Audioknyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ pasakoja apie tai, kokią įtaką vaikų savęs suvokimui ir tam tikrų būdo bei charakterio savybių formavimuisi turi alkoholizmu sergantys tėvai. Ji taip pat nagrinėja, kaip tokio pobūdžio vaikystės patirtis veikia suaugusių alkoholikų vaikų gyvenimo kokybę.
Anot autorės, alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Alkoholizmas šiuo metu pripažįstamas liga ir yra gydomas taikant atitinkamus priklausomybių gydymo metodus. Tačiau gerokai mažiau kalbama ir rašoma apie tai, su kokiomis problemomis susiduria kartu su alkoholiku gyvenantys artimieji. Kokias pasekmes vaikų vystymuisi sukelia patirtis, kai vienas iš tėvų yra alkoholikas, o antrasis - įklimpęs į tarpusavio priklausomybės santykius su alkoholį vartojančiu sutuoktiniu. Kai susiduriama su alkoholiko manipuliaciniais elgesio modeliais, nuolatiniais pažadais ir jų netesėjimu, šeimos atstūmimu dėl alkoholiko elgesio ir pan.
Suaugusiems alkoholikų vaikams būdinga: sunkumas sumanymą įgyvendinti nuo pradžios iki galo; savęs smerkimas be gailesčio; melavimas ir tada, kai lygiai taip pat paprasta pasakyti tiesą; nemokėjimas linksmintis; sunkumas palaikyti artimus santykius; nuolatinis siekis būti pripažintu ir palankiai įvertintu; pojūtis, kad yra kitokie nei aplinkiniai; impulsyvumas; ypatingas pareigingumas arba priešingai - ypatingas nepareigingumas ir t.t.
Ši audioknyga padės suprasti, ką reiškia būti alkoholiko vaiku ir kas vyksta vėliau. Tokią patirtį turėjusiems ji padės į save pažvelgti kitu kampu, geriau suprasti, kodėl jų charakteriui būdingos tam tikros savybės ir galbūt pasiryžti keistis. Be to, alkoholio šeimos modelis taikytinas ir kitoms nedarnioms, sunkumų patiriančioms šeimoms, nes jose augančių vaikų patirtys labai panašios. Taigi, šioje audioknygoje išgirstą informaciją galima pritaikyti gana plačiai ir pagerinti tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimo kokybę.
Alkoholizmas - visos šeimos liga
Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius.
Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu.
Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų.
Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs.
Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas.
Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą.
Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje.
Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti.
Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos.
Priklausomybė - tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų.
Priklausomybės konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos.
Vaikų, augančių su alkoholikais tėvais, elgesio modeliai
Šeimos, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Jei visas šeimas patalpinti į kontinuumą nuo funkcionalių šeimų iki disfunkcinių, tai šeimos, turinčios problemų dėl tėvų girtavimo, visada bus kontinuumo disfunkciniame krašte. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys.
Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais. Taigi tokie vaikai anksti išmoksta rūpintis ne tik savimi, jaunesniais broliais ir seserimis, bet neretai ir savo tėvais.
Pagrindinė elgesio norma alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose - nepasitikėk nieko, netgi savimi. Taigi kritiškumas sau, menka savivertė iš tiesų yra dažna tarp alkoholikų vaikų. Alkoholikų vaikai jaučiasi atsakingi už visas ištinkančias problemas ir nesėkmes, o visus pozityvius dalykus savo gyvenime vertina kaip atsitiktinumą. Perdėtas atsakomybės jausmas ypač pasireiškia socialiniuose santykiuose.
Kitos gyvenimo nuostatos priklauso nuo vaiko prisiimto vaidmens šeimoje. Paprastai yra išskiriami šie alkoholikų vaikų vaidmenys:
- Herojaus vaidmuo: vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis.
- Ramintojo arba talismano vaidmuo: tai šeimos terapeutas. Dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą.
- „Man nerūpi“ arba prarasto vaiko vaidmuo: nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį.
- Atpirkimo ožio vaidmuo: elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio.
Nefunkcionalios problemų sprendimo strategijos yra viena rimčiausių pasekmių, kurią įgyja vaikai užaugę su alkoholikais tėvais. Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis (suaugusiems alkoholikų vaikams kyla sunkumų tvarkantis su neigiamomis emocijomis tokiomis kaip pyktis, nes jie dažniausiai moka tik jų vengti, bet ne efektyviai su jomis susidoroti). Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga. Ignoruodami visas emocijas žmogus kaip tik ir papuola į užslopintų, neigiamų emocijų spąstus.
Vaikų reakcijos į tėvų alkoholizmą
Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai, ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą, tai mažiau įtakoja vaikus.
Vaikai ikimokykliniame amžiuje ne visada suvokia, kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius.
Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą.
Paaugliai gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį.
Jautriausias amžius - iki penkerių metų. Vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.
Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vyrų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas.
Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.), gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.
Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo („viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, „aš blogas, todėl mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.
Kaip vaikai bando padėti tėvams ir kokios pasekmės?
Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveik visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia „išblaivintojus“.
Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą.
Deja, ne. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis alkoholio vartojimo problemą, tol jokia pagalba yra beprasmiška. Ir vaikai, dangstantis tėvus prieš giminaičius, darbdavius, daro jiems tik meškos paslaugą.
Kur ieškoti pagalbos?
Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į „Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.
Tikėtina, kad jei vaikas matė ir kitokių gyvenimo pavyzdžių, jis gali tapti abstinentu ir bjaurėtis net pabandyti svaigiųjų gėrimų. Kaip jau minėta, jei augdamas vaikas nuolat bendravo su alkoholio vartojimo problemų neturinčiu giminaičiu, labai didelė tikimybė, kad suaugęs toks vaikas neturės alkoholio vartojimo problemų.
Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi. Tai tiesa. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų turi nemažai psichosocialinių sunkumų. Įgyta patirtis gimtojoje šeimoje žmogų lydi visą gyvenimą, susikurtus gyvenimo vaidmenis asmuo gali kartoti ir savo sukurtoje šeimoje.
Patarimai artimiesiems ir pagalbos būdai
Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas.
Statistiškai, ne kiekvienas norintis „mesti gerti“ alkoholį sugebės tai padaryti be išorinės pagalbos. Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (NIAAA) duomenimis, savarankiškai nustoti vartoti alkoholį bent vieneriems metams pavyksta tik 40% žmonių, t.y. 6 iš 10 būtina išorinė specialistų pagalba.
Jei norima nutraukti priklausomybę alkoholiui - būtina rasti sau tinkamiausią būdą. Problema tame, kad kone kiekviename metode galime išgirsti sėkmės istorijų, o žmonės pasitiki kitų rekomendacijomis ir geru pavyzdžiu, tačiau tai, kas veikia vienam - nebūtinai veiks ir kitam. Dalį visų metodų sėkmės atvejų sudaro išankstinis žmogaus nusiteikimas, todėl kartais rezultatą žmogus gali gauti ir naudodamasis placebo lygio pagalba. Deja, tokiais atvejais dažnai nepasiekiamas ilgalaikis rezultatas, nes tikrosios vartojimo priežastys iš pasąmonės niekur nedingo.
Alkoholizmo gydymo metodai
Toliau apžvelgsime populiariausius Lietuvoje ir pasaulyje alkoholizmo gydymo metodus, pažymėsime jų privalumus ir trūkumus.
Anoniminiai alkoholikai (AA)
Anoniminiai alkoholikai (AA) - tai visame pasaulyje veikianti draugija, vienijanti žmones, kurie dalijasi savo patirtimi, stiprybe ir viltimi, siekdami padėti vieni kitiems pasiekti ir išlaikyti blaivybę nuo alkoholio pagal 12 žingsnių programą ir tarpusavio paramą. Reguliariai rengiami susirinkimai, kuriuose nariai renkasi, kad suteiktų paramą ir aptartų savo sveikimo kelią.
- Privalumai: didelė bendruomenė, visuomet gali būti tarp bendraminčių, kurie sprendžia tokią pat problemą. Vienybė ir palaikymas alkoholikui gali būti labai reikalingi. Ko gero seniausia ir žinomiausia pasaulyje bendruomenė, kovojanti su alkoholizmu, turi nemažai sėkmės istorijų.
- Trūkumai: į alkoholiką žiūrima kaip į visą gyvenimą sergantį žmogų, kuris niekada nebus laisvas… Norint pasiekti rezultatų, reikia reguliariai lankytis susirinkimuose ir atvirauti prieš nepažįstamus žmones.
Medikamentinis gydymas
Taikant šį metodą dažniausiai išrašomi vaistai, kurie turėtų padėti įveikti potraukį ar sušvelninti abstinencijos simptomus. Idealiame pasaulyje medikamentinis gydymas turėtų sekti kartu su žmogui tinkamiausia terapijos priemone, kad palengvintų abstinencijos sindromą ar atsvertų išbalansuotos nervų sistemos klaidas, tačiau regima, kaip žmonės vartoja medikamentus nešalinant tikrųjų vartojimo priežasčių, tikėdamiesi greito ir lengvo rezultato.
- Privalumai: tam tikrais atvejais gali padėti užmigti, sušvelninti abstinencijos simptomus ar numalšinti skausmą ar kitus, alkoholio valymosi iš organizmo metu sukeliamus negalavimus.
- Trūkumai: nepašalina tikrosios alkoholio vartojimo priežasties ir noro vartoti alkoholį. Gali išsivystyti priklausomybė vaistams, nepamirškime ir to, kad vaistai turi šalutinius poveikius. Tikėtina, kad jei vartojant medikamentus asmuo susilaikys nuo alkoholio, giliai širdyje jis jausis, kad kažko atsisako, nesijaus pilnai užtikrintas ir laimingas.
Valios pastangų metodas
Žinome žmonių, kurie nustoja vartoti alkoholį savarankiškai, be niekieno pagalbos, arba savo pačių valios pastangų dėka. Tai kiekvieno su priklausomybe susidūrusio asmens pirmasis išbandytas metodas; išskyrus tuos atvejus, kai asmuo pats nenorėjo tvarkytis su problema ir pagalba iš susirūpinusių artimųjų jam buvo suteikta priverstinai. Paminėtina, kad gėdindamiesi pripažinti faktą, jog naudojosi išorine pagalba, kai kurie žmonės viešai teigia, kad susitvarkė patys, tačiau iš tiesų naudojosi kokia pagalba. Iš tiesų pačios valios nustoti vartoti alkoholiui nereikia, be abejonės ji labai praverčia, tačiau nėra būtina.
- Privalumai: nieko nekainuoja, nereikia niekur lankytis ir iš pirmo žvilgsnio paprasčiausią įgyvendinamas metodas gydytis alkoholizmą, jei, žinoma, esate tarp tų, kuriems pavyksta.
- Trūkumai: šis būdas netvarus, įprastai žmonės savarankiškai susilaiko laiko intervalams ir sėkmės atveju tie laiko intervalai pailgėja, tačiau visą gyvenimą persekiojantis šešėlis pilnai neužmirštamas. Reikia sukaupti labai daug žinių, jei nori pilnai išsivaduoti naudodamasis savo valios pastangų metodu.
Stacionarinis gydymas
Tai metodas, kai besigydantysis ilgesnį laiką praleidžia svetimoje aplinkoje, pavyzdžiui sanatorijoje. Vienas populiariausių stacionaraus gydymo pavyzdžių - Minesotos programa. Joje dirbama pagal „12 žingsnių“ programą ir dažniausiai trunka 28 dienas (4 savaites). Dažniau šiuo metodu naudojasi sunkesnius ir sunkius alkoholizmo atvejus turintys asmenys, dedamos viltys, kad jei mėnesį fiziškai nebus kaip įsigyti alkoholio, tai jau bus ir taip ilgas laiko tarpas, kiek išbuvo blaivus, puikus tramplinas ir startas naujam blaiviam gyvenimui.
- Privalumai: mėnesį laiko neturi kaip lengvai gauti alkoholio, automatiškai per mėnesį iš sistemos išsivalo didžioji dalis alkoholio. Kol viešima stacionaruose, pacientais užsiima psichologai, terapeutai ir kiti specialistai, suteikiantys reikalingą pagalbą ir tinkamą nusiteikimą, konsultacijas.
- Trūkumai: ilgas gydymo laikas; nepatogumas būti laikinai „įkalintam“; aukšta kaina. Dažnai šia priemone naudojasi viltį praradę giminaičiai, pristatydami sunkaus atvejo alkoholiką, tačiau būna ir taip, kad šis tik per tas savaites išblaivėja, atsigauna ir grįžęs į „laisvę“ kaip mat priliuobia.
Terapijos
„Terapija“ reiškia struktūruotą ir profesionalų požiūrį į psichologines, emocines ar elgesio problemas, kylančias asmenims ar grupėms. Ji apima terapinius santykius tarp kvalifikuoto psichikos sveikatos specialisto (terapeuto) ir kliento ar klientų. Pagrindinis terapijos tikslas - padėti klientams suprasti, valdyti ir įveikti problemas, kad pagerėtų jų psichinė gerovė ir bendra gyvenimo kokybė. Yra daugybė įvairių terapijos formų, kas yra vienas iš privalumų renkantis sau tinkamą alkoholizmo gydymo būdą. Kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp įsitikinimų (ką mes galvojame), emocijų (ką mes jaučiame), elgesio (ką mes darome). Motyvacijos stiprinimo terapija paremta motyvacinės psichologijos principais ir skirta pasiekti sparčiam, iš vidaus motyvuotam pokyčiui. Holistinės ir alternatyvios terapijos apie jogą, kvėpavimo pratimus ir alternatyvias gydymosi priemones.
- Privalumai: efektyvus veikimas, padeda žmogui suprasti save ir savo veiksmus bei elgesio modelius, tikrai gali padėti išsivaduoti iš alkoholio, jei tik terapeutas turi reikalingas žinias ir gebės jas pritaikyti individualiam pacientui. Nemažai terapijos formų efektyvumas patvirtintas mokslinių tyrimų.
- Trūkumai: trukmė gali būti nepriimtina greitų rezultatų ieškantiems žmonėms, taip pat liūto dalis bet kurios terapijos rūšies sėkmės priklauso nuo terapeuto. Ne visiems gali būti malonu „atsiverti“ ir bendradarbiauti su svetimu žmogumi.
Gydymas lazeriu
Tai šiais laikais privačių klinikų plačiai išreklamuotas metodas, kuris paprastai mąstančiam žmogui gali pasirodyti įtikinamas ir logiškas. Procedūros metu infraraudonųjų spindulių lazeriu yra stimuliuojami biologiškai aktyvūs taškai (nervų galūnėlės) ausyse. Žmogui logiškai paaiškinamas ir pagrindžiamas metodo veikimo principas ir efektyvumas, yra tikimybė, kad paaiškinimu įtikėjęs po procedūrų iš ties kurį laiką nevartos alkoholio. Tačiau tas lazeris niekaip negali pašalinti tikrųjų priežasčių, kodėl asmuo vartoja alkoholį, todėl norėtųsi priskirti šį metodą prie placebo.
- Privalumai: gal tas lazeris kažkiek tikrai gali pamažinti abstinencijos sindromą ar padėti išskirti kažkokių laimės hormonų. Kai žmogus kuo nors tiki, tai jam padeda/veikia. Jei jis tiki, kad alkoholizmo gydymas lazeriu gali jam padėti ir tai įvyksta - tai yra šaunus rezultatas.
- Trūkumai: ši procedūra gali suveikti tik kaip tramplinas žmogaus mintyse. Kaip buvo rašyta anksčiau, yra tikimybė, kad žmogus, pasinaudojęs bet kuriuo metodu, nors kurį laiką turės tą motyvacijos nevartoti alkoholio vien dėl fakto, kad naudojosi pagalba problemai spręsti; deja alkoholizmo galvosūkis yra gerokai painesnis, nei keletas receptorių ar nervų, kuriuos išpjovus problema dingtų kartu.
Alkoholizmo gydymas lašiukais ar kitomis pasakomis
Nuo priklausomybių kenčiančių žmonių skaičius pasaulyje pakankamai didelis ir nuolat augantis, kad sudarytų patrauklią nišą verslininkams, kurie nevengia pasipelnyti, greitų ir pigių sprendimų ieškančių žmonių sąskaita. Kaip taisyklė, tokius lašiukus platinančios kompanijos paprastam žmogui logiška ir įtikinama kalba paaiškina, kodėl preparatas tikrai veikia ir yra efektyvus, sudėtyje dažnai aptinkamos kokios populiarios arba egzotinės vaistažolės, kurios neva tai stimuliuos tas smegenų dalis, kurios atsakingos už priklausomybę. Be to, paleidžia produktą už pigią kainą, kad net jei/kai žmogui nesuveiks, jam nebus gaila ir priekaištų nereikš.
- Privalumai: nėra, išskyrus atvejus, kai suveikia kaip placebas, o jei padeda žmogui nevartoti - tai yra teigiamas dalykas.
- Trūkumai: neefektyvus, niekaip padėti negalintis metodas, skirtas išvilioti pinigus iš naivuolių. Priskirkime šį ir panašius metodus „Būrėjos“ kategorijai.
Hipnozės terapija
Hipnozė yra pasąmonės pasiekimo būdas, naudojamas padėti žmogui giliau įsisavinti kokius nors dalykus. Natūraliai žmogus nevalingai pabūna hipnozės būsenoje vidutiniškai 8 kartus per dieną. Hipnozės terapijos metu hipnoterapeutas siekia panardinti pacientą į kuo didesnį atsipalaidavimą ir sudėlioja ten atitinkamas žinutes.
- Privalumai: greitas, daug pastangų iš besigydančiojo nereikalaujantis, efektyvus, šalutinių poveikių neturintis metodas. Suveiks, jeigu žmogus pasitikės ir jei bus perduotos tinkamos žinutės.
- Trūkumai: ne visiems veikia, taip pat jei seanso metu nebuvo suteiktos užduotys ir įrankiai, kuriais reiktų vadovautis ateityje - yra tikimybė, kad efektas nebus ilgalaikis, ir po kurio laiko hipnozė „išsisklaidys“.
Akupunktūra
Akupunktūra - tai tradicinė kinų medicinos praktika, kurios metu į tam tikrus kūno taškus įkišamos plonos adatos, kad būtų stimuliuojamos įvairios fiziologinės reakcijos. Akupunktūra grindžiama tikėjimu, kad egzistuoja energetiniai takai arba meridianai, kuriais teka gyvybinė energija, vadinama Qi. Stimuliuodami šiuos taškus, gydytojai siekia atkurti Qi pusiausvyrą, sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą savijautą. Kadangi šios teorijos ir praktikos nėra pagrįstos mokslinėmis žiniomis, visuomenėje ji neretai apibūdinama kaip šarlatanizmas, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad akupunktūra yra tinkama įvairių ligų gydymo forma.
- Privalumai: smagus potyris patirti adatėlių dūrius gali suveikti kaip placebas, taigi, kai kam gali ir pilnai padėti.
- Trūkumai: visuomenės skeptiškai vertinamas metodas, nėra grįsta mokslu, todėl net priskiriama prie pseudomokslo. Įtikėjimo į procedūrą procesas atrodo sudėtingai.
Kodavimas
Dauguma painioja ar net nežino, kas iš tiesų yra tas „kodavimas“. Dar kitaip vadinamas Dovženko metodas yra priskiriamas įvairiems rusiškiems ir po-sovietiniams alternatyviems terapijos metodams, kur pagrindinė kovos su priklausomybe priemonė - sukelti baimę vartoti substanciją. Pacientas būna įbaugintas pasekmėmis arba išgąsdinamas šoko terapija, terapeutai įtikina, kad jei jis suvilgys lūpas alkoholiu mirs, šiems efektams pastiprinti būdavo naudojamos ir pojūčius keičiančios priemonės. Toks kodavimas gali būti tiek psichologinis, koks ką tik buvo aprašytas, arba medikamentinis, kuris aprašytas sekančioje pastraipoje.
- Privalumai: senesnei kartai, kuriai nesvetimas baimės jausmas ar jų pasaulėžiūroje toks metodas atrodo priimtinas/logiškas - gali padėti.
- Minusai: iš alkoholio turi išsivaduoti, nes tu nenori jo vartoti, o ne todėl, kad bijai pasekmių jei juo intoksikuosiesi. Toks metodas niekada neleis žmogui jaustis laisvam ir laimingam, jis bus piktas.
Kodavimas „Torpeda“
Senesniais laikais ir dabar senesnėje kartoje dar bus žinomas ir populiarus metodas, kuomet žmogui po oda implantuojama kapsulė su preparatu, kuris sureagavus su alkoholiu iššaukia itin neigiamus padarinius. Dažniausiai tas preparatas būdavo blokuojantis fermentą, dalyvaujantį organizmui perdirbant alkoholį. Jis kartu su alkoholiu organizme sukelia labai nemalonų šalutinį poveikį (pavyzdžiui, greitą širdies plakimą, krūtinės skausmą, pykinimą, galvos svaigimą, paraudimą ir troškulį). Žmogus „išsisprendžia“ problemą apsidrausdamas, kad jei intoksikuosis alkoholiu - jo laukia tragiški padariniai ir ta baimė sulaukti tų padarinių sulaiko nuo alkoholio vartojimo. Tiesa, žmonės tarpusavyje pasakoja, kaip vėliau vis vien neatsilaiko, pavartoja alkoholio turėdami „torpedą“ savyje, ją „nulaužia“ ir sėkmingai vartoja toliau. Kitą vertus yra buvę ir liūdnų atvejų, šiaip ar taip - dabar šis priklausomybės gydymo būdas pripažintas nesaugiu ir daugumoje pasaulio šalių yra uždraustas.
G. Šičko metodas
Mokslininko Genadijaus Šičko mokymo esmė - formuoti žmoguje norą ir poreikį veikti savarankiškai bei aktyviai atstatant savo sveikatą. Pats metodas yra skirtas griauti aplinkos suformuotus ydingus stereotipus bei perprogramuoti sąmonę ir pasąmonę klausos, regos, kalbos bei rašomo teksto pagalba. Didelę reikšmę turi motorinė atmintis, todėl ypatingas dėmesys skiriamas dienoraščio rašymui. Šis metodas grįstas medicinos, psichologijos ir pedagogikos žiniomis.
- Privalumai: vienas iš nedaugelio metodų, kuris galėtų būti pavadintas tikru. Į problemą pažvelgta teisingu kampu ir pats gydymas yra logiškas ir veikiantis.
- Trūkumai: metodas taikomas kone visoms priklausomybėms įveikti, t.y. tabakui, alkoholiui, kitiems narkotikams, vaistams, persivalgymui. Nors iš pirmo žvilgsnio visų priklausomybių veikimo principas toks pats, tačiau kiekviena iš substancijų turi savo plonybių ir povandeninių srovių.
Suaugusių alkoholikų vaikų patirtys ir ieškomi atsakymai
Tokius ir panašius pasakojimus girdžiu konsultacijų metu, kai klientai išdrįsta atverti man savo praeities skrynią. Suaugę alkoholikų vaikai ieško atsakymų į kilusius klausimus:
- Kodėl man sunku išlaikyti artimus santykius?
- Kodėl aš bijau per arti prie savęs prisileisti svetimus žmones ir jaučiu, kad man sunku pasitikėti aplinkiniais?
- Kodėl su kuo nors užmezgus artimus santykius apima jausmas, kad anksčiau ar vėliau tas žmogus mane paliks?
- Kodėl kyla noras kontroliuoti save ir kitus?
- Kodėl jaučiu nuolatinį nerimą ir man nepavyksta atsipalaiduoti, net ir tuomet, kai aplink tyla ir ramybė?
- Kodėl man nuolat reikia kitų žmonių pripažinimo ir palankaus priėmimo?
- Kodėl man norisi įrodyti sau ir pasauliui, kad aš esu vertas aukščiausio įvertinimo?
- Kodėl taip sunku kalbėti apie savo jausmus?
- Kodėl nuolat jaučiu atsakomybę už viską, kas vyksta aplink mane, net ir tuomet, kai aplinkybės nuo manęs nepriklauso?
Vaikai disfunkcinėse šeimose
Disfunkcinėse šeimose dominuoja nuolatinė nesaugumo, nestabilumo, baimės dėl ateities, melo, tuščių pažadų aplinka. Augant tokioje šeimoje, vaiko galvoje susiformuoja, tarsi įsidiegia programos, kurios vėliau veikia automatiškai. Jos padeda nuolat skenuoti ir vertinti aplinką, tarsi būtum nuolatinėje parengtyje bei nerimastingai lauktum, kad tik kas nors nenutiktų negero…
Susiformuoja ypatingas gebėjimas jausti, tarsi užuosti kitų žmonių emocijas. Bandoma nuspėti, kaip kitas žmogus jaučiasi, ar jis nepiktas, ar negrėsmingas. Šis gebėjimas išsiugdo dėl sustiprėjusio savisaugos instinkto, kuomet nuolat vertinamas aplinkos saugumas.
Disfunkcinėse šeimose užaugusiems vaikams ramybė yra neįprastas ir keliantis įtampą pojūtis. Jiems sunku įsisąmoninti, kad tai natūrali, rami, žmogui taip reikalinga būsena. Juk kas, jei ne jie, geriausiai žino, kad po ramybės visuomet seka grėsmė ir konfliktas.
Suaugę alkoholikų vaikai susiduria su kaltės, nepasitikėjimo, kontrolės jausmais bei žema saviverte. Tai kaina, kurią tenka mokėti už tai, ką teko išgyventi praeityje.
Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis. Taip pat pažadas sau: „Kai aš sukursiu savo šeimą, ji bus kitokia. Aš savo vaikus mylėsiu, visuomet jais rūpinsiuosi ir atliepsiu jų poreikius“.
Laimei, suaugę alkoholikų vaikai dažniausiai sukuria šeimas. Visgi, labai retai jose jaučia gyvenimo pilnatvę. Juos dažnai kamuoja įtampa ir baimė dėl ateities, noras viską kontroliuoti, kad tik viskas būtų taip, kaip jie matė savo svajonėse, t. y. tobulai. O juk taip gyvenime nebūna… Bet juk galima bandyti ir bandyti vėl ir vėl viską pagerinti… Juk kada nors turi pavykti…
Kaip spręsti problemas?
Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Jeigu grupėje atvirai kalbėti apie praeities nuoskaudas ir baimes nedrąsu, galima rinktis individualias konsultacijas.
Padėjus kvalifikuotam specialistui, jūs galite atrasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, pamažu atsikratyti skausmingos praeities naštos, ilgainiui atgauti dvasios ramybę, gebėti kurti darnius ilgalaikius santykius.
Parengė Ilona Nomeikienė, med. psichologė, kandidatė į geštalto psichoterapeutus
Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite: Vyras - alkoholikas. Kaip gyventi su alkoholiku?
tags: #alkoholiku #vaikai #pagalba #rekomendacijos
