Ultragarsinis tyrimas, dažnai vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.
Ultragarsinių tyrimų reikšmė ir tikslumas
Kone visoms nėščioms moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas. Bene pagrindinis tyrimas nėštumo metu. Tyrimo tikslas - įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų. Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, visgi toks tyrimas ne visada yra tikslus. Tiesa yra ta, kad tam tikri svertai lemia tyrimų rezultatus, kurie kartais gali būti įvairiai interpretuojami, net - klaidingai. Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais (tiek sunkiais, tiek lengvais). Maždaug trys iš keturių jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu. Antro nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai (nustatant vaisiaus anomalijas) paprastai būna tikslesni negu atlikti pirmojo trimestro metu. Įdomu tai, kad vieni vaisiaus defektai yra lengviau pastebimi už kitus. 2016 m. Oksfordo universiteto ir Paryžiaus Dekarto universiteto atliktų tyrimų apžvalgoje buvo padaryta išvada, kad ankstyvuoju ultragarsu galima nustatyti vaisiaus anomalijas maždaug 30 % mažos rizikos nėštumų ir 60 % didelės rizikos nėštumų. Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, o ultragarso vaizdo aiškumą stengiamasi pagerinti, smulkesnės detalės ne visada yra pastebimos. Geri, nieko blogo nerodantys tyrimų rezultatai - neabejotinai džiuginantis dalykas. Deja, jie negali būti laikomi tiesiogine garantija, kad jūsų kūdikis gims be sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams. Nuo jų labai dažnai priklauso ultragarso tyrimų rezultatų tikslumas. Bet yra ir džiugių žinių. Šis tyrimas taip pat gali būti netikslus, nustatydamas teigiamą vaisiaus apsigimimo diagnozę. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8,8 % įgimtų defektų, nustatytų ultragarsu, buvo visiškai neteisingi (klaidingai nustatyta diagnozė) ir 9,2 % buvo neteisingai klasifikuoti. Šis rodiklis puikiai paaiškina, kodėl apsigimimai nediagnozuojami remiantis vien tik ultragarso tyrimu. Kai kuriais atvejais ultragarso tyrimas parodo galimą problemą, bet nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos galutinei diagnozei nustatyti.
Ultragarsinių tyrimų atlikimo laikas ir metodai
Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.
Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. Taip pat naudojami šie metodai:
- 2D ultragarsas - klasikinis dvimatės echoskopijos metodas, kurio metu gaunamas juodai baltas, plokščias vaizdas. Tai plačiausiai naudojamas ultragarsinės diagnostikos būdas, leidžiantis įvertinti vaisiaus padėtį, vidaus organų formavimąsi, galimus raidos sutrikimus, augimą ir vystymosi proporcingumą, širdies veiklą, vaisiaus vandenų kiekį bei placentos padėtį.
- 3D ultragarsas - trijų dimensijų, erdvinis, statinis vaizdas, leidžiantis detaliai matyti išorinius vaisiaus bruožus, pavyzdžiui, veiduką, rankytes, kojytes, stuburo linkį.
- 4D ultragarsas - tai 3D vaizdas realiuoju laiku, leidžiantis ne tik matyti erdvinę vaisiaus išvaizdą, bet ir stebėti jo judesius: mimiką, čiulpimą, žiovulį ar rankyčių judesius.
3D ir 4D ultragarsiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini, tačiau jie gali suteikti papildomos informacijos apie vaisiaus išorinius bruožus ir sustiprinti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu. Dažniausiai 3D ultragarsiniai tyrimai atliekami nėštumo viduryje, t. y. nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu vaisius jau pakankamai išsivystęs, tačiau dar turi pakankamai vietos gimdoje, todėl galima gauti aiškius ir detalius vaizdus.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be ultragarsinių tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys užtikrinti mamos ir vaisiaus sveikatą.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai nėštumo metu atliekami siekiant nustatyti, ar būsimas kūdikis neturi genetinių ligų. Pavyzdžiui, Dauno, Edvardso, Ternerio, Kleinfelterio ir kt. Neinvaziniai tyrimai padeda įvertinti vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų tikimybę.
Invaziniai nėščiųjų genetiniai tyrimai yra skiriami neinvaziniams tyrimams parodžius aukštą vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų riziką. Tai:
- Choriono gaurelių biopsija - tyrimas gali būti atliekamas nuo 11 nėštumo savaitės.
- Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas) - tyrimas gali būti atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės.
- Kordocentezė (vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas) - tai rizikingiausia invazinė procedūra.
Svarbu suprasti, kad genetiniai tyrimai vertina ribotą genetinių sutrikimų skaičių. Tačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas tyrimo atsakymas nereiškia, kad vaisius tikrai turi ar tikrai neturi genetinio sutrikimo. Tėvai turi patys sau atsakyti, nori jie ar ne žinoti apie būsimo vaiko genetinius sutrikimus ir ką darytų, jei tyrimai tokį sutrikimą patvirtintų.
Kiti laboratoriniai tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą moters sveikatos būklę ir laiku pastebėti galimus nukrypimus.
- Bendras kraujo tyrimas - atliekamas pirmo apsilankymo metu ir vėliau pagal poreikį.
- Kraujo grupės ir Rh nustatymas - atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Šlapimo tyrimas - vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų.
- Infekcijų tyrimai - atliekami siekiant nustatyti tokias ligas kaip sifilis, ŽIV, hepatitas B, chlamidiozė, gonorėja ir kt.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai - svarbūs vaisiaus smegenų formavimuisi.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) - atliekamas siekiant diagnozuoti gestacinį diabetą.
HCG nėštumo testas: kaip greitai galite sužinoti, ar esate nėščia? – Dr. Lora Shahine
Rekomendacijos nėštumo metu
Sužinojusi apie nėštumą, moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių. Taip pat svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą.
Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus.
Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu specifinio ar sudėtingo pasiruošimo dažniausiai nereikalauja, todėl jis yra saugus, greitas ir patogus būdas įvertinti nėštumo eigą ar vidaus organų būklę. Visgi, siekiant pagerinti tyrimo kokybę, rekomenduojama kelias dienas prieš planuojamą ultrarsą vartoti daugiau skysčių, ypač vandens. Esant geram echosignalo pralaidumui, gydytojas gali lengviau įvertinti vaisiaus anatomiją, padėtį, judesius bei kitas svarbias detales. Prieš tyrimą nereikia būti nevalgius ar specialiai riboti mitybos, nebent gydytojas pateikia kitokias individualias rekomendacijas.
