Ilgais metais demonstravę atsidavimą ir ištikimybę Vatikano mokymui, Airijos gyventojai dar gegužę referendumu panaikino beveik absoliutų abortų draudimą, galiojusį ne vieną dešimtmetį.
Paskelbtas referendumas pademonstravo ir Airijos politikų stuburą. Pastarieji ne vienos moters gyvybę kainavusio klausimo nusprendė imtis, galima sakyti, prieš pat pontifiko vizitą.
Kol Lietuva laukia į šalį atvyksiančio popiežiaus Pranciškaus, Airija Vatikano vadovą priėmė mėnesiu anksčiau - rugpjūtį. Tiesa, nors socialiniai tinklai Airijoje buvo užtvindyti vizito įspūdžių, tačiau atrodo, kad Pranciškaus apsilankymas pavėluotas.
Istorinis kontekstas: nuo draudimų iki permainų
Laiko juostą reikėtų pradėti nuo 1861 metais įsigaliojusio „Pažeidimo prieš asmenį įstatymo“ (angl. Offences Against the Person Act) ir vėlesnių jo pataisymų, kurie iš esmės uždraudė abortą Airijoje. Šis įstatymas, kuris buvo priimtas Jungtinės Karalystės parlamente, kol Airija dar buvo jos sudėtyje, išliko galioti ir po Airijos nepriklausomybės paskelbimo.
Praėjus daugiau nei amžiui, 1983 metais priimta 8-oji Airijos Konstitucijos pataisa, dar kitaip vadinama Straipsniu 40.3.3 (angl. Article 40.3.3), sulygino negimusio vaisiaus ir motinos teises į gyvybę bei konstituciškai įtvirtino draudimą nutraukti nėštumą praktiškai visais atvejais, net kai vaisiaus gyvybė užsimezgė dėl kraujomaišos, išžaginimo arba yra rimtų požymių, kad nėščioji gali nusižudyti.
Kurį laiką „sklandžiai“ funkcionavusiam aborto įstatymui 1992 metais iššūkį metė vadinamoji „Byla X“ (angl. The Case X). Šios istorijos ašis - 14-metė mergaitė, kuri pastojo po išžaginimo. Paauglei ne tik nebuvo suteikta galimybė nutraukti nėštumą Airijoje, bet ir uždrausta tai atlikti kitoje valstybėje, nepaisant medicininio pripažinimo, jog ši jauna mergina gali griebtis savižudybės. Sprendimą teismas priėmė aiškindamas, jog leidus atlikti abortą nėštumas tikrai būtų nutrauktas, kai, tuo tarpu, neleidus to padaryti, mergina nebūtinai įvykdytų savižudybę. Taip teismas tarsi sumenkino motinos gyvybę, riziką jai, ir pirmenybę suteikė vaisiui. Visgi, byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris leido atlikti abortą dėl merginos savižudybės grėsmės.
„Byla X“ ne tik sukūrė precendentą, tačiau ir privertė Airijos politikus rengti referendumą, kurio metu priimtos Konstitucijos pataisos, įpareigojančios Airijos institucijas netrukdyti nutraukti nėštumą kitoje šalyje ir suteikti visą reikiamą informaciją apie tai. Deja, bet savižudybės grėsmės klausimas porai dešimtmečių į priekį taip ir liko neišspręstas.
A, B ir C prieš Airiją: kelias į Europos Žmogaus Teisių Teismą
Kita svarbi žymė Airijos istorijoje, atkreipusi tarptautinių institucijų dėmesį - tai trijų moterų, vadinamų A, B ir C atvejais, kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Moterys skundė Airijos negebėjimą užtikrinti efektyvų įstatymo, leidžiančio atlikti abortą, esant pavojui motinos gyvybei, vykdymo.
Moteris A neturėjo nuolatinių pajamų, gyveno skurde, kentėjo nuo alkoholizmo ir depresijos, o visi keturi jos vaikai gyveno globėjų priežiūroje. Suvokdama netinkamas sąlygas naujai gyvybei ateiti į pasaulį ir bijodama, kad šis neplanuotas nėštumas gali trukdyti jai sveikti nuo alkoholizmo ir depresijos, moteris siekė nutraukti nėštumą. Moteris B nenorėjo, galimai nesijautė pajėgi tapti vieniša motina. Negalėjimas A ir B moterims atlikti aborto Airijoje procedūrą pavertė labai brangia, komplikuota ir traumuojančia.
EŽTT nusprendė, kad nors abiejų moterų atvejais, ypač pirmuoju, abortas atrodo kaip pateisinama priemonė, tiesioginės grėsmės jųdviejų gyvybei nebuvo, tad, pagal Airijos įstatymus, šalis negalėjo leisti moterims legaliai atlikti aborto šalies viduje. Tačiau sprendimas moters C byloje prieš Airiją buvo kitoks. Ši moteris, turinti Lietuvos pilietybę, trejus metus iki pastojimo kovojo su vėžiu ir buvo gydoma chemoterapija. Moteriai pastojus, Airijos gydytojai neatliko reikalingų tyrimų ir nepateikė išvados, ar, žinant pacientės ligos istoriją, nėštumas gali kelti grėsmę jos ar vaisiaus gyvybei. Tad klausimas, ar moteris gali legaliai atlikti abortą Airijoje grėsmės motinos gyvybei pagrindu, nebuvo atsakytas.
2010 metais EŽTT nusprendė, jog Airija nėra įtvirtinusi konkretaus ir objektyvaus mechanizmo, kuris leistų moteriai gauti reikiamas išvadas apie jos būklę ir taip patekti į siaurus šalies įstatymo rėmus, leidžiančius grėsmės gyvybei atveju legaliai atlikti abortą šalyje. Teismas konstatavo, kad Airija pažeidė teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, todėl privalo aiškiai nustatyti aborto vykdymo tvarką ir užtikrinti, kad besilaukianti moteris gautų visą būtiną informaciją apie savo būklę. Toks EŽTT sprendimas atnaujino kurį laiką nutilusias diskusijas ir įpareigojo šalies valdžią iš naujo peržvelgti įstatymus aborto klausimu.
Visuomenės nepasitenkinimas ir Savitos Halappanavar mirtis
Tačiau Airijos vyriausybė spręsti klausimo neskubėjo. Kol valdžia tylėjo, 2012 m. tiek Airiją, tiek tarptautinę bendruomenę sukrėtė Savitos Halappanavar mirtis. Įvykus vaisiaus pažeidimui, Airijoje gyvenančiai Indijos pilietei nebuvo laiku atliktas abortas. Dėl jo moters kūne atsirado infekcija, sukėlusi sepsį, kurio medikai nebegebėjo suvaldyti. Gydytojai nepaisė šeimos prašymų atlikti vaisiaus pašalinimą.
Tyrimas nustatė, kad gydytojai privalėjo atlikti abortą, tačiau Airijos ligoninė, baimindamasi gresiančių sankcijų, pažeidus abortų draudimo įstatymą, nėštumo nenutraukė. Tyrimas taip pat nustatė, kad tokia nėštumo komplikacija bet kurioje mediciniškai pažengusioje valstybėje galėjo ir turėjo būti suvaldyta, atliekant abortą ir taip išsaugant moters gyvybę.
Savitos Halappanavar mirtis sukėlė pasipiktinimą tiek Airijoje, tiek už jos ribų, po šio įvykio atsirado daugybė moterų, kurios pradėjo dalintis savo skaudžia patirtimi, siekiant nėštumo nutraukimo procedūros Airijoje. Visuomenė pradėjo abejoti, ar šalies ligoninės geba objektyviai spręsti, kas geriausia paciento, šiuo atveju nėščios moters, sveikatai.
Smarkiai įsižiebusias aistras parlamentas ėmėsi gesinti 2013 metais priimdamas „Gyvybės saugojimo nėštumo metu“ (angl. The Protection of Life During Pregnancy) įstatymą, kuris turėjo įvesti aiškumo tose situacijose, kai nėštumo metu moters gyvybei atsiranda grėsmė. Esminiu šiuo įstatymo aspektu tapo savižudybės pavojaus, kaip grėsmės motinai, leidžiančios atlikti abortą, įteisinimas, kurį buvo mėginta įtvirtinti dar prieš dvidešimt metų po minėtosios „Bylos X“. Visgi, kilęs nepasitenkinimas buvo per didelis, o įstatymo sukurti pakeitimai per menki ir mažai padedantys tokioms moterims kaip Savita, todėl aborto klausimas nebebuvo atidėtas į šalį.
Priešingai, tarptautinė bendruomenė bei institucijos ir toliau aktyviai kritikavo beveik absoliutų abortų draudimą Airijoje. Jungtinės Tautos tiek 2015, tiek 2016 metais ne tik dar kartą pakartojo, jog Airija pažeidžia žmogaus teises - varžo moters teisę rinktis, diskriminuoja negalinčias pasidaryti aborto dėl finansinės padėties, propaguoja žiaurų elgesį, versdama išnešioti vaisių, turintį mirtiną anomaliją - bet ir primygtinai rekomendavo surengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo.
Paminėjimo verta ir visu šio sujudimo laikotarpiu vykusi kampanija susijusi su nėštumo nutraukimui skirtomis tabletėmis. Šios tabletės, kaip ir pats abortas Airijoje, žinoma, buvo draudžiamos. Tačiau moterų aktyvisčių grupės ne kartą keliavo po Airiją ir dalino internetu parsisiųstas, Pasaulio sveikatos organizacijos patikrintas, tabletes moterims, negalinčioms įpirkti reikalingos kelionės aborto procedūrai kitoje šalyje atlikti. Jos taip pat rengė viešas akcijas, kuriose moterys viešai vartojo abortui skirtas tabletes, siekiant iškelti problemą į viešumą.
Referendumo paskelbimas ir jo svarba
Visuomenėje netylant diskusijoms, 2016 m. Airijos valdžia pasiekė tašką, kai nereaguoti į susidariusią situaciją būtų buvę neadekvatu. Tų pačių metų rudenį buvo sukviesta piliečių asamblėja, kurioje dalyvavo 99 žmonės, turėję išklausyti specialistų nuomones abortų klausimu ir pateikti rekomendacijas parlamentui.
Daugelio nuostabai, rekomendacijos buvo daug liberalesnės nei tikėtasi - asamblėja rekomendavo leisti nutraukti nėštumą iki 12-os nėštumo savaitės moters pasirinkimu, o vėlesnėse stadijose tik esant komplikacijoms. Asamblėjos dalyviai - paprasti žmonės, ne politikai ar specialistai aborto klausimu - pabrėžė, kad abortų draudimas pažeidžia moters teises bei konstatavo, kad abortai vyksta, tiesiog jie tapo prieinami tik finansiškai apsirūpinusioms moterims, galinčioms keliauti į užsienį. Asamblėjos dalyviai rekomendavo Airijai pripažinti realybę ir keisti ją tokiais būdais, kurie nebelaikytų moterų antrarūšėmis pilietėmis.
Po rekomendacijų pateikimo Airijos parlamentas balsavo ir nepaisydamas rugpjūtį suplanuoto popiežiaus vizito, nusprendė rengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo ir abortų legalizavimo pagal pateiktas rekomendacijas.
Svarbu paminėti, jog itin katalikiška valstybe ilgą laiką laikyta Airija pastaruosius kelerius metus demonstravo tam tikrą atitolimą nuo Vatikano mokymo. Vienas ryškiausių santykių atšalimo pavyzdžių - 2015 metais referendumu įteisinta tos pačios lyties žmonių santuoka. Tikėtina, jog toks atitolimas nuo griežtų bažnyčios normų galėjo įvykti ir dėl kuris laikas Airijos dvasininkiją krėtusių vaikų seksualinio išnaudojimo skandalų, dėl kurių kunigai prarado „moralinį balsą“ visuomenėje.
Ireland's abortion referendum
Referendumo rezultatai ir tarptautinis kontekstas
Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L.Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią.“
Europos Sąjungoje tik trys valstybės - Airija, Lenkija ir Malta - draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos. Lietuvoje šiuo metu abortas leidžiamas iki 12 savaičių, vėliau - tik jei gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei.
Airijos referendumas parodė, kad nepaisant to, kad didelė dalis šios šalies gyventojų išpažįsta katalikiškas vertybes, jų požiūris į abortą, paliudytas referendume, yra panašus kaip Lietuvoje: remiantis 2015 metais atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui.
Nepaisant šių tendencijų, Lietuvos Seime kelią skinasi Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymas kartu su Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso pataisomis, kuriomis ketinama įtvirtinti abortų draudimą ir kriminalizavimą, išskyrus atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba moteris pastojo po išžaginimo.
Prieš 5 metus leidusi nėštumą nutraukti, kai moters gyvybei gresia pavojus, Airija pasiryžusi eiti dar toliau. Gegužės pabaigoje vyks referendumas, per kurį bus nuspręsta ar keisti Konstituciją ir šalyje legalizuoti abortus. Katalikiškoje Airijoje vieni griežčiausių įstatymų Europos Sąjungoje dėl abortų, tačiau situaciją ėmė keisti prieš keletą metų mirus moteriai, nes gydytojai atsisakė daryti abortą, nors ji ir buvo patyrusi persileidimą.
Ir kol Airija eina liberalizavimo link, Lietuvoje situacija juda priešinga kryptimi. Seime vėl kelią skinasi siūlymas uždrausti abortus. Jie būtų atliekami tik esant dviem išimtims - kai moteris buvo išprievartauta ir kai pavojus kyla motinos gyvybei. Tačiau, jei nėštumas bus daugiau nei 12 savaičių, net ir šiomis išimtimis moterys negalės pasinaudoti.
Nei griežčiausias, tačiau, pasak nevyriausybinių organizacijų, Lietuvą nubloškiantis į viduramžius. Europos Sąjungoje tik Malta yra visiškai uždraudusi abortus. Čia jie nedaromi net ir tada, kai moters gyvybei gresia pavojus, kai ji buvo išprievartauta ar kraujomaišos atveju. Todėl nemažai Maltos moterų nutraukti nėštumo keliauja į Britaniją. Lenkija, kurioje abortai leidžiami su išimtimis, valdžiai užsimojus jas naikinti, sulaukė tūkstantinių protestų. Į gatves išėjusios moterys sako, kad tokie valdžios planai jas pavers beteisėmis vaikų nešiojimo mašinomis.
Lietuvos politikai, pritariantys abortų draudimui, teigia pasisakantys už teisę į gyvybę. „Mes neverčiam gimdyti, mes tik pasisakom už tai, jeigu jau moteris pastoja, tai dėl socialinių ar ekonominių priežasčių tiesiog atimama teisė žudyti tą vaisių.“
„Abortų draudimas nesumažina abortų poreikio, nepadidina moters galimybių planuoti nėštumą, todėl abortų uždrausti neįmanoma iš viso. Galima uždrausti tiktai profesionalius, klinikose atliekamus legalius abortus. Juos uždraudus abortai neišnyksta, o tik nustumiami arba į pogrindį, arba į užsienį.“
Prieš keletą metų „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad net 84 proc. šalies gyventojų pateisintų abortą. Žmonių manymu, tai moters apsisprendimo teisė. Ir tik mažiau nei dešimtadalis nepritaria.
Statistikos duomenimis, abortų skaičius Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja. Pavyzdžiui, 2007 m. moterų sprendimu jų atlikta per 8,5 tūkst., o jau 2016 m. nėštumo nutraukimo atvejų sumažėjo daugiau nei perpus.
„Jauno amžiaus mergaitės ir moterys, tų abortų skaičius daromas joms yra mažėjantis ir ne tik vienetais, bet kartais. Tai čia tikrai yra gana nebloga tendencija, ir tikimės, kad ateisime iki tokios ribos, kada neturėsime tokių atvejų.“
Sveikatos apsaugos viceministras sako, kad ministerija nepritaria įstatymui, drausiančiam abortus. „Draudimas tikrai neišspręs klausimų, juolab, kad kriminalizuojant tokius dalykus iškiltų visa eilė problemų. Ne veltui yra minimas ir Rumunijos pavyzdys, kada buvo uždrausti abortai, buvo kriminalizuoti, tai per eilę metų moterų mirčių, nėščių moterų mirčių skaičius padidėjo septynis kartus. Tai yra tikrai nerimą keliantys rodikliai.“
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje dėl kriminalinių abortų miršta dešimtys tūkstančių moterų.
Šiuo metu siūlymas uždrausti abortus yra Seimo Žmogaus teisių komitete. Rengiamas kreipimasis į Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Prašoma jo išvados, ar uždraudus abortus nebus diskriminuojamos moterys. Tik po šios išvados projektas bus teikiamas Seimui.
Europos Taryba jau grūmoja šalims, norinčioms griežtinti abortų sąlygas. O pernai per 90 Europos parlamento narių pareiškė, kad tokie siūlymai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir neigiamai paveiks moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą.
„Valstybė, vyriausybė, įstaigos įvairios, jau nekalbu apie tai, kur bažnyčia už viso to trauko šniūrelius. Reiškia jie visi save paskelbia aukščiau moters, kaip mūsų Konstitucijos subjekto, teisių. Jie riboja moters teises, jie jas nustato, jie priverstinai jai skiria įstatyminę globą, jie baudžia ją baudžiamuoju įstatymu, jei ji pasielgs priešingai, negu nusprendė kažkokie anoniminiai ir dažniausiai aš labai atsiprašau, bet tai yra vyrai, tai yra patriarchatas, tai yra žmonės, kurie niekados susidūrė su šia drama.“
„Tai yra grynai konservatyviosios katalikų bažnyčios ir bendrai religinių institucijų nuostata. Jeigu Seimo narius nerinktų, man atrodo, kas savaitę juos renka į arkivyskupijos kuriją ir ten juos „spavedoja“, tai to dalyko nebūtų.“
„Mano nuomonė, mūsų frakcijos nuomonė, tų, kurie pasiūlė šitą įstatymą, tai šiuo atveju sutampa su tikinčiųjų nuomone.“
Tačiau medikai sako, kad sprendžiant tokius klausimus reikėtų remtis ne religija. O moterims ar poroms suteikti kuo daugiau informacijos, kad jos veiksmingai ir saugiai galėtų planuoti pastojimo laiką ir skaičių, o įvykus neplanuotam nėštumui, saugiai galėtų jį ir nutraukti. Tačiau, užuot pasirinkęs tokį kelią, Seimas mieliau renkasi draudimus.
Ir abortai - ne vienintelis norimas įteisinti draudimas, šią savaitę Seimas ėmėsi sekso reikmenų bei erotikos prekių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį pasiūlymą jau pavadino juokingu.
Kai kurie įstatymų leidėjai ir aktyvistai prašo britų premjerės Theresos May imtis veiksmų, kurie galėtų sušvelninti griežtą abortų įstatymą Šiaurės Airijoje. Beveik du trečdaliai Airijos rinkėjų penktadienį atmetė griežtą, 1983 metais priimtą konstitucijos 8-ąją pataisą, pagal kurią gydytojai embriono nuo pat apvaisinimo akimirkos teises turėjo laikyti lygiomis motinos teisėms. Praktiškai tai reiškė, kad airės nėštumą galėdavo nutraukti tik užsienyje.
Kai šios šalies parlamentas priims atitinkamas pataisas, Šiaurės Airija liks vienintelis regionas Britanijoje ir Airijoje, kur abortai yra draudžiami. Tačiau Šiaurės Airijos asamblėja yra suspenduota, taigi ji negali šaukti referendumo. O Th.May mažumos vyriausybė yra priklausoma nuo konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjų Šiaurės Airijoje. Pastarieji tvirtina, kad priešintųsi abortų draudimo panaikinimui.
Apibendrinant, skaudžius padarinius atnešę moterų teisių pažeidimai, tarptautinių institucijų kritika ir pokyčiai šalies politinėje erdvėje atvedė Airiją iki referendumo ir sėkmingos jo baigties. Vykusių įvykių kontekste Airijos politikai nebegalėjo naiviai ignoruoti realybės ir buvo priversti pripažinti egzistuojančią problemą bei sutelkti jėgas jos sprendimui. Paskelbtas referendumas, nepaisant netrukus turėjusio įvykti popiežiaus vizito, akivaizdžiai pademonstravo šalies politinį stuburą, galinčiu tapti pavyzdžiu kitoms šalims.
tags: #airijoa #referendumas #abortu #iteisinimas
