Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kurio metu organizmui tenka prisitaikyti prie padidėjusių maistinių medžiagų poreikio. Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui.
Su maistu gaunami vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtini daugeliui organizme vykstančių procesų. Vitaminai yra organiniai junginiai, kuriuos gauname su maistu, tačiau jie nesuteikia energijos ir nėra naudojami kaip organizmo statybinės medžiagos. Mineralinės medžiagos yra cheminiai elementai, kuriuos taip pat gauname su maistu. Visi vitaminai ir mineralai yra labai svarbūs, tačiau kelių iš jų svarba nėštumo metu yra ypatinga.
Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas ir kt. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms - vitaminams, baltymams, mikroelementams (magniui, geležiai, cinkui, folio rūgščiai, kalciui ir kt.). Šie mikroelementai ir vitaminai yra būtini ne tik vaisiaus vystymuisi, bet ir pačios moters organizmo funkcionavimui.
Maisto papildai yra vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių) kompleksai. Nors daugelį šių poreikių galima patenkinti vien mityba, dauguma sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rekomenduoja prenatalinius maisto papildus. Prenataliniai maisto papildai dažnai apima folio rūgštį, geležį, kalcį, vitaminą D ir kitus mikroelementus. Maistinės medžiagos ir jų dozės skiriasi tarp skirtingų prekių ženklų, todėl prieš perkant svarbu atidžiai perskaityti etiketę.
1. Folio rūgštis (vitaminas B9)
Folio rūgštis yra viena svarbiausių medžiagų nėštumo metu. Ji apsaugo nuo nervinio vamzdelio defektų, kurie yra įgimtos centrinės nervų sistemos formavimosi ydos. Tai gali paveikti kūdikio smegenis ir stuburą. Tokie defektai kaip spina bifida (nevisiškai susiformavęs stuburas ir nugaros smegenys) arba anencefalija (nevisiškai susiformavusios galvos smegenys ir kaukolė) gali būti išvengti ar jų rizika žymiai sumažinta.
Tyrimai parodė, kad pakankamas folio rūgšties vartojimas su maistu arba su maisto papildais gali padėti išvengti NTD. Nuo to laiko bendras sergamumas NTD sumažėjo.
Šaltiniai: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai). Rekomenduojama vartoti likus mėnesiui iki nėštumo ir tęsti bent pirmuosius du-tris nėštumo mėnesius.
2. Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu padidėja, nes nėštumo metu didėja kraujo tūris. Geležis yra mineralas, reikalingas hemoglobinui (geležies turinčiam baltymui raudonuosiuose kraujo kūneliuose) ir raudoniesiems kraujo kūneliams (RKK) susidaryti, kad deguonis patektų į visą organizmą. Vartojant per mažai geležies arba esant geležies trūkumui, gali pasireikšti būklė, vadinama anemija, o tai reiškia, kad organizmo audiniai negauna normalaus deguonies kiekio.
Negydoma geležies stokos anemija gali sukelti kūdikio anemiją po gimimo, ankstyvą gimdymą arba mažą gimimo svorį. Nėščiosios ypač jautrios geležies trūkumui, todėl geležies papildai yra svarbi prenatalinės priežiūros dalis. Anemijos požymiai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, blyški oda ar dusulys.
Šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (brokoliai, salotos). Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl kartu reikėtų vartoti vitaminą C, palengvinantį įsisavinimą (pvz., apšlakstykite salotas citrinų sultimis).
3. Kalcis
Kalcis būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui. Dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantų ir kitų audinių formavimuisi. Kalcio papildai po 1000 miligramų (mg) per dieną gali sumažinti preeklampsijos išsivystymo riziką, ypač moterims, kurios paprastai su maistu negauna pakankamai kalcio.
Šaltiniai: pieno produktai, sardinės, žalios lapinės daržovės.
4. Vitaminas D
Vitaminas D būtinas kaulų, dantų formavimuisi. Jis padeda pasisavinti kalcį. Jo trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika.
Šaltiniai: saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis, todėl kraštuose, kur jos nedaug, vitamino D dažnai organizmas pagamina nepakankamai. Taip pat jo yra praturtintame piene, žuvyje, grybuose.
5. Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai
Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) poreikis, kurie svarbūs energijos apykaitai, nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Taip pat svarbus vitaminas C, kuris padeda formuotis sveikoms vaisiaus dantenoms, dantims ir kaulams, stiprina imunitetą ir gerina geležies įsisavinimą. Jodas yra gyvybiškai svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai.
Šaltiniai:
- B grupės vitaminai: praturtinti pusryčių dribsniai, mėsa, žuvis, pienas, kiaušiniai, avinžirniai, tunas, lašiša, vištiena, kalakutiena, bulvės, bananai.
- Vitaminas C: citrusiniai vaisiai, brokoliai, pomidorai, braškės, paprikos.
- Jodas: joduota druska, mėsa, pieno produktai.
Prenataliniai maisto papildai
Nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis yra didesnis nei kitais atvejais, todėl šie papildai padeda gauti reikiamų vitaminų ir mineralų, kad sveikata būtų optimali. Nors daugelį šių poreikių galima patenkinti vien mityba, dauguma sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rekomenduoja prenatalinius maisto papildus.
Kada vartoti prenatalinius maisto papildus? Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę.
Ko sudėtyje yra prenatalinių papildų? Dažniausiai juose būna kalcio, folio rūgšties, geležies, vitamino D. Kai kurių prenatalinių papildų sudėtyje gali būti ir kitų maistinių medžiagų, tokių kaip B grupės vitaminai, vitaminas A, omega-3 riebalų rūgštys ir kt.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vitaminą nėštumo metu: po vieną ingredientą – dr. Lora Shahine
Galimas šalutinis poveikis ir į ką atkreipti dėmesį
Prenataliniai vitaminai paprastai yra saugūs ir turi nedaug šalutinio poveikio. Yra žinoma, kad geležies papildai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Jei Jūsų prenatalinio maisto papildo sudėtyje yra geležies, svarbu gerti pakankamai vandens, vartoti maistą, turtingą skaidulinių medžiagų, didinti fizinį aktyvumą.
Visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad nustatytumėte, koks prenatalinis papildas jums geriausiai tinka. Papildų sudėtyje gali būti alergenų, pavyzdžiui, kviečių ar kiaušinių, todėl perskaitykite sudedamąsias dalis, jei esate alergiška maistui. Labai svarbu perskaityti papildų sudėtį papildų faktų etiketėje.
Nors vitamino A poreikis nėštumo metu yra didesnis, neatrodo, kad vitamino A papildai būtų itin naudingi. Svarbu nepamiršti, kad per didelis vitamino A kiekis gali sukelti apsigimimus.
Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Kai kurios vaistažolės, tokios kaip alijošius, dviskiautis ginkmedis, dvimetė nakviša, vaistinis šalavijas, paprastasis saldymedis ar sena, laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
| Maistinė medžiaga | Rekomenduojama mitybos norma (RPN) nėštumo metu | Funkcija | Maisto šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Folio rūgštis | 600 mcg | Apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defektų | Praturtinta duona ir makaronai, žalios lapinės daržovės |
| Geležis | 27 mg | Sudaro kraujo kūnelius, kurie vaisiui tiekia deguonį | Mėsa, paukštiena, žuvis, geležimi praturtinti grūdai, lęšiai ir pupelės |
| Vitaminas D | 15 mikrogramų (mcg) | Formuoja vaisiaus kaulus ir dantis | Praturtintas pienas, žuvis, grybai |
| Kalcis | 1000 mg | Stiprūs vaisiaus kaulai ir dantys | Pieno produktai, sardinės, žalios lapinės daržovės |
| Vitaminas B1 | 1.4 mg | Padeda nėščiajai ir vaisiui gauti energijos | Praturtinti pusryčių dribsniai, kiauliena, upėtakiai, midijos, tunas, juodosios pupelės, ryžiai ir makaronai |
| Vitaminas B2 | 1.4 mg | Padeda nėščiajai ir vaisiui gauti energijos | Praturtinti pusryčių dribsniai, avižos, pienas, jogurtas, jautiena, kiaušiniai, migdolai |
| Vitaminas B6 | 1.9 mg | Padeda nėščiajai ir vaisiui gauti energijos | Avinžirniai, tunas, lašiša, vištiena, kalakutiena, bulvės, bananai |
| Vitaminas B12 | 2.6 mg | Padeda nėščiajai ir vaisiui gauti energijos | Lašiša, tunas, jautiena, pienas, jogurtas, pusryčių dribsniai |
| Vitaminas C | 85 mg | Padeda formuotis sveikoms vaisiaus dantenoms, dantims ir kaulams | Citrusiniai vaisiai, brokoliai, pomidorai, braškės, paprikos |
| Jodas | 220 mcg | Sveikas vaisiaus smegenų vystymasis | Joduota druska, mėsa, pieno produktai |
| Cholino | 450 mg | Sveikas smegenų ir nugaros smegenų vystymasis vaisiui | Pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, soja |
| Cinkas | 11 mg | Padeda vaisiui augti ir vystytis | Jautiena, avižos, moliūgų sėklos, kiauliena, kalakutiena |
