Liucija Zorūbaitė - tai vardas, skambantis Lietuvos teatro pasaulyje, ypač Kauno valstybiniame lėlių teatre, kur ji sukūrė daugiau nei šešiasdešimt vaidmenų. Tačiau jos kūrybinis kelias neapsiriboja vien scenos darbais; aktorė aktyviai puoselėja ir savo skaitovės veiklą, o jos širdis glaudžiai susijusi su Žemaitijos kraštu ir jo kultūra.
Liucijos Zorūbaitės Aktoriniai Pasiekimai
Nuo 1972 metų Liucija Zorūbaitė yra Kauno valstybinio lėlių teatro trupės narė. Per ilgus darbo metus ji įkūnijo daugybę įvairiausių personažų, kurie paliko ryškų pėdsaką žiūrovų širdyse. Tarp įsimintiniausių vaidmenų galima paminėti:
- Šuniukas spektaklyje „Mėlynasis šuniukas“ (režisierius A. Stankevičius)
- Šyvukas spektaklyje „Šyvio dalia“ (režisierius A. Stankevičius)
- Gandriukas spektaklyje „Gandriukas ir Kaliausė“ (režisieriai L. Lopeiska ir G. Krčulova)
- Motina elnė spektaklyje „Stebuklinga motina elnė“ (režisierius A. Stankevičius)
- Eglė spektaklyje „Eglės sūnūs“ (režisierius A. Matutis)
- Tarnaitė Elvyra ir Fokusininkas spektaklyje „Princesės gimtadienis“ (režisierius O. Vaildas)
- Mergaitė spektaklyje „Kai krenta žvaigždė“ (režisierius A. Žiurauskas)
- Motina elgeta spektaklyje „Žvaigždės vaikas“ (režisierius O. Vaildas)
- Gerda spektaklyje „Kajus ir Gerda“ (režisierius N. Langė)
- Mergaitė ir Žąselė spektaklyje „Nykštukas Nosis“ (režisierius A. Kolesnikovas)
- Pelenė spektaklyje „Pelenė“ (režisierius T. Gabe)
- Lietaus lašas spektaklyje „Pasaka apie lietaus lašelį“ (režisierius O. Šiugžda)
- Tigriukas Petrikas spektaklyje „Tigriukas Petrikas“ (režisierius G. Januševska, J. Vilkovskis)
Liucijos Zorūbaitės talentas buvo įvertintas ne kartą. 1997 metais ji laimėjo laureatės diplomą ir Teatro sąjungos premiją Respublikiniame festivalyje-konkurse „Teatrai vaikams“ už Tigriuko Petriko vaidmenį. 1999 metais Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje Breste (Baltarusija) ji gavo pagrindinį prizą už tą patį vaidmenį.
Liucija Zorūbaitė kaip Skaitovė ir Žemaičių Kultūros Puoselėtoja
Be aktorystės, Liucija Zorūbaitė aktyviai dalyvauja literatūriniuose vakaruose, mėgsta skaityti poeziją. Jos skaitovės veikla yra neatsiejama nuo meilės gimtajam Žemaitijos kraštui. Aktorė yra viena iš sumanymo pristatyti humoristinius rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės tekstus iniciatorių.
Liucija Zorūbaitė ir literatūros tyrinėtoja, poetė Viktorija Daujotytė yra pažįstamos nuo mokyklos dienų. Baigusios tą pačią - Pavandenės vidurinę mokyklą Telšių rajone, jos ir šiandien mėgsta bendrauti žemaičių kalba. Nors pati Liucija yra žemaitė, ji pripažįsta, kad skaitydama V. Daujotyte poeziją kartais prireikia gerokai „pamiklinti liežuvį“ ir „šifruoti žodžių prasmes“.
Tokie renginiai, kaip žemaičių kūrybos vakarai, tampa ne tik proga pristatyti V. Daujotyte poeziją, bet ir pažinti kitas jos kūrybos puses, o taip pat pasimėgauti nuotaikingais aktorių pasirodymais.
Asmeninis Liucijos Zorūbaitės Gyvenimas ir Pomėgiai
Liucija Zorūbaitė gimė 1948 m. spalio 29 d. Dzūkijoje, tačiau vaikystę ir jaunystę praleido Žemaitijoje, kur ją augino močiutė ir diedukas. Baigusi Pavandenės vidurinę mokyklą, ji išvyko į Vilnių studijuoti aktorystės Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Muzikos ir teatro akademija). Kurso vadovai buvo Irena Vaišytė ir Vladas Jurkūnas.
Be sceninės veiklos ir skaitovės užsiėmimų, Liucija Zorūbaitė mėgsta megzti, skaityti knygas, dirbti su vaikais dramos būrelyje, dažyti, ravėti ir netgi bitininkauti.
Menininkė Flora Yuchnovich apie tapybą | Louisiana Channel | #menininkointerviu #trumposfilmai
Aktorės talentas ir pomėgis skaityti poeziją pasireiškė ir dalyvaujant literatūriniuose vakaruose, tokiuose kaip poezijos spektaklis „Ir nenoriu sau geresnio nieko“, kur ji skaito J. Degutytės poeziją. Ji taip pat vaidino spektaklyje „Tigriukas Petrikas“, už kurį gavo apdovanojimus, ir dalyvavo kuriant humoristinius rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės tekstų pristatymus.
Liucijos Zorūbaitės kūrybinis kelias yra įvairiapusis ir turiningas, apimantis tiek profesionaliąją aktorystę lėlių teatre, tiek aktyvią skaitovės veiklą, tiek meilę ir pagarbą savo krašto - Žemaitijos - kultūrai.
