Šiame straipsnyje analizuojamas vietos bendruomenių suinteresuotų grupių (politikos formuotojų bei sprendimų priėmėjų, administratorių ir praktikų) požiūris į veiksmingas vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo politikos priemones fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos srityje.
Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, formuojantis žmogaus organizmo funkcijas, ugdantis ir stiprinantis visą organizmo sistemą bei veikiantis jo gyvybingumą. Jis - svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko laisvalaikio praleidimo forma, kuri užtikrina gerą sveikatą bei socialinę ir emocinę gerovę. Fizinis raštingumas siekia puoselėti motyvaciją, pasitikėjimą savimi, fizinę kompetenciją, žinias ir fizinio aktyvumo patirties supratimą.
Fizinis aktyvumas ir sveikatos tarpusavio sąsajos yra abipusės: fizinis aktyvumas veikia asmens sveikatą, o sveikatos būklė turi įtakos fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui.
Mokytojų motyvacija ir jų gebėjimas motyvuoti vaikus, daro įtaką vaiko domėjimuiisi fizine veikla ir atsisprendimui aktyviai gyventi visą gyvenimą. Būtina pritaikyti supančią aplinką, kad ji skatintų vaikų judėjimą, tenkintų pažintinius interesus, gerintų nuotaiką, užtikrintų optimalų organizmo augimą.
Fizinio aktyvumo ir motorinio planavimo programa raidos sutrikimų turintiems vaikams. 4 savaitė
Vienas iš alternatyvių būdų skatinančių 5-6 m. vaikų fizinį aktyvumą yra projektinė veikla. Ji leidžia ne tik sistemiškai spręsti vaiko fizinio aktyvumo skatinimo bei sveikos gyvensenos formavimo ir sveikatos stiprinimo problemas, bet yra lengvai pritaikoma prie ugdymo proceso.
Tyrimų metodologija ir dalyviai
Kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūrizuotą interviu, buvo atliktas dalyvaujant Klaipėdos miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybių institucijų atstovams 2013 metų liepos-rugsėjo mėn., įgyvendinant tarptautinį sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo vietos bendruomenėse projektą (angl. Promoting healthy eating and physical activity in local communities, HEPCOM).
Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. Anketinėje apklausoje dalyvavo 108 atsitiktinių Lietuvos ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų ir mokytojų dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Stebėjime dalyvavo Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos neformaliojo ugdymo mokytojas kūno kultūrai ir trylika 5-6 m. vaikų.
Tyrimo rezultatai ir išvados
Tyrimo duomenimis, suinteresuotų grupių atstovai planuodami vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo veiklą fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos srityje dažniausiai taiko politikos ir sprendimų priėmimo, strateginio planavimo, veiklos planavimo ir jos įgyvendinimo priemones, tačiau jie susiduria su vertinimo priemonių taikymo kliūtimis.
Išvados. Dalyvavimas projektuose vaikų ugdymui kelia konkrečius mokymosi tikslus: ugdyti vertybes ir gyvenimo įgūdžius naudingus kasdieniame gyvenime: pagarbą, komandinį darbą ir problemų sprendimą; ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius; skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, rinktis sveiką gyvenimo būdą, dirbti komandoje.
| Priemonės tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Politikos ir sprendimų priėmimas | Strateginis planavimas, veiklos planavimas |
| Įgyvendinimas | Įvairios sveikatinimo programos ir projektai |
| Vertinimas | (Nurodomos kliūtys taikant vertinimo priemones) |
