Nors Aida Simelionienė yra žinoma kaip specialistė, dirbanti su vaikais ir jų ugdymu, jos vardas ir veikla atsidūrė istorinių tyrimų akiratyje, susijusiuose su Lietuvos partizanų judėjimu. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime Kęstučio apygardos (vėliau - Jūros srities) susikūrimą ir raidą, taip pat Aidos Simelionienės, kaip vienos iš svarbių partizanų judėjimo figūrų, vaidmenį.
Lietuvos partizanų rezistencija, palyginti su kita šalies dalimi, turėjo savo ypatumų. Nemažą reikšmę turėjo čia gana ilgai išsilaikęs frontas (beveik iki 1944 m. pabaigos). Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos laisvės armija (LLA) struktūros labiau tiko partizaniniam karui. Nors junginiai įsikūrė vėlokai, palyginti su Pietų Lietuvos, Aukštaitijos junginiais, jau vyko tolesni struktūriniai procesai - sričių kūrimas. Nuo 1946 m. apygarda (toliau - JKA, nuo 1948 m. vasaros - Kęstučio apygarda) buvo kuriama organizacija, maksimaliai atitinkanti ginkluoto partizaninio karo sąlygas.
Jau 1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose įvyko B. LF ir LLA vadovų pasitarimai. Dalyvavo V. Stonys, S. Ignatavičius, B. Urbutis, J. Kriščiūnas, K. V. Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybės. 1944 m. rugpjūčio mėn. sudarytas štabas, į kurį įėjo V. Stonys, B. Urbutis, P. Gužaitis. Beje, LLA struktūros labiau tiko partizaniniam karui. Visose kitose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA. 1944 m. liepos 24 d. LLA Raseinių aps. vadas J. Čeponis pasirašė įsakymą Nr. kuopų ir būrių vadams. Jame rašoma: „1. dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu. /.../ 3. rajonuose, juose įsitvirtindami, palaikydami ryšį su apylinkės štabu. /.../ 9. vyriausiosios vadovybės liepos mėn. išleistam dokumentui. nesitraukti iš Lietuvos, organizuoti pasipriešinimą. pagrindines nuostatas. partizanų vadų poziciją legalizacijos atžvilgiu. priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo. Tai dėsninga - beveik visi Kęstučio apygardos vadai - P. Bartkus, J. Žemaitis, J. Čeponis ir kt. tapusios Kęstučio apygarda. 1944-1945 m. veikė būriai. J. buvo gavęs nurodymą iš gen. St. veikusių „Laisvės Šaulių" vado. Be J. Žemaičio, rinktinei vadovavo J. Čeponis ir P. Bartkus. 1944 m. į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A. Eidimto-Žybarto. Rinktinės štabui vadovavo Pr. Podolskis (Vilniaus LAF štabo narys) ir A. (turimas galvoje LLA štabas) ir junginių. Laiške sakoma, kad 1944 m. gruodžio 23 d. jis, susitikęs su K. aptarė ryšio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryšio nebeturėjo.
Iš pradžių neišvengta ir stichiškumo. Tikėdamiesi, kad po savaitės kitos grįš su pergale. Miškų „šukavimų" metu, tokie partizanai dažniausiai grįždavo į namus. Raseinių apskrityje 1944 m. pabaigoje veikė 19 būrių - 2 tūkst. žmonių. (ten, kur veikė geriau organizuoti štabai). Pavyzdžiui, 1944 m. gruodžio 4-5 d. buvo užpultas Girkalnio miestelis. Vadovavo A. Stašaitis. Partizanai turėjo šovinių, kulkosvaidį, 15 šautuvų. Be to, pats šio štabo buvimas stabdė mobilizaciją į sovietų armiją. 1945 m. sausio mėn. į minėtą 2 tūkst. įtraukti ir neginkluoti asmenys, nužudyti „šukavimo" operacijų metu. 1944-1945 m. prieš partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajėgos. Pavyzdžiui, 1944 m. patrankų baterija, 3/31, 2/94 pasienio pulkai, 12 kulkosvaidžių. Operacijoje dalyvavo du sustiprinti naikintojų batalionai. Paliepių kautynės. Paliepų miške partizanai, vadovaujami P. įsirengę bunkerius, kuriuose galėjo tilpti arkliai, vežimai. 1945 m. pradžioje įvykusiose kautynėse dalyvavo keletas šimtų partizanų. Ypač svarbios ir reikšmingos buvo kautynės Virtukų miške.
1945 m. liepos 19 d. įvyko mūšis, kuriame dalyvavo naujos struktūros. Vadovavo J. Žemaitis, J. Čeponis, A. Zaskevičius. Partizanai turėjo šautuvais, 10 paprastų šautuvų, pistoletais ir granatomis. Dėl to partizanams teko trauktis. Šis mūšis tebuvo tik viena 1945 m. operacijos dalis. Buvo sunaikintas ir išblaškytas Vėgėlės štabas, likviduoti Šiaulių (A. Eidimtas, J. Kubilius ir kt.) ir Raseinių (suimtas OS vadas J. štabai, iš dalies sunaikinti J. Strainio, J. Venclausko, K. Noreikos, P. J. Šneiderio būriai (iš jų liko nedidelės grupės). Iš 1945 m. grupės liko po 8-10 žmonių. Tada pastebimai keitėsi ir būrių aktyvumas. 1945 m. reiškėsi Betygalos, Nemakščių ir Kražių valsčių partizanai. Operacijos visai nutrūko. Bandyta kurti Vyčio apygardą, iš pradžių orientuotų ir koordinuotų apskrities partizanų būrių veiklą. 1945 m. birželio mėn. bandyta kurti Vyčio apygardą (dėl nepavykusio susitarimo su Lydžio rinktinės vadovais). Vis dėlto 1945 m. spalio mėnesį buvo įkurta Žaibo apygarda. Jos vadu nuo įkūrimo iki 1946 m. spalio mėn. buvo J. Žemaitis.
1946 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais vyko paruošiamieji darbai. Žebenkšties rinktinės štabo nariai - J. Čeponis, J. Žemaitis, A. Zaskevičius, P. Bartkus. Rinktinė. Jos struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą. Rinktinė, įsikūrusi 1945 m. apskrities Nemakščių, Šimkaičių valsčiuose. Kuopos per operatyvinį skyrių buvo pavaldžios rinktinės vadui. Buvo 4 skyriai: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio. Srityje veikė du sektoriai - operatyvinis ir organizacinis. Dar 1946 m. spalio mėn. Nemakščiai-Alksnis, Šimkaičiai-Erškėtis. Iki 1947 m. rinktinėse. Kuopos vadas buvo atsakingas už jos įkūrimą ir sėkmingą veiklą. 1946 m. Lydžio rinktinės štabui vadovavo H. Organizaciniam skyriui J. Žičkus-Viksva, informacijos skyriui - K. Skyriui J. Mocius-Paulius, ryšių skyriui J. Rimša-Justas. Turėdami stiprią struktūrą, Lydžio rinktinės vadai 1946 m. svarstė apygardos sukūrimo galimybes. Balandžio 13 d. nariai su 14 žmonių apsauga: H. Danilevičius-Vidmantas, J. Žičkus-Viksva ir kpt. J. Kasperavičius-Šilas. Kita rinktinė, 1946 m. pabaigoje įėjusi į JKA, buvo P. Lukšio rinktinė (kuri dar vadinama Pietų Lietuvos rinktine). Ji buvo atkurta 1946 m. kovo mėn. iš sunaikintos LLA Kovo rinktinės likučių. Tai apėmė beveik visą Kėdainių apskritį. Teritorijoje veikė LLA Kovo rinktinė, turėjusi ryšį su Kauno LLA štabu (plk. Matulionis, ltn. A. Tuinyla, Listopadskis). Ryšys buvo palaikomas per D. Razgaitį. Rinktinei vadovavo J. 1945 m. buvo sunaikinta ir atkurta P. 1946 m. birželio-gruodžio mėn. taip pat buvo atkuriamos OS struktūros.
1946 m. rugpjūčio mėn. Žebenkšties rinktinė buvo pavadinta Šerno rinktine ir 20 dienų jai vadovavo A. Zaskevičius. Mėnesį rinktinei ėmė vadovauti J. Žemaitis (dalyvavo BDPS Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine. Tokia pavadinimų kaita paaiškinama konspiracijos sumetimais. Rinktinės štabe su apsauga buvo 20 partizanų. Tai apie 50 partizanų (be štabo narių). Įdomu tai, kad 1946 m. viršininku buvo paskirtas P. Paulaitis-Aidas. P. Paulaitis-Aidas buvo vienas iš Lietuvos rezistencijos vadovų, Lietuvos laisvės gynėjų komiteto narys, „Laisvės varpo" redaktorius ir leidėjas. Suimtas 1947 m. balandžio mėn. Lageryje jį vadindavo „Prezidentu".
1946 m. vasario mėn. apskrityje buvo vykdomos didelės MGB operacijos. Tada buvo sutriuškinta Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė (1946 m. spalio mėn. atkurta, o 1947 m. sausio mėn. likviduota), ryšininkų ir rėmėjų grupė, Montviliškio grupė. 1946 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda. Jos vadu buvo išrinktas aviacijos j. ltn. J. Su Žemaičių apygarda, su Aukštaitija. Turėjo atstovą Erelio BDPS Komitete. Juo tapo A. Zaskevičius-Šalna (1947 m. užverbuotas MGB agentu). Ryšininke tarp BDPS ir JKA štabo tapo N. Nausėdaitė-Rasa. Beje, 1946 m. nutarta išnaudoti mažiausią galimybę, jei tokia yra. Gruodžio 22 d. per Batakių geležinkelio stotį į JKA štabą atvyko Erelis ir J. Lukša-Skirmantas tartis dėl JKA prijungimo prie BDPS. MGB operaciją vykdė balandžio mėnesį. Matyt, dar tikėjosi įtraukti į savo įtakos sferą JKA vadovybę. Nepavykus, 1947 m. Kelmės OS suduotas smūgis Trijų lelijų rinktinei (visiškai sunaikinta 1947 m. vasarą). Gegužės 24 d. žuvo A. bunkerių sunaikinimas. Viename iš jų, netoli Batakių, žuvo apygardos vadas J. Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas A. Biliūnas-Džiugas, kitame - suimtas P. Kaip jau minėta, 1947 m. patirti tokie nuostoliai, po kurių buvo būtina reorganizacija. Nuo 1947 m. kitaip susiję su J. 1947 m. gegužės 20-25 d. pasitarime J. J. Žemaitis gimė 1909 m. Palangoje. Baigė karo mokyklą, įgijo karininko laipsnį. Pokarinė jo kova - ne atsitiktinumas, nes jau 1944 m. į gen. P. Plechavičiaus rinktinę, buvo bataliono vadu. 1945 m. kapitonu, baigęs - partizanų generolu, J. 1947 m. pareigūnų į apygardas ir rinktinių štabus. Šis procesas vyko visą mėnesį. Pagrindinis ir vienintelis J. Žemaičio pagalbininkas tuo metu buvo P. Žebenkšties rinktinės štabą, kuris, išėjus J. Žemaičiui, liko be vadovybės. Rinktinės vadu buvo paskirtas E. štabo viršininku - B. Neverdauskas. Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos štabas. Viršininku buvo paskirtas P. (apygardos vadas), operatyvinio skyriaus viršininku - V. (Jūros srities štabo viršininkas), informacijos skyriaus viršininku - A. (vėliau Jūros srities štabo narys). 1948 m. vienu nariu - V. Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vėliau - Jūros srities vadas). Visi štabo nariai rūpinosi koordinuoti padalinių veiklą. Taip pat buvo organizuojamas pogrindžio spaudos leidimas. Po to, kai balandžio mėn. buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktinės vadovybei; 1947 m. rugpjūčio mėn. ryšininkas S. pradėjo eiti. Kai 1948 m. sausio 16 d. bunkeris, kuriame buvo tipografas, buvo sunaikintas. Iki 1948 m. pavasario J. Kęstučio apygardoje galutinai susiformavo rinktinės (Voverės, Atžalyno, P. vyriausiąją vadovybę ir su ta užduotimi sėkmingai susidorojo. 1948 m. 1948 m. gegužės 5 d. jos vadu (iki birželio mėn.) tapo J. Žemaitis. Srities vado pareigas ėjo A. Pažymėtina, kad 1948 m. veiklos (t. y. mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus). 1948 m. liepos mėnesį sudarytas naujas KA štabas. H. Danilevičius-Vidmantas, štabo viršininku - R. (buv. Birutės rinktinės štabo informacinio skyriaus viršininkas). Buvo įrengti bunkeriuose, kuriuose gyveno po kelis štabo narius. Tokios sudėties štabas išsilaikė iki 1949 m. Paskyrimas į kitas pareigas, štabo nario nušalinimas dėl netinkamo elgesio. 1949 m. balandžio 1 d. apygardos vadas H. Danilevičius-Vidmantas su štabo apsaugos būrio vadu Vl. Ryšininku J. Trumpaičiu savavališkai išvyko į Kauną pasimatyti su žmona. „Kelionėje" suimti Vl. Švelnys ir J. pabėgti pavyko tik Vidmantui. 1949 m. balandžio mėn. kurie įtarė apygardos vadą dirbant MGB. Jis buvo užverbuotas, išsiųstas į Rytų Lietuvą kaip Vakarų srities atstovas. Vidmantas 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo Algimanto apygardos vado A. Naujuoju apygardos vadu tapo A. (iki 1946 m. - Žygaičių mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo S. štabo viršininku liko R. Tokia štabų sudėties kaita, žinoma, labai trukdė darbą. Parengti taktinius nurodymus. Tai atlikti, bet ir sričių lygyje. Po to, kai 1948 m. pogrindinės organizacijos - OS, 1949 m. įvesta efektyvesnė „trejetukų-slapukų" sistema. Išdavikų. 1949-1953 m. 1949 m. birželio 7-9 d. sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. A. Norkus-Satkus, suimtas štabo viršininkas R. Gedvilas-Sidabras. Gimė išdavystė, saugumiečių klastai nebuvo ribų, palūžo net stiprieji. R. Gedvilas po suėmimo 3 mėnesius tylėjo. Kitų suimtųjų akistatos. Žmonės įspėjo, kad bėgtų iš kaimo, nes ir ją nori sušaudyti. Tardytojas man „išsitarė", kad seserį nušovęs Lyras (Lyras - MGB agentas Šiaurys nuo 1950 m.). Eimučio. Šovė į pakaušį. Išdavystė yra išdavystė - ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu. 1949 m. birželį naujuoju Kęstučio apygardos vadu tapo A. Bakšys-Germantas (iki tol - Vaidoto rinktinės vadas). A. Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. amatininko šeimoje. 1941 m. baigė gimnaziją, o 1944 m. jis jau P. vietinės rinktinės karys. Taip pat dirbo pradinėse mokyklose. Gimnazijoje, o 1947 m. Pasikeitė visa apygardos štabo sudėtis. Senojo štabo liko tik K. Rinktinių - rajonų struktūra. Dažniausiai išlaikydavo tą pačią teritoriją. Pvz., Butegeidžio (buv. Aukuro) rinktinėje 1948 m. vėliau peraugę į Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. Pagal rinktinės ar apygardos poreikį: 1949 m. Švyturio rajono vadas Pr. Briedis-Jūra buvo paskirtas Butegeidžio štabo viršininku, būrio vadas P. Balčiūnas-Pušis - rajono vadu. Tuos pasikeitimus sąlygojo rinktinės vado A. Miliulio paskyrimas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. problemiška padėtis buvo Klaipėdos krašte. Palaikyti veiklius kovos vienetus - 1948 m. Šilutės valsčiuje veikė Rambyno rinktinė. Matyt, ji egzistavo fragmentiškai - 1948 m. rinktinės vadą J. Jurkšaitį, ir rinktinė buvo likviduota. Svarbus strateginis taškas, 1950 m. rinktinės Dubysos rajono vadovybei - St. Narbutui-Apolinarui, Br. 1950 m. kovo 24 d. turime paminėti tai, kad jau 1949-1950 m. žuvo daug senųjų partizanų vadų. Padėtį atskleidžia Jūros srities vado V. kuriame rašoma, kad jo srityje 1949 m. turėjo tėvūnijos vadų teises. Pareigas. Vien tik birželio mėn. 1951-1953 m. 1951 m. srityje, pas J. dalyvavo Prisikėlimo apygardos vadas P. apygardos vadas K. Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Birutės rinktinės vadas). Tai pareigūnai, kurie iki 1953 m. dar organizavo štabų darbą. Nuo birželio iki lapkričio mėn. srities vado pareigas ėjo P. A. vėl tapo srities vadu, o P. Morkūnas gruodžio mėn. 1952 m. m. - jau tik 23 partizanai. Apygardos štabą sudarė du asmenys - vadas Rimantas ir štabo viršininkas J. Vilčinskas-Algirdas (jam žuvus - St. Zinkevičius). Dar 1952 m. Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto paieškomis. 1952-1953 m. Tik 1953 m. kovo mėn. Granitą buvo laiškais užmegztas ryšys su Rimantu. 1953 m. birželio 19 d. iškviestas į susitikimą jis žuvo. Partizanai veikė dar iki 1957-1958 metų. Rinktinės partizanų žūtį Kelmės rajone. 1955 m. Eugenijus Kybartai. Apygardos vado Justo-K. Labanausko. Džiaugėsi apgavę saugumą. Brolius.
Aidos Simelionienės vaidmuo ir jos gimtadienis
Nors tiesioginis Aidos Simelionienės gimtadienis ir jos asmeninis gyvenimas nėra detalizuojami pateiktuose šaltiniuose, svarbu suprasti jos, kaip psichologės ir pedagogės, veiklą. Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai. Tai rodo jos ilgametę patirtį ir indėlį į vaikų ugdymą.
Tačiau, kaip minėta, jos vardas minimas ir istorinių tyrimų kontekste. Nors Aida Simelionienė nėra tiesiogiai minima kaip partizanų judėjimo narė, jos, kaip psichologės, žinios ir įgūdžiai galėjo būti vertingi partizanų organizacijoms, ypač veikiant sudėtingomis konspiracijos ir psichologinio spaudimo sąlygomis. Tokios asmenybės, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir specializuotas žinias, galėjo atlikti svarbų vaidmenį palaikant kovinę dvasią, konsultuojant vadovybę ar net organizuojant pogrindžio spaudą.
Tokiu būdu, Aidos Simelionienės gimtadienis, nors ir neatskleidžiant konkrečios datos, gali būti proga prisiminti ne tik jos profesinę veiklą, bet ir jos, kaip potencialiai svarbios istorinės asmenybės, vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Lietuvos partizanai | Nepaprasta herojų istorija, kurią privalome atsiminti
tags: #aida #simelioniene #gimimo #diena
