Knyga „Aš iki gimimo“ yra ne tik literatūrinis kūrinys, bet ir kvietimas permąstyti gyvybės, mirties ir sąmonės prasmę. Aleksandras Žarskus, tyrinėjęs kultūrą, religiją ir psichologiją, šioje knygoje dalijasi savo įžvalgomis, kurios gali pakeisti skaitytojo požiūrį į save ir pasaulį.
Viena iš pagrindinių Žarskaus mąstymo krypčių - siekis suprasti gyvybės ir mirties slėpinius. Jis kelia svarbų klausimą: kodėl, kalbėdami apie tai, kas bus po mirties, mes nekalbame apie tai, kas buvo iki gimimo? Šis klausimas skatina permąstyti gyvybės pradžią ir jos ryšį su mirtimi. Žarskus teigia, kad norint suprasti mirtį, pirmiausia reikia suvokti gyvybę, nes norint mirti, pirmiausia reikia gimti.
Knygos „Aš iki gimimo“ skaitymas gali sukelti gilius vidinius pokyčius. Perskaičius ją, daugelis skaitytojų pastebi, kad ima kitaip žiūrėti į vaikučius ir motinystę. Kai kurioms moterims knyga padėjo apsispręsti dėl alkoholio vartojimo, atkreipti dėmesį į mitybą ir sumažinti kavos kiekį. Kai kurios skaitytojos netgi pradėjo įtarinėti esančios nėščios, pajutusios ypatingą ryšį su savo kūnu ir jo poreikiais.
Aleksandras Žarskus glaustai išdėstė savo patirtį ir įžvalgas, ragindamas prisijaukinti mirtį. Jis pabrėžia, kad žmogaus santykis su protėvių kultūra, jos aktualumas priklauso nuo prasmių suvokimo. Jo rūpestis yra klausimas „kodėl“, siekiant suprasti dainų prasmę ir gilintis į nagrinėjamą temą.
Knyga „Aš iki gimimo“ siūlo naują žvilgsnį į tikrovę ir patį save. Pagrindinė mąstymo kryptis, padedanti atrasti kitokį požiūrį į gyvenimą, yra klausimas: kokia yra tikrovė ir kas esu aš? Žarskus teigia, kad mirties, kaip ji dažniausiai suvokiama, nėra - yra anapusinis pasaulis, kuriame sąmonė gyvuoja toliau.
Knygą perskaičiusi viena skaitytoja pasidalijo: „Kokia knyga! Ją perskaičiusi ėmiau visai kitaip žiūrėti į vaikučius ir motinystę. Kaip nuostabu, kad mums į rankas ji pakliuvo dar prieš pagimdant savo angelėlius! Skaitant šią knygą manyje vyko tarsi kažkoks savaiminis organizmo valymasis.“ Ji priduria, kad knygą perskaitė du kartus, o antrojo skaitymo metu jau laukėsi sūnaus. Tai buvo jos „meditaciniai naktiniai skaitiniai, suteikę daug malonumo“. Daugumą dalykų ji žinojo, suprato ir patyrė, taip pat rado atsakymus į klausimus, ką intuityviai jautė, bet paaiškinti negalėjo. Jos sūnus gimė ypatingai geras, ramus ir protingas. Skaitytoja mano, kad prie to prisidėjo ši knyga, labai palaikiusi ją dvasiškai, tarsi išmintingos motinos patarimai ir pamąstymai, tokie reikalingi moteriai šiuo ypatingu laikotarpiu.
Kita skaitytoja dėkoja knygai: „Perskaičiusi iškėliau sau daug klausimų ir radau nemažai atsakymų. Supratau, kad gilus mano tikėjimas, jog esu skraidžiusi ir puikiai tai atsimenu, yra ne vaikystės fantazija, o tikrovė. Skaitydama knygą apsivaliau, vėliau buvo apėmęs baltas, lengvas gerumas ir didelis noras skleisti meilę bei nuoširdumą. Daugeliui žmonių ir likimo draugų rekomendavau šią knygą vietoje vaistų.“
Aleksandras Žarskus taip pat akcentuoja fizinės mitybos svarbą, primindamas seną išmintį: „Žmogus yra tai, ką jis suvalgo“. Tai, ką suvalgome ar išgeriame, tampa mūsų kūnu. Jis ragina atkreipti dėmesį į mitybos ir sveikatos ryšį, žvelgiant ilgesnį istorijos laikotarpį. Derinant fizinį, emocinį ir dvasinį peną, galima gyventi sveikiau.
Knyga „Aš iki gimimo“ yra pratęsimas ir gilinimasis į temas, kurias Aleksandras Žarskus nagrinėjo ir savo ankstesniuose darbuose:
- „Rėdos knyga“ (2009 m.): Nagrinėja santykį su protėvių kultūra, senąsias šventes, papročius, ritualus ir dainas.
- „Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų“ (2010 m.): Asmeninis dr. Glorijos Polo liudijimas, skatinantis permąstyti po mirties egzistuojančią tikrovę.
- „Pamokos iš amžinybės“ (2011 m.): Knyga, skirta geriau suprasti mirtį ir pomirtinį žmogaus likimą.
- „Savęs ieškojimas“ (2012 m.): Knyga, aprašanti savęs pažinimo kelią, remiantis analitine-gelmine psichologija, šventraščiais, mitais ir mistikų įžvalgomis. Ši knyga siūlo gilintis į K. Jungo aprašytus pasąmonės archetipus: Šešėlį, Anima/Animus, Personą ir Savastį, padedant suprasti save pačius.
- „Virsmų knyga“ (2013 m.): Pastanga naujai pažvelgti į protėvių senovinę kultūrą, remiantis lietuvišku žodžiu.
- „Gimdymo slėpiniai“ (2018 m.): Bandymas padaryti Vydūno tekstą suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui, išlaikant minties prasmę ir artimumą dabartinei kalbai.
Knyga „Aš iki gimimo“ yra ne tik apie gimimą ir mirtį, bet ir apie sąmonę, smegenis ir Tikrovę. Tai kvietimas ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus, gilindamasis į nagrinėjamą temą, mokymus, grožinę literatūrą ir ieškant gyvenimo prasmės.
Bijai pasenti? Ši laida skirta Tau! Svečiuose Nomeda Marčėnaitė | Laikai ir laikai #2
Viena iš svarbiausių Žarskaus minčių yra ta, kad gyvybė ir mirtis yra neatsiejamos, o sąmonė tęsiasi anapus fizinio kūno. Jo darbai siūlo įvairius kelius savęs pažinimui ir gyvenimo prasmės atradimui.
Knyga „Aš iki gimimo“ skatina skaitytojus permąstyti savo gyvenimą, atrasti gilesnę prasmę ir suprasti, kad mes esame daugiau nei tik fiziniai kūnai. Tai kelionė į save, padedanti pažinti tikrąją savo esmę ir atrasti ramybę bei harmoniją.
