarbia tautinio kraštovaizdžio emblema.
Rūtų vainikėlio ir rūtų darželio simbolika tautosakoje
Rūtų vainikas turi keletą ryškesnių simbolinių reikšmių: tai mergelės jaunystės ženklas, jos doros ir garbės atributas. Rūta - vienas ilgiausiai žaliuojančių tradicinio gėlyno žolynų, gyvybės, vešlumo, gajumo ženklas. Su tomis pačiomis vertybėmis siejamas ir gėlių darželis.
Tautosakoje esama paliudijimų, kad darželio vieta nuo seno laikyta sakralia, čia aukota namų dvasioms, atliekamos apeigos. Tai simboliškai susiję ir su moters reprodukcinėmis galiomis. Dainose ir pasakose gėlių darželis - ypač saugi vieta, tinkamiausia ilsėtis, bendrauti su jaunikiais.
Rūtų darželio motyve atsispindi senesnioji (ikikrikščioniškoji) ir naujesnioji (krikščioniškoji) šventumo sampratos: iš pradžių šventumas sietas su vaisingumu, derlingumu, vėliau - dvasingumu, pomirtiniu gyvenimu.
Etnologai akcentuoja rūtos žaliavimą iki pat šalnų, kas simbolizuoja gyvybę ir atsparumą. Dėl jos medicininio poveikio rūta siejama su skaista. Geltoni rūtos žiedeliai primena lietuviškus kryžius, o sėklų galvutės - širdį ar duonos kepalėlį su kryžiumi.
