Aleksandras Stulginskis, vienas iškiliausių Lietuvos Respublikos politikų, pasižymėjo ne tik savo aktyvia visuomenine ir politine veikla, bet ir tvirtais moraliniais principais, kurie lydėjo jį visą gyvenimą. Jo šeima, nors ir patyrusi daugybę išbandymų, visada buvo jam svarbus atramų šaltinis.
Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje, dvaro kumečių šeimoje. Jis buvo dvyliktas, paskutinis vaikas šeimoje. Tėvai, padedami vyresnių į JAV išvykusių vaikų, nuomojo nedidelį ūkelį. Po motinos mirties tėvas, nenorėdamas tęsti ūkininkavimo, savo turtą išdalijo vaikams, o jauniausiajam sūnui Aleksandrui atiteko arklys. Vėliau Aleksandras tęsė mokslus Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Baigęs ją, paprašė seminarijos vadovybės atidėti kunigo šventimus, kad galėtų toliau studijuoti ir apsispręsti dėl pašaukimo. Gavęs sutikimą, gilino žinias Austrijos tėvų jėzuitų universitete. Po metų nusprendė likti pasauliečiu ir įstojo į Halės žemės ūkio institutą, kurį baigė 1913 m. Dar studijuodamas A. Stulginskis daug rašė lietuviškam savaitraščiui „Vienybė“, o vėliau, dirbdamas agronomu, redagavo jo priedą „Viensėdis“. Padedamas tuometinės Rusijos dūmos atstovo Martyno Yčo, išsirūpino darbą Lietuvoje - dirbo Alytaus rajoniniu agronomu.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Stulginskis apsigyveno Vilniuje ir aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. 1915 m. suorganizavo pedagogikos kursus pradinių mokyklų mokytojams, pirmininkavo atgaivintai švietimo draugijai „Rytas“, dalyvavo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1918 m. pradėjo leisti laikraštį „Ūkininkas“, kurį pats ir redagavo.
A. Stulginskis savo aktyvia veikla įsitraukė ir į lietuvių politinį gyvenimą. Jis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų ir programos kūrėjų, 1917 m. išrinktas šios partijos pirmininku. Jis, kartu su kitais žymiais lietuviais, kreipėsi į JAV prezidentą Wilsoną dėl Rusijos pavergtų tautų laisvės. Taip pat aktyviai dalyvavo rengiant 1917 m. Lietuvių konferenciją Vilniuje. Konferencija A. Stulginskį išrinko į Lietuvos Tarybą, kuriai buvo iškeltas svarbiausias uždavinys - atkurti Lietuvos valstybę.
1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo A. Stulginskio vadovaujamas Lietuvos krikščionių demokratų blokas. A. Stulginskis buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, o vėliau, priėmus Laikinąją Lietuvos valstybės konstituciją, ėjo ir valstybės Prezidento pareigas. 1922 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentu absoliučia Seimo narių balsų dauguma vėl išrinktas A. Stulginskis. Jis ir vėl buvo perrinktas 1923 m. birželio mėnesį, pareigas ėjo iki 1926 m.
Aleksandras Stulginskis su žmona Ona susituokė 1920 m. ir ji jam buvo ištikima gyvenimo draugė ir sąjungininkė. 1921 m. balandžio 28 d. jiems gimė dukra Aldona. Vėliau ji ištekėjo už Jono Juozevičiaus ir emigravo į JAV.
Prezidentaujant A. Stulginskiui, buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, suorganizuoti tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai. Per jo valdymo šešerius metus buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri to meto valiuta - litas, priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę.
1940 m. prasidėjus Lietuvos sovietinei okupacijai, 1941 m. birželio 8 d. ryto A. Stulginskis su žmona Onute buvo suimti ir ištremti į Sibirą, nuteisti dvidešimt penkeriems metams katorgos darbų. Teko iškęsti fizinį ir moralinį pažeminimą. Po penkiolikos metų, 1956 m. gruodžio mėnesį, A. Stulginskiui ir jo žmonai buvo leista grįžti į Lietuvą.
Grįžę į Lietuvą, Aleksandras ir Ona Stulginskiai gyveno Kaune. A. Stulginskis įsidarbino Vytėnų sodininkystės bandymų stotyje. Tačiau sovietinis teroras nesiliovė: po dvejų metų už atsisakymą parašyti prisiminimus, juodinančius prieškario Lietuvos Respubliką, buvo atleistas iš darbo. 1962 m. liepos 18 d. mirė A. Stulginskio žmona Ona. Aleksandras Stulginskis liko vienišas, bet nepalaužtas. Jis susirašinėjo su užsienyje gyvenančia dukra Aldona. Prezidentas A. Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d., palikęs mums didelio pasiaukojimo dirbti Lietuvai pavyzdį.
Dukra Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė, gimusi 1921 m. balandžio 28 d., išvengė tremties, nes 1941 m. birželio 14 d. laikė egzaminus Kaune. Ryšys su tėvais buvo nutrauktas ilgiems dešimtmečiams. Svarbiausias tėvų priesakas „niekada nepamiršk, kad esi katalikė ir lietuvė“ lydėjo ją kiekviename žingsnyje. Studijų metais ji susipažino su Jonu Juozevičiumi, su kuriuo 1944 m. balandį susituokė. 1944 m. Aldona su vyru pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau į JAV. Emigracijoje Aldonai teko rūpintis šeima ir kuriam laikui pamiršti medikės profesiją. Tik vaikams paūgėjus ji pradėjo dirbti ligoninėje. Gilių tautinių įsitikinimų A. Stulginskaitė-Juozevičienė su vyru išaugino lietuviškai kalbančią ir tvirtus saitus su Lietuva puoselėjančią šeimą. Ji sulaukė garbingo 100-ojo jubiliejaus.
1965 m. Aldona su vyriausia dukra Ramune aplankė Lietuvą ir susitiko su tėvu. Tai buvo pirmasis susitikimas po daugiau nei 20 metų. 1967 m. Aldona su dukra Jūrate vėl grįžo į Lietuvą. Trečias jos vizitas į Lietuvą turėjo įvykti 1969 m., tačiau neįvyko, nes A. Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d.
Aleksandro Stulginskio anūkas Jonas Linas Juozevičius, gimęs 1955 m., beveik kasmet aplanko Lietuvą. Jis puikiai kalba lietuviškai ir dažnai sulaukia komentarų dėl panašumo į senelį. Jis tęsia šeimos tradicijas, puoselėja lietuvybę.
Šiuo metu Aleksandro Stulginskio palikuonys aktyviai rūpinasi jo palikimo puoselėjimu ir išsaugojimu Lietuvoje. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune rengiamos parodos, skirtos jo gyvenimui ir veiklai.
Jonas Linas Juozevičius, prezidento anūkas, pasakoja apie savo senelį:
"Mano senelis, kaip ir visi Nepriklausomybės Akto signatarai, buvo pasišventęs gimtinei. Tuo pasišventimu jie kūrė Lietuvą ir tikrai negalvojo apie savo gerbūvį."
Jo teigimu, senelis labai džiaugtųsi dabartiniais pokyčiais Lietuvoje, darbščia ir siekiančia mokslo nauja karta.
PLUTARCHO ALEKSANDRO GYVENIMAS - Kilmė ir Gimimas
Aleksandro Stulginskio gyvenimo kelias - tai XX a. Lietuvos dramatiško likimo atspindys. Jis buvo aktyvus ir nuoseklus nepriklausomybininkas, kovotojas už Lietuvos žemių vientisumą, Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas, ūkininkas, publicistas. Jo darbai ir siekiai paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Aleksandras Stulginskis buvo pirmasis konstitucinis Lietuvos prezidentas, kurio prezidentavimo laikotarpiu buvo padėtas tvirtas pagrindas visose valstybės gyvenimo srityse. Lietuva įgavo tarptautinį pripažinimą, buvo priimta Konstitucija, prie Didžiosios Lietuvos prijungta Klaipėda, išleistas litas, įsteigtos aukštosios mokyklos.
tags: #aleksandras #stulginskis #vaikai
