Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Tai savita garsinio meno forma, kurią sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.
Muzikos ugdymo svarba
Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis, o dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams.
Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinių kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Įgyvendinant muzikos pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose muzika mokoma kaip atskiro dalyko.
Muzika yra viena iš nedaugelio veiklų, kurios metu dirba abi smegenų pusrutuliai. Grojimas instrumentu arba muzikos klausymasis reikalauja sudėtingų pažinimo procesų, kurie įtraukia tiek kairįjį, atsakingą už logiką ir analizę, tiek dešinįjį, atsakingą už kūrybiškumą ir meninį mąstymą, smegenų pusrutulius. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie mokosi groti muzikos instrumentu, dažnai geriau supranta matematiką, logiką ir turi aukštesnį intelekto koeficientą. Muzika reikalauja gebėjimo išspręsti problemas, analizuoti garsus, ritmą ir harmoniją, o tai lavina kritinį mąstymą.
Muzika yra puiki priemonė, leidžianti vaikams išreikšti savo emocijas, išmokti jas atpažinti ir suprasti. Dainavimas ar grojimas instrumentu suteikia vaikui galimybę išreikšti džiaugsmą, liūdesį, baimę ar pyktį. Tokiu būdu jis lavina emocinį intelektą ir mokosi pažinti save. Be to, mokantis muzikos vaikai dažniau susiduria su bendradarbiavimu su kitais, ypač grojant ansambliuose, orkestruose ar choriniuose kolektyvuose. Tokiose veiklose jie mokosi įsiklausyti į kitus, suprasti komandos dinamiką ir išreikšti savo emocijas kartu su kitais.
Grojimas muzikos instrumentu reikalauja dėmesio, kantrybės ir ilgo susikaupimo. Vaikai, mokydamiesi muzikos, ugdo savo gebėjimą koncentruotis ir atidžiai stebėti detales. Be to, muzika lavina atmintį - vaikui reikia atsiminti gaidas, melodijas, ritmus, o tai padeda tobulinti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, kurie mokosi muzikos, geriau susikaupia ne tik muzikos pamokose, bet ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mokykloje, atliekant namų darbus ar dalyvaujant sporto veiklose.
Muzika natūraliai skatina vaiko kūrybiškumą. Mokantis improvizuoti, kurti melodijas ar eksperimentuoti su skirtingais garsais, vaikas išlaisvina savo vaizduotę ir lavina gebėjimą kurti. Muzika taip pat leidžia vaikams laisvai išreikšti savo idėjas, skatina ieškoti netradicinių sprendimų ir mąstyti „už dėžutės ribų“. Kūrybiškumas yra neatsiejama vaiko asmenybės dalis, kuri vėliau gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse - ne tik mene, bet ir moksluose, technologijose ar versle.
Muzikos užsiėmimai dažnai būna socialinė veikla - vaikai dainuoja choruose, groja ansambliuose ar orkestruose. Tokiose situacijose jie mokosi bendradarbiauti, girdėti vienas kitą, dalytis atsakomybėmis ir dirbti komandoje. Šie socialiniai įgūdžiai labai svarbūs ir kitose gyvenimo srityse. Be to, muzikinė veikla suteikia vaikams pasitikėjimo savimi. Atlikimas scenoje ar bendravimas su kitais muzikantais moko įveikti jaudulį, vysto gebėjimą efektyviai komunikuoti ir stiprina savivertę.
Muzika turi ypatingą galią padėti atsipalaiduoti. Klausantis raminančios muzikos arba grojant mėgstamu instrumentu, vaikai gali sumažinti stresą, nusiraminti ir susikoncentruoti. Tai puiki priemonė emocinei pusiausvyrai palaikyti, ypač šiuolaikiniame intensyviame pasaulyje, kur vaikai dažnai patiria spaudimą tiek iš mokyklos, tiek iš aplinkos.
Aktyvios muzikinės veiklos pavyzdžiai
Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Toliau pateikiami aktyvios muzikinės veiklos pavyzdžiai skirtingoms amžiaus grupėms:
1-2 Klasės
Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba). Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.
3-4 Klasės
Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).
5-6 Klasės
Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais (pasirinktinai: ukulelė, virtuali klaviatūra, Orfo instrumentai, kanklės, gitara). Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba (pvz., motyvas, frazė, sakinys; melodijos, ritmo simetrija, kombinatorika).
7-8 Klasės
Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Akcentuotini vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę (ryškius ir meniškai vertingus skirtingų žanrų pavyzdžius) taip parodant įvairesnes ir platesnes kūrinių pasirinkimo galimybės. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų (subkultūrų), kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais. Skatinamas susidomėjimas kitokia, nei mokinys mėgsta, muzika.
9-10 ir I-II Gimnazijos Klasės
Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti (pritarti burdonu, ostinato ar akordais). Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį (kompoziciniai eskizai, aranžuotės, instrumentiniai pritarimai dainoms); mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė (nagrinėjami būdingi pavyzdžiai), analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatūra. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.
III Gimnazijos Klasė
Plėtojami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Plėtojami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, apibūdinant kūrybos estetinę vertę. Ugdomi mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, plėtojami gebėjimai įsigilinti ir kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, estetinį suvokimą, atsižvelgiant į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą; siekiama ugdyti gebėjimą tyrinėti įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertinant jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.
IV Gimnazijos Klasė
Plėtojami ir gilinami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, įvertinant kūrybos estetinę vertę. Išnaudojami mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą, analizuojant muzikinės formos raidą gretinamuoju ir (ar) lyginamuoju aspektu. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą. Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.
Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją. Dainuodami ir analizuodami liaudies muziką jie giliau susipažįsta su savo etnine kultūra, nagrinėdami ir atlikdami klasikinę ir šiuolaikinę muziką įgyja Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikinės kultūros raidos ir jungčių supratimą. Pagal galimybes mokiniai dalyvauja bendruomenės ir visuomenės kultūriniame gyvenime kaip atlikėjai, kūrėjai, klausytojai. Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama).
10 muzikinio lavinimo privalumų
- Socialinio bendravimo ugdymas. Grojant solo instrumentu ar muzikuojant grupėje - naudojami kompleksiniai suvokimo, analizės ir atlikimo įgūdžiai.
- Pasitikėjimo savo jėgomis ir motyvacijos skatinimas. Gebėjimas atlikti išmoktą muzikinį kūrinį leidžia besimokančiajam ugdyti savivertę, vertinti atlikimo progresą nuo mokymosi pradžios iki galutinio rezultato.
- Disciplinos laikymasis. Ne paslaptis, kad mokinimasis groti - ne vienadienė veikla. Gebėjimas laikytis mažų žingsnių įvaldymo principo, leidžia mokiniui sistemingai progresuoti, lavinti kruopštumą ir kantrybę.
- Empatijos didinimas. Muzikos garsai perteikia subtilią ją atliekančiojo mokinio pajautą, perteikia vidinę emocinę būseną. Gebėjimas įsijausti leidžia geriau suprasti ir suvokti ne tik muzikinius, bet ir kasdienius jausmus.
- Lingvistinių, matematinių gebėjimų ugdymas. Moksliškai įrodyta, jog muzikinės kalbos ženklų įvaldymas siejasi su kalbinio bei matematinio intelekto lavinimu.
- Intelektinių gebėjimų plėtojimas, atminties lavinimas - mokantis muzikinio rašto lavinami daugiakrypčio informacinio įsiminimo, dėmesingumo gebėjimai.
- Saviraiškos ir kūrybiškumo auginimas. Meninė muzikinė veikla tiesiogiai atskleidžia individualią vaiko pasaulėžiūrą ir suvokimą, leidžia lavinti vidinę fantaziją ir saviraišką.
- Emocinės pusiausvyros, psichologinio atsparumo stiprinimas. Viešas atlikimas nuolat siejamas su stresu, tačiau muzikinis ugdymas leidžia treniruoti emocinę įtampą, per garsą išreikšti savo jausmus.
- Daugiafunkcionalumas. Pabandykite vienu metu matyti muzikinį ženklą, jį suvokti, identifikuoti aukštį ir trukmę, pataikyti atlikti ir dar išgauti gražų garsą! Tai tikrai „viskas viename“, daugiaveika sutelkiant visą dėmesį į atliekamą užduotį.
- Terapinis muzikos meno poveikis. Muzikavimas padeda išvengti ar palengvinti stresines situacijas, ramiau vertinti kasdienes problemas. Grojimas ir muzikos klausymas leidžia lengviau atsipalaiduoti, emociškai pailsėti, išvengti galimos depresijos. Suteikia galimybę lavinti šiuolaikiniams mokiniams taip reikalingą psichologinį atsparumą.
Geriausia, ką mes, tėvai, galime suteikti savo vaikams, tai galimybę pabandyti atrasti nuostabų garsų pasaulį ir atskleisti savo talentus!
Emocijų Dainelė | LuLu Vaikai Lietuviškos Dainelės Vaikams
Carl Orffo muzikinio ugdymo sistema
Vokiečių kompozitorius Carlas Orffas žinomas ne tik savo kūryba, bet ir originalia vaikų muzikinio ugdymo sistema. 1924 m. C. Orffas su D. Gunther įkūrė Gimnastikos, šokio ir muzikos mokyklą, kurioje įgyta patirtis tapo jo muzikinės pedagoginės sistemos pagrindu: vaikai mokomi kolektyvinio muzikavimo - dainuoti, improvizuoti ir groti paprasčiausiais mušamaisiais muzikos instrumentais. C. Orffas sukūrė instrumentų rinkinį, vadinamą „Orffo orkestru“, skirtą muzikiniam ugdymui. 1930 - 1935 m. pasirodė 5 dalių pedagoginis veikalas „Orff-Schulwerk“ („Orffo muzika mokyklai“, su G. Keetman, 5d., II redakcija 1950-1954), kur aprašyti svarbiausi koncepcijos principai:
- Kūryba - žmogaus dvasingumo ugdymo komponentas.
- Muzikos improvizavimas, muzikos atlikimas pradiniuose etapuose - elementarus muzikavimas, paremtas ostinato ritmais, nesudėtingomis intonacijomis, nesudėtingu akompanimentu, padeda emociškai išgyventi muzikos žavesį, o vėliau - suvokti ją racionaliai.
Carlo Orffo sukurta vaikų muzikinio ugdymo sistema „Schulwerk“ - tai penkių tomų ritmizuotų žodžių, deklamacijų, ritminių pratimų, įvairios apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių, skirtų dainuoti, groti, improvizuoti besimokantiems muzikos vaikams, rinkinys. Autorius teigia, kad muzika neatsiejama nuo judesio ir kalbos įgūdžių, įgytų vaikystėje. Jo manymu, muzikinis vaikų ugdymas turi prasidėti nuo „elementarios muzikos“: ji susijusi su judesiu, šokiu ir žodžiu; ją reikia pačiam kurti ir įsitraukti ne kaip klausytojui, bet kaip dalyviui. Todėl maži vaikai žaidžia su muzikos instrumentais, patys ieško garsų, atlieka ritminius pratimus, ritmikos ir išraiškos judesius. Per kalbos ritmus, skanduotes ir rečitavimus, dainas, spontaniškus ir tikslingus judesius vaikai atranda ir išreiškia muzikines sąvokas. Ritmas - tik pradžia. Galutinis C. Orffo mokymo tikslas - kūrybiškas muzikavimas gebant improvizuoti.
C. Orffas daugiausia dėmesio skyrė muzikavimui, improvizavimui, kūrybiškumui ugdyti. Jo muzikinio ugdymo sistemos pagrindinis tikslas - per muzikos pažinimą ir kūrybą sužadinti geriausius vaiko asmenybės bruožus: dvasingumą, taurumą, gerumą, meilę bei pagarbą sau ir kitiems žmonėms. Ši muzikinio ugdymo sistema remiasi instrumentinio muzikavimo prioritetu. Siekdamas įgyvendinti savo pedagogines idėjas, Orffas ieškojo instrumentų, kurie maloniai ir gražiai skambėtų, kurie optimaliai suteiktų galimybę pradedančiųjų muzikinei saviraiškai, kuriais įmanoma išmokti groti per ganėtinai trumpą laiką ir nuo pirmųjų muzikos pamokų.
C. Orffas ieškojo instrumentų įvairiose pasaulio šalyse, atrinko tinkamiausius, kurių pavyzdžiu pradėti gaminti vadinamieji Orffo muzikos instrumentai. Jie patogūs, universalūs, pritaikomi įvairiems poreikiams: ksilofonai, varpeliai, metalofonai, timpanai, būgneliai, lėkštės, dūdelės, išilginės fleitos, specialiai suderinti styginiai - tai instrumentai, kuriais grodamas vaikas mažiausiomis pastangomis pasiekia rezultatą, spontaniškai pajunta garso grožį ir juo gėrisi.
C. Orffo instrumentai yra labai tinkami grupinėms improvizacijoms. Skirtingas muzikos instrumentų tembras, galimybė jį pasirinkti ir lengvai pakeisti sudaro sąlygas mokiniams pamokos metu išreikšti emocines būsenas, labiau suvokti neverbaliniais būdais perteikiamą emocinę informaciją. Mokytojas įvairiai gali organizuoti improvizacijas, derinti jas su klausoma muzika, judesiu, dainavimu ir pan. Pati muzikinė veikla tampa kūrybiniu procesu, svarbiu asmenybės augimui. Muzikavimas grupėje (Orffo orkestras) padeda vaikams ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius: gebėjimą išklausyti, empatiškai jausti kitą, gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpusavio santykius, pasitikėti savimi ir kitais.
Natūralūs vaikų judesiai - reikšmingas C. Orffo muzikinio lavinimo komponentas. Metodas skatina perteikti šokinėjimu, šuoliavimu, sukimusi ir bėgiojimu mokytojo ar mokinių žaismingai atliekamą muziką. Dėmesys kreipiamas į vaikų judesių įvairovę ir ritmo savitumus. Judesys atspindimas muzikos, o muzika - judesio. Siekiama natūralumo. Tikslingai lavinamas judesys ir gestai - taip ruošiami vaikai groti instrumentais. Pavyzdžiui, prieš grojant ksilofonu I ir V laipsnio ostinato abiem rankom, verta atlikti pratimą, kuris imituoja grojimą: kilnoti atpalaiduotas rankas kartu arba pakaitomis aukštyn į orą ir žemyn ant kelių.
C. Orffas ir jo sekėjai pripažįsta, kad svarbiausias veiksnys perteikti muziką yra klausa. Mokiniai skatinami įsiklausyti į aplinkos garsus bei juos analizuoti. Taip siekiama lavinti muzikinę klausą, kuri vėliau atvers kelią vaiko kūrybai.
C. Orffo nuomone, vienas iš svarbiausių muzikinės kultūros, muzikinio auklėjimo tikslų - skatinti vaiką nuo mažens pažinti muzikos pradžių pradžią, išmokti iš žodžio, ritmo, judesio sukurti elementariąją muziką. Jo nuomone, jei vaiko muzikiniame ugdyme nėra „elementariojo muzikavimo“ etapo, jei vaikas nepatiria, kaip kuriama muzika, tai tvirtų muzikalumo pagrindų neįmanoma sukurti. Todėl C. Orffo pagrindinis pedagoginis principas - kūryba yra tikslas ir būdas ugdyti žmogų. Tai muzikinio folkloro tradicijomis paremta muzika. Vaiko kūrybingumas ugdomas muzikuojant elementariais muzikos instrumentais, veikiant įvairiais būdais (varijuojant, improvizuojant, kuriant).
Orffo mokymo šaltinis - vaikų gimtosios kultūros muzika, taip pat - mokytojo gebėjimas improvizuoti ir žinios apie sukurtą muziką. Mokiniai stebi, paskui imituoja judesį, vokalinį ar ritminį motyvą, instrumentinį pasažą. Mušamųjų garsų dariniai dainuojami žodžiais arba neutraliais skiemenimis. Skatinama balsu ar instrumentais imituoti aplinkos garsus, melodijos, ritmo, harmonijos pavyzdžių žodynas tampa originalios kūrybos kūrimo pagrindu. Vaikams pradėjus rodyti didesnį supratimą apie muzikos raiškos elementus, mokytojo vaidmuo ilgainiui mažėja, vaikai ima mokytis vieni iš kitų. Orffo metodika skatina vaikų kūrybinį ir improvizacinį savarankiškumą. Orffo metodikos tikslas - dainas, melodijas paversti išbaigtais vokaliniais ir instrumentiniais kūriniais su savitu ritmu, melodijomis, akompanimentu.
Mokydamas ritmo pratimų Orffas pritaiko šnekamosios kalbos žodžius ir frazes. Išmokus rimuoti ilgesnių frazių rečitacijas, jos padeda vėliau identifikuoti ritminius darinius muzikos kūrinyje. C. Pagal „Schulwerko“ pateikiamą sistemą, pirmasis muzikos mokymosi etapas yra kūrybiškai aktyvus vaikų susipažinimas su muzika - dainuojama, šokama, grojama. Antrasis etapas veda vaiką į muzikinį raštingumą - muzikos skaitymą ir užrašymą. C. Orffo vienas iš svarbiausių metodo principų - „minimum pastangų - maksimum džiaugsmo“. Pagrindinė C. Orffo idėja yra elementariu muzikavimu ugdyti bei įtraukti vaiką į muzikinę ir kūrybinę veiklą. Ši mintis persmelkė visą XX a. muzikos pedagogiką, reikšmingai praturtino muzikinio ugdymo priemonių arsenalą.
Muzikinis ugdymas ir socialinės medijos
Ar bent kartą pagalvojote, kad susiduriate su didėjančiu savo vaiko įsitraukimu į socialines medijas, kompiuterinius žaidimus ar mobiliuosius telefonus? Vaikas pernelyg aktyvus ar priešingai - uždaras ir nelinkęs bendrauti? Pasiūlykite jiems išbandyti naują užsiėmimą - grojimą muzikiniu instrumentu! Meninis muzikinis lavinimas - tai daug daugiau nei vien grojimas. Tai kompleksinis mokymas, padedantis ugdyti bendruosius jaunos asmenybės gebėjimus, plėtoti harmoningą santykį su mus supančiu pasauliu, paprastai tariant - išreikšti save.
Sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, ugdymas persikėlė į virtualią erdvę. Karantinas šalyje iš esmės pakeitė visų įprastą kasdienybės ritmą. Nuotolinis muzikinis ugdymas - misija įmanoma. Muzikinis ugdymo(si) procesas pateikiamas naudojant virtualią mokymo(si) aplinką - PADLET. Nuotolinio ugdymo muzikinės veiklos tikslas - pramoginis (pažintinis), suteikti vaikams džiaugsmo, kad laikas namuose būtų įdomus, smagus ir prasmingas. Siūlomas veiklas ir idėjas vaikai gali muzikuoti, pasirinkti mėgstamą veiklą kartu su tėveliais. Interneto įrankis PADLET suteikia galimybę vartotojui įvertinti, komentuoti, dalintis fotografijomis ar video failais. Galima pasidžiaugti šeimų aktyvumu ir bendravimu. Mamos ir kiti šeimos nariai aktyviai įsitraukia į atžalų muzikinį ugdymo procesą, sulaukiama grįžtamojo ryšio. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet taip mažai laiko turime vienas kitam, tėvų ir vaikų drauge leidžiamas laikas itin svarbus. Įvairūs moksliniai šaltiniai ir pedagogikos praktika atskleidžia, kad daugiau laiko su tėvais praleidžiantis vaikas jaučiasi svarbus ir vertinamas, o tai prisideda prie jo savivertės stiprinimo. Muzika čia taip pat vaidina didžiulį vaidmenį. Nuotolinis ugdymas kelia daug iššūkių, bet ir suteikia naujų galimybių. Džiugu, kad suprasdami muzikinio ugdymo naudą tėveliai kartu su vaikučiais įsitraukia į virtualias veiklas ir muzikuoja namuose.
„Žirniukų“ grupės ugdytinė Luknė dalyvauja Respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikiniame projekte „DAINUOJU SU MAMA“. Projekto tikslas - skatinti vaikus dainuoti namuose, kūrybiškai ir originaliai paminėti Motinos dieną, muzikuojant palaikyti glaudžius mamos ir vaiko tarpusavio santykius, lavinti vaikų muzikinius įgūdžius.
Socialiniai tinklai atveria naujas galimybes. Mūsų darželis prisijungė prie Pasaulinės balso dienos minėjimo (World Voice Day). Šia proga Vilniaus raj. darželis inicijavo virtualų dainų Festivalį „Aš padainuosiu dainų dainelę“. Juo siekiama pabrėžti vokalinio ugdymo svarbą, suteikti galimybę meninio ugdymo pedagogams pasidalinti gražiausiais darbo su vaikais momentais. Nuoširdus AČIŪ vaikučiams, jų tėveliams už gražų ir šiltą bendravimą ir bendradarbiavimą. AČIŪ už tai, kad dalinatės savo muzikuojančių vaikų vaizdo įrašais, smagiomis akimirkomis nuotraukose.
Taigi, nesunku sutikti, kad muzika neabejotinai naudinga tiek mažiems, tiek vyresniems vaikams. Vis dėlto, nors muzikos pamokos turi daugybę privalumų, mokyklos dažnai negali suteikti tinkamų sąlygų mokinių tobulėjimui - trūksta instrumentų, o turimi dažnai būna pasenę. Tam, kad tobulėti muzikoje būtų lengviau, „Muzika suartina“ konkurso dalyviai pasitelkę visą savo kūrybiškumą kovoja dėl prizo - muzikos klasės ir inventoriaus atnaujinimo. Šio prizo vertė sieks net 14 500 Eur. Iki spalio 27 dienos turite galimybę išreikšti savo palaikymą ir padėti savo mėgstamiausiems konkurso dalyviams žengti pergalės link.
tags: #aktyviai #muzikuojant #turteja #vaiku #muzikines #kalbos
