Per pastaruosius metus Agnetos Kleizienės gyvenimas gerokai pasikeitė. Paradoksalu, jog seniai mąstę iškeisti miesto šurmulį į kaimo ramybę, savą verslą auginanti Agneta ir buvęs profesionalus krepšininkas Linas Kleizos į užmiestį išsikraustė, kai veiksmas visame pasaulyje sustojo. Dabar jie mėgaujasi gyvenimu prie upės, kur sūnus Jokūbas mokosi pažinti gamtos stebuklus, daug gamina ir rūpinasi savo emocine bei fizine gerove.
Agneta Kleizienė, buvusi modelis, garsaus krepšininko Lino Kleizos žmona ir sėkminga verslininkė, yra moteris, kurios grožis ir jaunatviškumas žavi daugelį. Ji atskleidžia savo kruopščiai puoselėjamus grožio ritualus ir gyvenimo filosofiją, kuri padeda jai išlikti žavia ir energinga.
Grožio ir sveikatos puoselėjimas
Agneta Kleizienė teigia, kad grožis slypi ne tik išorėje, bet ir vidiniame pasaulyje, todėl ypatingą dėmesį skiria visapusiškai savijautai. Jos grožio paslaptys apima natūralius maisto papildus, saulės spindulių vengimą ir nuolatinę odos priežiūrą.
„Kiekvienas mano rytas prasideda nuo stiklinės vandens, o toliau seka iš žirnio izoliato pagamintas veganiškas augalinis kokteilis, kurį geriu kasdien. Šis kokteilis lengvai virškinamas, neapsunkina ir yra liesas, tačiau labai maistingas“, - pasakoja Agneta.
A. Kleizienė atrado veiksmingus „Fountain“ kompanijos maisto papildus, kuriuos vartoja kasdien: „Kiekvieną rytą nepamirštu išgerti kalogeno bei hialurono geriamųjų molekulių, kurias dažniausiai sumaišau su vandeniu arba sultimis.“
Visuomet nepriekaištingai atrodanti moteris kasdienai renkasi lengvą dieninį makiažą, didesnį dėmesį skirdama paakiams. „Mano kasdienis makiažas būna labai lengvas ir vos matomas. Svarbiausia yra drėkinti odą, o tam renkuosi žemos molekulinės masės serumo kompleksą, kuriame yra net 12 skirtingų hialurono junginių ir įvairių peptidų. Todėl mano oda niekada nebebūna išsausėjusi. Taip pat niekada nepamirštu paakių.“
A. Kleizienė prisipažįsta, kad nuo mažens ją kankinanti odos liga privertė itin kruopščiai rinktis odos priežiūros priemones. Ji vengia intensyvaus deginimosi saulėje, o vietoj to naudoja „Hylamide Glow Oil“ įdegio kremą.
„Su visais senėjimo požymiais kovoju kasdien naudodama vario amino izoliato serumą. Jis pagerina odos išvaizdą ir odos tekstūros vientisumą, padaro tolygesnę veido spalvą, sumažina poras, oda įgauna skaistumo. O svorio kontrolei ir apetito reguliavimui naudoju briaunotosios garcinijos papildą, kuris man padeda kovoti su priklausomybe cukrui ir nuolatiniam užkandžiavimui, mažina potraukį saldumynams.“
Šeimos gyvenimas ir vertybės
Agneta ir Linas Kleizos, buvęs profesionalus krepšininkas, augina sūnų Jokūbą. Pora, seniai mąsčiusi apie ramesnį gyvenimo būdą, persikėlė iš miesto į užmiestį, kur mėgaujasi gamtos artumu ir ekologišku gyvenimo būdu.
„Mažiau vartoti, pirkti madingų daiktų, teršti aplinką plastiku - dažnai tos vertybės ateina kartu su vaiko gimimu. Man vidinis pokytis įvyko dar iki susilaukiant vaikelio, kai prieš dešimt metų išvažiavau gyventi į Ameriką. Ten pamačiau kitokį žmonių požiūrį į atliekų rūšiavimą, visi taip darė, atrodė, net gėdinga būtų elgtis kitaip“, - pasakoja Agneta.
Gimus sūnui, ekologija tapo dar svarbesnė: „Ką jis valgo, kokioje aplinkoje gyvena, kokiu oru kvėpuoja. Gyventi ekologiškai yra ir truputį egoistiška, nes tu sąmoningai sieki gyventi ilgai ir būti sveikas.“
Agneta su Linu stengiasi ugdyti sūnui meilę gamtai ir pagarbą aplinkai. Jie patys stengiasi gyventi tvariai, vengti plastiko ir rinktis ekologiškus produktus.
„Mes su Linu esame lietuviai, negimėme grafaičiais ir tokiais būti niekada nenorėjome. Mylime savo šalį ir žinome, kad gyvendami kitur, visuomet būtume svetimi“, - teigia Agneta.
Jūsų sūnui Jokūbui vasarą sueis šešeri. Jokūbui taip pat reikėjo tėvų dėmesio, laiko ir meilės. Sūnus mums - prioritetas. Jokūbas prie pokyčių prisitaikė greitai, kai daugiau laiko leido namuose, mėgavosi žaidimais, animaciniais filmukais. Aišku, ir aš šiek tiek nuo darbų atitrūkau, nesinorėjo, kad dėl nesibaigiančių reikalų ir nuolatinio darbo su kompiuteriu nukentėtų vaiko ritmas. Kai atsinaujino darželių veikla, vėl paprasčiau ėmiau planuoti savo dieną, iki vakaro praleisdavau ją paskendusi darbuose. Linas karantino metu man be galo padėjo. Be to, vaikai iš esmės geba greitai priprasti prie naujos aplinkos, manau, viskas remiasi į tėvų filosofiją - ką sakai jam, kaip pateiki naują gyvenimą - taip ir jį priima. Stengiamės įdiegti sūnui nuo mažų dienų meilę gamtai, pagarbą medžiui, augalui. Aiškiname, kodėl mums tai yra svarbu. Jei įdedi pastangų, vaikas anksčiau minėtus dalykus priima kaip didesnę vertybę, nei prekybos centras.
Verslo pasaulyje
Agneta Kleizienė yra jaunystės, grožio ir sveikatos namų „Molecule“ įkūrėja. Ji teigia, kad verslo pasaulyje svarbu prisitaikyti prie kintančios rinkos ir nuolat ieškoti naujų sprendimų.
Prabėgę metai daugeliui verslininkų buvo gan sudėtingi, tačiau Agnetos atveju reikėjo ne sukti galvą, kaip išgyventi, o ieškoti pastiprinimo. Agneta, jūsų verslas, grožio bei jaunystės namai „Molecule“, tokiu sudėtingu laikotarpiu laikosi puikiai. Į internetą sutelkiau visas savo jėgas, ir jei skleidžiantis žinioms apie verslų uždarymus šioks toks neramumas iš pradžių buvo, tai vėliau neliko nė minutės apie tai galvoti, reikėjo veikti. Nemeluosiu, po vasaros, prieš šventes, kada žmonės skiria didesnį biudžetą pirkiniams, atrodė, kad tai kažkoks sapnas, negali gi uždaryti verslų per patį jiems svarbiausią kalėdinį laikotarpį. Manęs chaosas neglumino, net iš jo aš susikūriau sistemą bei prisitaikiau. Nebuvo sunku adaptuotis tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Pokyčius priėmiau kaip galimybę patobulėti. Lyginant su tais verslais, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais, tai man tiesiog galvos skausmas kilo mąstant, iš kur gauti žmonių, kaip produktą padaryti labiau pasiekiamą vartotojui. Ieškojau darbuotojų, tobulinau platformą ir prisitaikiau prie kintančios rinkos. Uždari biurai veikė, tad vos ne kasdieną į darbą vykau ir aš. Aišku, pasikeitė pati specifika, įsisukau į monotonijos verpetą. Kuriam laikui pati perėmiau daugiau atsakomybių. Ruošiau siuntas, rūšiavau prekes, dirbau sandėlyje. Perėmiau visas grandis, nes tiesiog trūko rankų. Žinoma, ilgainiui atsirado žmonių, subūrėme nuostabią komandą. Dabar esu įsitikinusi - išvien dirbantis kolektyvas prisideda prie verslo sėkmės.
„Nemeluosiu, po vasaros, prieš šventes, kada žmonės skiria didesnį biudžetą pirkiniams, atrodė, kad tai kažkoks sapnas, negali gi uždaryti verslų per patį jiems svarbiausią kalėdinį laikotarpį. Manęs chaosas neglumino, net iš jo aš susikūriau sistemą bei prisitaikiau. Nebuvo sunku adaptuotis tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Pokyčius priėmiau kaip galimybę patobulėti“, - pasakoja verslininkė.
Ji pabrėžia, kad išvien dirbantis kolektyvas prisideda prie verslo sėkmės.
Gyvenimas kaime ir gamtos artumas
Persikraustyti iš miesto į kaimą - nemenkas pokytis. Seniai statėmės namą prie upės. Tiesiog ateina toks laikas po 30-mečio, na, žinoma, visiems jis skirtingas, bet supranti, jog nebenori sėdėti senamiesčio kavinėje, kur gretimais ūžia automobiliai ir kvėpuoti užterštu oru. Ir nors kol kas namų senamiestyje neatsisakėme, nes ten mano darbas, bet iki šiol neapsisprendėme, kaip darysime toliau. Matuojamės gyvenimą kaime ir kol kas viskas tik džiugina. Privalumų - daug. Daug ir su Jokūbu kalbamės apie gamtą, jam labai įdomu, skaitau sūnui knygeles apie medžius, apie miško ekosistemą. Aplinką kaime gali susikurti kokią tik nori - ir žąsį, ir vištą auginti, viskas nuo tavęs juk priklauso. Žinoma, kol kas mūsų gyvenimo tempas nėra sulėtėjęs, nes vaiką reikia vežti į darželį, man vykti į darbą. Išeina taip, kad keltis turime anksčiau, o grįžtame namo jau vėlai vakare. Nepaisant visko, džiugina namuose sustyguota tvarka. Patys nevartojame plastiko, neperkame plastikinių žaislų. Žinoma, kartais Lietuvoje pasigendu daugiau sąmoningumo bei informacijos sklaidos šiuo klausimu. Kas liečia rūšiavimą, man atrodo, iki šiol nutinka, kad būna surūšiuojami neišplauti indeliai ir daromos kitos esminės klaidos. Šiais klausimais man iki šiol trūksta skaidrumo. Gyvenome Kanadoje, kitose šalyse, todėl Lietuvoje pasigendu tam tikrų su rūšiavimu susijusių atsakymų.
Prakalbote apie ūkį, naminius paukščius. Man vištų auginti neleidžia Linas (juokiasi). Sako: ką mes darysime su ta višta? Vienam paukščiui juk reikia kompanijos. O būrys vištų gali visą kiemą aukštyn kojomis apversti. Vyras siūlo kiaušinius geriau iš vietinių ūkių įsigyti. Žinoma, ne faktas, kad aš naminių paukščių ateityje neauginsiu. Prie namų pasistatėme šiltnamį, daržą. Šįmet ir derlius pirmasis laukia. Balandį planuoju pasiruošti sodinukus ir prasidės mano eksperimentai. Tikiuosi, prisidės visa šeima, nes užmojai turėti įvairiausių daržovių - labai dideli (šypteli). Pažiūrėsime, kaip seksis, nes daržininkystė nėra paprastas dalykas. Reikia daug išmanyti apie ją. Patarimų jau dabar kreipiuosi į giminaičius, mamą. Visko išklausinėju. Turim tokią tetą Ončę, kuri su vyru visą ekologinį ūkį sukūrę yra. Jie visiškai atsidavę šiam savo pomėgiui, todėl pas juos auga pačių netikėčiausių daržovių, augalų. Būtent jų įvairiausių sodinukų jau iš anksto ir prisiprašėme. Netgi turime specialius, šviesaus atminimo Lino močiutės pomidorų sodinukus.
Kelionės ir patirtys
Agneta ir Linas Kleizos su sūnumi Jokūbu mėgsta keliauti. Neseniai jie lankėsi Dubajuje, kur juos sužavėjo tvarka ir modernumas.
„Svarbiausias kriterijus buvo skrydžio laikas bei oro temperatūra. Norėjome karštos saulės ir santykinai trumpo skrydžio“, - apie kelionės krypties pasirinkimą pasakoja Agneta.
Ji teigia, kad kelionės praturtina žmones ir praplečia jų akiratį.
Niekada minčių pasilikti gyventi svečioje šalyje neturėjote? Juk galėjote su Linu tiesiog į žemėlapį besti ir keliauti, kur akys veda. Kartais, žinoma, apima neviltis, kai matai Lietuvoje dar egzistuojančias pilietiškumo, švietimo sektoriaus, politikos, ekologijos problemas, tačiau paprasta yra skųstis, daug sunkiau - būti sąmoningu, atsakingu ir pačiam prisidėti prie geresnės ateities bei bendros gerovės. Mes su Linu esame lietuviai, negimėme grafaičiais ir tokiais būti niekada nenorėjome. Mylime savo šalį ir žinome, kad gyvendami kitur, visuomet būsime svetimi.
Raudonas kilimas: Linas ir Agneta Kleizos
Gimtadienio apmąstymai
Šiandien jūsų gimimo diena. Iš tiesų, mąstysena keičiasi, bet tikrai nepasakyčiau, jog prieš gerą dešimtmetį savęs būčiau neįsivaizdavusi ten, kur esu dabar. Visos brangios atostogos, kelionės ir kiti panašūs dalykai anksčiau vyko dėl paprasčiausio domėjimosi pasauliu. Neslėpsiu, buvo metas, kai ir prabangą norėjome pasimatuoti, traukė egzotika. Manau, labai sveika buvo visko paragauti ir visiškai džiaugiuosi dalykais, kuriuos nuveikėme per tuos dešimt metų.
Jums gimtadienis ypatinga šventė? Manau, kaip ir daugelis žmonių, aš per gimtadienius pasidarau praėjusių metų įžvalgas, pagalvoju, kas per juos buvo gerai, o kas blogai. Vizualiai taip pat analizuoju, ar kažkas kinta išvaizdoje, nors širdyje aš - visuomet 27-erių. Gimtadienio šventė man - ne apie žmogaus ego, o apie kitus - draugus, artimuosius. Aš šią dieną galvoju apie žmones, su kuriais einu per gyvenimą ir dažniausiai mes turime puikų laiką. Šį kartą su visais, su kuriais norėčiau, dėl karantino nesusitiksime, bet juk bus dar tos laisvės.
