Pirmieji vaisiaus judesiai - nepamirštama akimirka būsimai mamai. Neretai tik tuomet ji įsisąmonina, kad taps mama.
Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Mes kiekvienas esame kitoks, kiekvienas kitaip jaučiame net tuos pačius dalykus ir mūsų būsimi vaikai dar įsčiose yra visiškai skirtingi - jie užsimezga skirtingai ir auga skirtingai.
Vaisius ima judėti labai anksti - antrą savo vystymosi mėnesį, kai atsiskiria galūnės, pradeda vystytis motorika, tuomet jis ir ima plaukioti gimdoje, mama to visiškai nejaučia, nes jo judesiai nesukelia net vaisiaus vandens virpesių. Tiriant ultragarsu galima pastebėti, kad 8-ą savaitę vaisius ima plaukioti, suktis, judina galūnes, retkarčiais virpteli.
Kaip anksti mama pajunta vaisiaus judesius, priklauso nuo jos pačios svorio ir kur yra prisitvirtinusi placenta. Kai prasideda pirmieji judesiai, nuo placentos padėties priklauso, kaip stipriai jie jaučiami. Lieknesnė moteris judesius jaučia stipriau nei apkūnesnė. Jeigu placenta yra priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai jaučiami mažiau.
Pirmą, antrą, trečią kartą
Kai laukiesi pirmą kartą, nežinai, ko laukti, ir tuomet dažniausiai moteris pajaučia vaisiaus judesius šiek tiek vėliau. Tiksliau ne pajaučia, bet atpažįsta vėliau. Antrakartė, kaip jau vieną kartą išbandžiusi tą kelią, dažniau atpažįsta tuos pačius judesius anksčiau nei pirmakartė. Trečiakartė vaisiaus judesius vėl atpažįsta šiek tiek vėliau, mat į viską reaguoja daug ramiau, ji jau viską žino. Bet yra moterų, kurios pajaučia ir atpažįsta pirmojo vaisiaus judesius labai anksti. Anksčiausiai juos atpažįsta antrakartės, o vėliausiai trečiakartės ir t. t. Jeigu tarpai tarp nėštumų nedideli, tai besilaukdama trečiąkart ir kitus nėštumus vaisiaus judesius pajunta vėliau, mat tiesiog mažiau įsiklauso. Jai tarsi nebelieka to pirmakartės smalsumo ir laukimo: „Oi, o kaip šiandien, ar jau sujudės?“ Trečią kartą besilaukiančiosios vaisiaus judesių tikrai nesupainios su žarnyno veikla, nes pirmieji vaisiaus judesiai iš tiesų panašūs, bet yra truputėlį kitoje vietoje ir kitokie.
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu. Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas.
Kas lemia, kad antrakartės judesius pajunta anksčiau? Pagrindinė priežastis - pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Tikėtina, kad ir po ilgos pertraukos pakartotinai besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajaus anksčiau, nei besilaukdama pirmąjį kartą.
Lieknos moterys judesius pajunta anksčiau nei apkūnios? Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau. Taip pat įtakos turi ir moters gyvenimo tempas - norint pajusti pirmuosius judesius kartais tenka skirti laiko ir susikoncentruoti tik į tai.
Nuo chaoso prie darnos
Vaisiui augant jo judesiai keičiasi - iš pradžių jis daugiausia rąžosi ir judesiai būna chaotiški, vėliau, vystantis nervų sistemai, jie tampa darnesni. Kuo jis didesnis, tuo judesiai darnesni, net rąžosi lyg sąmoningiau, vaisius pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir baigia apatine.
Antro trimestro pabaigoje vaisius pradeda žagsėti, mama gali pajusti reguliarius judesius, tiesiog tokius: „Ik, ik, ik.“ Kai kurie žagsi labai daug, o kai kurie - labai mažai. Tai nieko nerodo - nei sveikatos, nei kokie jie bus gimę, tiesiog tokie spontaniniai judesiai, einantys iš diafragmos. Kokia to priežastis, sunku pasakyti, tai tiesiog savita, viena iš daugelio motorikos treniruočių. Kai kurios mamos klaidingai mano, kad tai jos ko nors užvalgė ir dėl to vaisius žagsi, iš tiesų mamos mityba nieko nelemia.
Kaip atskirti, kada vaisius žagsi? Pirmiausiai atkreipkime dėmesį, kad žagsėjimai, skaičiuojant vaisiaus judesius yra neįskaičiuojami. Žagsėjimas pasireiškia silpnais, ritmingais judesiais. Vis dar sklando mitas, kad žagsėjimus išprovokuoja mama, pvz. suvalgiusi kažko netinkamo. Iš tiesų žagsėjimas - tai ženklas, kad vystosi vaisiaus nervų sistema, kuri siunčia signalus į raumenis ir diafragmą. Kai diafragma gauna signalą, vaisius staiga įtraukia / įsiurbia vaisiaus vandenų ir tai sukelia žagsulį.
Drugelis, burbuliukas, žuvytė
Moterys skirtingai apibūdina pirmuosius vaisiaus judesius. Aš pati juos palyginčiau su drugelio plazdėjimu, kai jis skrenda ir vos vos jus paliečia sparneliu. Kitos lygina su oro burbulais vandenyje, kai jie sprogsta, tokie lengvi „pliumt, pliumt“, dar kitos - tarsi plaukdama žuvelė užkabina uodegėle. Iš visų palyginimų galima suprasti, kad mamos nejaučia pačių vaisiaus judesių, jos jaučia, kaip virpa vaisiaus vandenys. Įsivaizduokite, kiek vaisius turi maskatuotis, kad sujudintų vandenis. Įrodyta, kad mama jaučia maždaug pusę judesių, o tam, kad ji pajaustų, vaisius turi judėti visu kūnu bent kelias sekundes arba judinti galūnes ne mažiau kaip 7 sek.
Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne. Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų.
Plaukia, eina, šokinėja
Kai vaisius juda darniai, jo judesiai tampa įvairesni, jis gali suktis aplink savo ašį, po truputį gali įsiremti ir poziciją išlaikyti, pavyzdžiui, ištiesti koją ir ją taip ilgiau laikyti. Įdomu, kad vaisius gali atlikti tokius judesius - ėjimas, plaukimas, šuoliavimas aukštyn žemyn, t. y. moka pašokti ir nusileisti abiem kojomis. Viso to gimęs jis dar ilgai nemokės. Kai kurie jo judesiai darosi tikslingi ir koordinuoti - jis kiša pirštą į burną, palaižo virkštelę, paėmęs ją palaiko, to taip pat atkeliavęs į šį pasaulį ilgai dar mokysis.
Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami. Nuo 24 savaitės galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas). Nuo 28 savaitės vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs.
Invazija PRASIDĖJO?! JAV siunčia kariuomenę į Iraną užimti Charko salą! - Pečijus
Kaip vystosi vaisiaus judesiai
| Laikotarpis | Vaisiaus judesiai |
|---|---|
| 8 savaitė | Tiriamas ultragarsu, vaisius plaukioja, sukasi, juda galūnėmis, retkarčiais virpteli. |
| Antras mėnuo | Atsiskiria galūnės, vystosi motorika, vaisius plaukioja gimdoje, bet mama nejaučia. |
| 16-19 savaitė | Mama pradeda jausti vaisiaus judesius, jie būna silpni. |
| 20-23 savaitė | Vaisiaus judesiai stiprėja, kai kurie pradeda žagsėti. |
| 24-28 savaitė | Skiriasi vaisiaus charakteris ir judesių gama, kiekvienas vaisius juda skirtingai. |
| 29 savaitė ir vėliau | Vaisius gyvena mamos ritmu, juda serijomis, judesiai tampa tikslingesni ir koncentruotesni. |
| Po 35 savaitės | Vaisiaus judesiai tampa kitokie, jis sukasi nuo šono ant šono, galva spaudžia šlapimo pūslę. |
| Apie 36 savaitę | Galva nusileidžia ties sąvarža, judesiai tampa ramesni, dažniausiai tik rąžymasis. |
Žagsi. Mama vaisiaus judesius pradeda jausti 16-19 savaitę, jie būna silpni ir mama jaučia tik nedidelę dalį. Nuo 20-23 savaitės kai kurie pilvinukai jau pradeda žagsėti, ima judėti stipriau, ypač dieną. Tuo metu labai tiksliai skaičiuoti vaisiaus judesių dar nereikia.
Nardo. Nuo 24-28 savaitės, kai vaisiaus vandenų prisikaupia apie 750 ml, jau galima atskirti, kaip skiriasi vaisiaus charakteris ir jo judesių gama, tuomet kiekvienas vaisius juda skirtingai.
Miega ir jaudinasi kartu. Nuo 29-os savaitės vaisius gyvena mamos ritmu, kartu su ja keliasi, pradeda judėti, „pasisveikina“, labiau juda po pusryčių, jei jie gausūs angliavandenių. Jei mama labai jaudinasi prieš egzaminą ar pokalbį, ir vaisius pradeda reaguoti, adrenalinas veikia jo judesius. Judesiai labiau tikslingi ir koncentruoti, kai jau pradeda judėti, taip ir duodasi „serijomis“, toks judėjimas pasiekia piką apie 32 savaitę. Dabar jau visas pilvas tarsi „vaikšto“.
Sukasi nuo šono ant šono. Po 35-os savaitės vaisius jau leidžia galvytę žemyn, judesiai tampa kitokie, ypač jei įsistato į taisyklingą padėtį - galva žemyn, nugara - į priekį, todėl visi jo judesiai sukoncentruoti į motinos nugarą. Jei placenta priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai mažiau jaučiami, santykinai sumažėja vaisiaus vandenų, todėl jis nebegali taip laisvai nardyti kaip anksčiau, tiesiog sukasi nuo šono ant šono, jo galva spaudžia šlapimo pūslę ir motina tai gerai jaučia. Atsiranda savitų jutimų strėnose, nes pilvas įsitempia į priekį, kol galva dar neįsistačiusi, kvėpuoti darosi sunku, o vaisiaus judesiai gali tapti net skausmingi, nes jis remiasi į mamos šonus, mat daugiau rąžosi, kitaip juda. Kai vaisius įsiremia po mamos šonkauliais, patartina ramiai pagulėti ir paglostyti pilvą.
Rąžosi. Apie 36-ą savaitę, kai galva jau nusileidžia ties sąvarža, dar neįsistato, paprastai skausmingų judesių jau nebebūna, vaisius tik rąžosi. Jeigu mamos pilvo raumenys neišsitampę, stipresni, pavyzdžiui, pirmakartėms, tuo lengviau suvaldyti vaisiaus judesius. Kai gimdymas jau ne pirmas, raumenys ne taip riboja, vaisius tarsi ritinėjasi laisvai po visą pilvą. Vaisiaus vandenų kiekis taip pat turi didelę įtaką tam, kaip vaikas judės, kuo daugiau vandenų, tuo daugiau judės.
36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Kaip skaičiuoti
Būtina kiekvieną dieną iki pat gimdymo fiksuoti, kad vaisius judėjo rytą, per pietus ir vakare. Atidesnės mamos turėtų suskaičiuoti, kad vaisius judėjo bent 10 kartų per valandą. Labai patartina su vaiku bendrauti, rasti laiko tik jam, taip jūs ne tik judesius suskaičiuosite, bet skirsite dėmesio. Jeigu nerandate laiko bent tris kartus per dieną paskaičiuoti vaisiaus judesių, kažkas negerai - arba jums, arba šeimoje dedasi blogi dalykai, arba nemokate susidėlioti prioritetų ir pirmenybę skiriate kitiems dalykams, nei turėtumėte. Nuo to, kiek dėmesio skirsite savo vaikui pilvelyje, priklausys labai daug dalykų ateityje.
Šių laikų rekomendacijos nurodo, kad jei nėštumas vystosi sklandžiai, moteris gerai jaučia vaisiaus judesius, profilaktiškai specialiai tam skirti laiko ir skaičiuoti nereikia. Kada reikia skaičiuoti vaisiaus judesius? Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais. Vis dėlto, trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei: Jaučiama mažiau nei 5 judesiai per valandą; Vaisius nejuda ar juda labai silpnai, net jei aplink triukšmas arba pilvas yra judinamas; Judesiai vis silpnesni jau antra para iš eilės.
Tinkamas nėštumo laikas. Esant mažos rizikos nėštumui, judesių nerekomenduojama skaičiuoti iki 28 nėštumo savaitės, nes dėl silpnesnių judesių jų gali būti suskaičiuojama mažiau, nei buvo iš tiesų. Jei nėštumas yra didesnės rizikos arba daugiavaisis, judesius siūloma sekti nuo 26 nėštumo savaitės. Tinkamas dienos laikas. Pasirinkite laiką, kuriuo mažylis paprastai būna aktyvus, dažniausiai tai yra laikas po valgio arba ruošiantis miegoti. Nesinervinkite, jei vis dėl to tuo metu vaikelis ilsisi, atidėkite skaičiavimą pusvalandžiui ar valandai. Tinkama padėtis. Jums turi būti patogu, galite sedėti, gulėti (geriau pusiau gulomis arba ant kairiojo šono). Atsipalaiduokite ir sutelkite dėmesį į vaikelio judesius. Neskaičiuokite judesių plaudama indus arba jei nėra galimybės susikaupti, nes labai lengva „nepastebėti“ švelnesnių judesių ir tada supanikuoti, kad jų per mažai! Skaičiuokite iki 10. Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiuosite 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių. Jei ir tada judesių suskaičiuosite mažiau arba pastebėsite, kad vaisius neįprastai ramus, skubiai kreipkitės į prižiūrintį mediką, gali tekti paklausyti vaiko širdutės.
Į gydytoją kreipkitės, jei: Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus. Nejaučiate judesių iš viso - gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų. Judesiai pasikeičia drastiškai - tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai - reti ir silpni.
Kuo stipriau, tuo geriau
Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaisiaus būklė pablogėjo, tai gali parodyti jo judesiai. Vyrauja begalė mitų apie vaisiaus judesius, pavyzdiji, jei jis labai stipriai ir daug juda, neva bus hiperaktyvus. Nieko panašaus, kaip vaisius juda, niekaip neapibūdina to, koks jis bus gimęs. Sveikas vaisius taip ir turi judėti - labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.
Jeigu mamai atrodo, kad vaikas pradėjo silpniau judėti, tai gali būti vienas iš priešlaikinio gimdymo požymių. Iš karto lėkti į ligoninę gal ir nereikėtų, bet atlikite tokį testą. Tarkime, ryte nejaučiate vaisiaus judesių, atsikelkite, pasivaikščiokite nors po namus, išgerkite stiklinę sulčių, suvalgykite saldesnių vaisių, košės. Nuvalykite namuose dulkes, saikingai pasimankštinkite ir įsiklausykite, kas vyksta jūsų pilve. Vaikelis turėtų sureaguoti, jei ne - skubėkite pas gydytoją.
Nėščiosios pastebi, kad kai jos išalksta, ir vaikelis pilve pradeda maltis, tarsi nekantraudamas. Vaisiaus judesius geriausia skaičiuoti ramiai prigulus. Kai moteris šeštą mėnesį nėščia sako, kad visą dieną beveik nejuto vaisiaus judesių, nes buvo labai užsiėmusi darbe, nėra gerai.
Manoma, kad pilve judresni kūdikiai būna ir gyvenime žymiai judresni, jų kiek mažiau stabili psichinė pusiausvyra, didelė dalis hiperaktyvių vaikų mamų teigė, kad šie ir pilve judėjo labai smarkiai (bet nieks nedarė atvirkščio tyrimo- kokie būna visi judrūs pilve vaikai- judresni ar ne už bendraamžius).
Mano gydytojai taip apibūdino - kiekvienas vaikas turi savo ritmą ir savo judesių charakterį. Tai reiškia, jų gali būti daug ar mažai, bet visada jie turi būti panašūs. Tai reiškia - jei aktyvus ,tai aktyvus maždaug tuo pat metu ,panašiu pobūdžiu. Jei pasyvus irgi pagal savo braižą. Susirūpinti visada reikėtų tada, kai vaikelis buvo labai pasyvus ir staiga tapo labai judrus. arba atvirkščiai - iš judraus - nurimo. Kartu reikėtų pažiūrėt vaiko svorio priauginėjimą - jei auga, didėjant savaičių skaičiui, tai dėl nieko pergyvent nereikėtų.
Vaisiaus judesiai - vienas gražiausių nėštumo atsiminimų. Kada moteris pradeda juos jausti ir ką svarbu apie juos žinoti?
Tiesiog šių judesių mama pati niekaip dar negali jausti, ir jie gali būti matomi tik atliekant ultragarso tyrimą.
Šiuo metu galima pabandyti išprovokuoti vaisiaus judesius. Štai jeigu vakare jaučiate, kad mažylis labai pasyvus, išgerkite stiklinę pieno ir atsigulkite ant nugaros. Tikėtina, kad tai padės „pažadinti” vaikelį.
Dėl to, kad gimdoje vaikeliui darosi ankšta, jis būna vadinamojoje embriono pozoje - pritraukęs kelius prie pilvo, o rankas - prie smakro. Jau gimęs vaikas irgi mielai bus tokioje pozoje. Jeigu moteriai vaisiaus judesiai skausmingi, ji gali pakeisti savo pozą arba atsistojus pasiūbuoti į šonus. Tai, kad mažylis juda (kad ir stipriais spyriais jus žadindamas naktį) - geras ženklas.
Kartais moteris jaučia judesius pilve skirtingose vietose. Tai nereiškia, kad nešiojate dvynius. Greičiausiai, jūsų mažylis į darbą paleido vienu metu ir rankas, ir kojas.
Kodėl vaisius mamos pilve taip energingai spardosi ir kumščiuojasi? Panašu, kad mokslininkai rado atsakymą į šį klausimą. Neseniai britų mokslininkai ištyrė 19 naujagimių smegenų veiklą ir pastebėjo, kad už galūnių judesius atsakingos smegenų bangos miego metu gali padėti kūdikiams geriau pažinti savo pačių kūno ribas ir artimiausią juos supančią aplinką. „Spontaniški judesiai ir nuolatinis grįžtamasis aplinkos ryšys ankstyvuoju vystymosi periodu tokiems gyvūnams, kaip žiurkės, yra būtini, kad smegenys tinkamai apsibrėžtų teritoriją, - paaiškino Londono universiteto koledžo neuromokslininkas Lorenzo Fabrizi. - Mes įrodėme, kad taip pat gali būti ir su žmonėmis“.
Atlikę tyrimą L.Fabrizi vadovaujami mokslininkai panaudojo neinvazinius elektroencefalografinius jutiklius, kad išmatuotų devyniolikos vos dviejų dienų amžiaus kūdikių smegenų bangas. Kai kurie kūdikiai buvo gimę per anksti, tai yra 31-42 nėštumo savaitėmis.
Gyvūnų tyrimai parodė, kad atskiri naujagimių galūnių judesiai rodo jutiminį jaunų žinduolių vystymąsi. Tai parodė alfa-beta smegenų bangų magnetinis matavimas somatinėje nervų sistemoje. Manoma, kad šios bangos padeda labai jauniems gyvūnams suvokti fizines savo kūno ribas, bet iki šiol nebuvo pakankamai aišku, kada šis vystymosi periodas įvykdavo. Taigi, ištyrę dviejų dienų amžiaus kūdikius, kurie atitiko skirtingą vaisiaus brendimo amžių, mokslininkai pagaliau galėjo tai apibrėžti. Paaiškėjo, kad tų vaikų, kurie gimė arčiau nustatyto laiko, alfa-beta smegenų bangų aktyvumas Greitų akių judesių (REM) miego fazės metu buvo silpnesnis, o stipriausias jis buvo tų kūdikių, kurie gimė gerokai per anksti.
Aiskyrių kojų ir rankų judesiais kūdikis bando suprasti savo kūno ir jį supančios artimiausios aplinkos ribas.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokios alfa-beta bangos atitiko vaisiaus smegenų bangas trečio nėštumo semestro metu. Šios bangos nusilpsta baigiantis visam nėštumo terminui, net jei galūnių judesiai išlieka“, - paaiškino autoriai. Kitaip tariant, REM miego fazės metu galūnes intensyviai gali judinti ir vyresni kūdikiai, net ir suaugusieji, bet jutiminis vystymasis, atitinkantis staigius judesius ir smūgius, būdingas tik dar negimusiems ar labai labai mažiems kūdikiams ir jis dingsta, vos vaikai sulaukia kelių savaičių amžiaus. Įdomu tai, kad kai kūdikis miegodamas judina dešinę ranką ar koją, vibracija fiksuojama kairiajame smegenų pusrutulyje. Šie tyrimai parodė, kaip svarbu, kad kūdikiai gerai išsimiegotų, ypač gimę per anksti.
