Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas.

Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iš karto atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.

Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz.

Dažniausios bėrimo vaikui priežastys

Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.

Infekcinės priežastys

Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo.

Dažniausios infekcinės kilmės priežastys:

• Rankų-pėdų-burnos liga - smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis.
• Vėjaraupiai - niežtinčios pūslelės, kurios plinta bangomis ir virsta šašais.
• Virusiniai eksantemai - išplitę smulkūs bėrimai, dažnai lydimi karščiavimo.
• Skarlatina - smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis kartu su gerklės skausmu ir karščiavimu.
• Bakterinės odos infekcijos (impetigo) - gelsvo šašo susidarymas aplink nosį, burną ar kitas sritis.

Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

Alerginės priežastys

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai.

Dažniausios alerginės bėrimų priežastys:

• Maisto alergija - kiaušiniai, žemės riešutai, pienas, žuvis, citrusiniai vaisiai ir kt.
• Kontaktinė alergija - servetėlės, kremai, kosmetika, skalbikliai, sintetinių medžiagų drabužiai.
• Alergija vabzdžių įkandimams - patinimas, paraudimas, aštrus niežėjimas po įkandimo.
• Aplinkos alergenai - žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės (rečiau sukelia veido bėrimą, bet gali sukelti aplink akių paraudimą).

Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.

Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą.

Odos bėrimų alergenai:

• Saulė. Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginiai reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
• Vanduo. Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
• Dulkės. Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
• Vabzdžiai. Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
• Maistas. Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
• Vitaminai. Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alerginės odos reakcija.
• Augalai. Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
• Gyvūnai. Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
• Metalas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.

Alerginis bėrimas vaikui

Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.

Vaikų pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Šiose kūno vietose užsikimšusios prakaito liaukos dažniausiai sukelia odos pokyčių.

Kaip atskirti infekcinį bėrimą nuo alerginio?

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.

Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.

Alerginių bėrimų gydymas

Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.

Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.

Ką daryti, jog alergija neūmėtų?

• Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti.
• Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu.
• Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
• Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.

Kai ūmus alerginis bėrimas atslūgsta, darbas ties tuo nesibaigia. Gydytoja akcentuoja, kad ilgalaikė odos priežiūra ir prevencinės priemonės yra raktas į tai, jog tokie epizodai pasikartotų kuo rečiau. Rekomenduojama maudyti vaiką ne karštame, o drungname vandenyje. Maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 10-15 minučių, o vietoj įprastų muilų reikėtų naudoti prausimosi aliejus ar specialius sindetus, kurie nesausina odos. Iškart po maudynių, per pirmąsias tris minutes, vaiko odą, dar šiek tiek drėgną, reikia gausiai ištepti emolientu. Taip pat tėvai turėtų peržiūrėti vaiko aplinką. Patartina rinktis tik šviesius, medvilninius arba iš bambuko pluošto pagamintus drabužius, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Vaiko patalynę ir drabužius skalbkite naudodami hipoalergines priemones be kvapiklių ir visada įjunkite papildomo skalavimo funkciją.

Jeigu bėrimas staiga išplinta per kelias minutes ar valandas, tai gali rodyti ryškią alerginę reakciją. Vienas ryškiausių pavojingų alerginių reakcijų požymių yra dusulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas arba juntamas kvėpavimo takų susiaurėjimas. Greitai atsiradęs tinimas, ypač veide, aplink akis, lūpų srityje ar liežuvyje, reikalauja skubaus įvertinimo. Jei bėrimas atsiranda kartu su kitais simptomais, tai gali būti rimtos reakcijos ženklas. Pašalinti galimą alergeną. Stebėti vaiką 1-2 valandas. Naudoti švelnias priemones. Jei yra įtartinų simptomų, kreiptis į medikus.

Kovojant su vaikų alerginiais bėrimais, labai svarbu nepamiršti ne tik fizinės, bet ir psichologinės vaiko bei pačių tėvų būklės. Maži vaikai labai greitai perima tėvų nerimą. Jei pamatę bėrimą tėvai panikuos, vaikas taip pat išsigąs, patirs stresą, o tai, remiantis moksliniais tyrimais, gali tik dar labiau sustiprinti imuninės sistemos atsaką ir niežulį. Gydytojai pabrėžia, kad geriausias būdas sumažinti nerimą - tai žinios ir pasiruošimas. Tėvams, auginantiems į alergijas linkusius vaikus, rekomenduojama namų vaistinėlėje visada turėti tinkamų antialerginių vaistų ir patikrintų emolientų. Jei vaikui yra buvusi diagnozuota sunki alerginė reakcija, šeima privalo turėti gydytojo sudarytą skubios pagalbos planą bei adrenalino autoinjektorių, kurį būtina nešiotis su savimi visur, kur tik vaikas eina.

tags: #alerginis #berimas #vaikui

• Saugi vasara nėštumo metu
• Vežimėliai 2 in 1 mergaitėms: universalumas
• Suprasti gimdymą, kai kaklelis neužsidaro
• Kaip padėti naujagimiui miegoti
• Fizinio aktyvumo nauda mažiems vaikams