Kiekviena moteris turi teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Nėštumo nutraukimo priežastys gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys: nesuderinamumas su karjera ir darbu; negebėjimas išlaikyti vaiko; nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu; tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (Europoje dažniausiai du), vėlesnis pirmojo gimdymo amžius (daugiau nei 30 metų).
Abortų situacija Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Palyginimui, medikamentais gali būti nutraukiamas ne didesnis nei 9 sav. nėštumas. Tačiau ne visos moterys žino, kad dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav.). Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Šiuo metu Lietuvoje abortas leidžiamas iki 12 nėštumo savaičių, o vėliau - tik jei gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių apsispręsti dėl aborto laisva valia leidžiama iki 16 ar net 22 savaičių. Visgi, Lietuvoje skinasi kelią Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymas kartu su Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso pataisomis, kuriomis ketinama įtvirtinti abortų draudimą ir kriminalizavimą, išskyrus atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba moteris pastojo po išžaginimo. Airijos referendumas parodė, kad nepaisant to, kad didelė dalis šios šalies gyventojų išpažįsta katalikiškas vertybes, jų požiūris į abortą, paliudytas referendume, yra panašus kaip Lietuvoje: remiantis 2015 metais atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui. Tikėtina, kad pastaraisiais metais tokios pažiūros tik sustiprėjo.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. nėštumas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moteris, norinti nutraukti nėštumą, galės kreiptis į gydytoją ginekologą - jis paskirs medikamentų rinkinį, kuris sukelia persileidimą. Šis A. Dulkio įsakymas atkartoja 1994 metais tuometinio SAM ministro patvirtintą abortų atlikimo tvarką.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Gydytojas akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas, komentuodamas naująją abortų reguliavimo tvarką Lietuvoje, teigia: „Nesvarbu, kokiu būdu ar metodu atliekamas nėštumo nutraukiamas, aš visame tame nenoriu ir neprivalau dalyvauti“. Jis kelia klausimą, ar šalyje bus užtikrinta sąžinės laisvė tų specialistų, kurie atsisakys dalyvauti nėštumo nutraukimo procese. „Cheminiais preparatais sukeliamas abortas, kurį ketinama įteisinti, lyg ir išlaisvintų medikus nuo tiesioginio dalyvavimo ir atsakomybę perkeltų pacientei. Bet krikščioniui profesionalui gydytojui ar farmacininkui turi būti suprantama, kad bet kuris veiksmas, siekiant nutraukti žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo metodo yra amoralus“, - sako V. Rudzinskas. „Tiek gydytojas, duodantis į rankas nėščiajai preparato receptą, tiek farmacininkas, nuo lentynos paduodantis šiuos preparatus - vieno proceso dalyviai, atsakingi už galutinį rezultatą - gyvybės sunaikinimą.“
Teisiniai ir etiniai aspektai
Teisininkas Vytis Turonis yra išsamiai susipažinęs su šia tema. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo būtų įteisinta ar tuo labiau reguliuojama nėštumo nutraukimo tvarka. Ministras šiuo atveju savavališkai tą daro ir pažeidžia valdžių padalijimo principą, teisinės valstybės principą. Anot V. Turonio, 1998 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad įstatymo leidėjas turi reguliuoti su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius įstatymus - ne kas kitas. Kitoje šalyje medikamentinis abortas negalėjo būti leidžiamas SAM ministro įsakymu, nes tai galėjo spręsti tik Seimas.
Farmacijos įstatymas vaistininkams suteikia galimybę „atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai“. Ką reikės daryti krikščioniui farmacininkui, kai, pamatęs receptą, jis supras, jog tai yra preparatai, skirti nutraukti nėštumui? Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad vaistininkai privalo aptarnauti visus klientus - ir gerbti jų pasirinkimą. Tačiau vaistininkų bei farmacijos specialistų nuomonės šiuo klausimu gauti nepavyko.
Moters sveikata ir psichologinė gerovė
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai: infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis, nevaisingumas; krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje; priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu. Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi: kaltę dėl neišsaugoto vaikelio, pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą, neatleidimą, gėdą dėl tokio poelgio, santykių griūtį, vienišumo jausmą, savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo, nemigą ir košmarus, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis, emocinį nejautrumą supančiai aplinkai, intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių, gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu, perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais, pasikartojančius aborto išgyvenimus, metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą. Gali kilti mintys apie savižudybę.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Paslaugų prieinamumas Lietuvoje
Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Nėštumo nutraukimas pats savaime nedidina nerimo, depresijos ar potrauminio streso sutrikimo rizikos. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo.
Praėjusiais metais Bendra.lt atliko eksperimentą Vilniuje, kuriame atskleidė, su kuo susiduria moterys, norinčios užsirašyti pas gydytoją abortui. Po šios publikacijos buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Aiškėja, kad Lietuvoje šios paslaugos prieinamumas nėra tolygus. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Nesulaukta nei pagalbos, nei nukreipimo ten, kur ją galima būtų gauti“. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą. Tokia praktika gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Bendra.lt išsiuntė apklausas savivaldybėms ir viešosioms gydymo įstaigoms, kurių licencija suteikia teisę teikti nėštumo nutraukimo paslaugas. Remiantis surinkta informacija, pateikiamos viešosios įstaigos, teikiančios vaistinį ir chirurginį nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu skirtinguose Lietuvos regionuose. Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Kai kurios įstaigos neteikia paslaugos dėl gydytojų teisės atsisakyti atlikti nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu. Ne visos įstaigos apie tai skelbia. Pacientės turi teisę žinoti, ar gydymo įstaiga teikia šias paslaugas, o gydymo įstaigos yra įpareigotos viešinti savo teikiamas paslaugas. Vis dėlto, kaip pasakojo ir vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos ieškojusios moterys, ne visos privačios įstaigos savo interneto svetainėse nurodo, kad teikia šias paslaugas. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Informacijos apie vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugą jų tinklalapiuose Bendra.lt nerado. Jei gydymo įstaiga negali suteikti pageidaujamos paslaugos, pacientė turi būti nukreipta į įstaigą, kurioje ši procedūra atliekama.
Mokama už vaistus. Nors privačiose gydymo įstaigose vaistinio nėštumo nutraukimo kaina gali skirtis, viešosiose įstaigose, pavyzdžiui, Šeškinės poliklinikoje, recepto išrašymas nekainuoja, o pacientė pati įsigyja vaistus vaistinėje su jai išrašytu receptu. „Jei pacientė drausta PSDF lėšomis, vizitas, apžiūra, echoskopija nėštumui patvirtinti yra nemokami. Taip pat nemokami visi tyrimai, kurie būtini ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą - jo kaina yra 4 Eur). Vaistus nėštumui nutraukti pacientės įsigyja savo lėšomis“, - Bendra.lt paaiškino VšĮ Šeškinės poliklinika.
Jei gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja tik medicininiais nėštumo nutraukimo klausimais, psichologiniai aspektai gali būti aptarti su medicinos psichologu. Pacientei gali būti pasiūlyta medicinos psichologo konsultacija, tačiau ji nėra privaloma ir negali būti sąlyga gauti nėštumo nutraukimo paslaugą. Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Joje sveikatos koordinatoriai ar kiti darbuotojai, dirbantys su sveikatos klausimais, turėtų žinoti, kur gyventojai gali rasti visas reikiamas sveikatos paslaugas.
Pacientės taip pat nurodė ir tai, kad vaistų, reikalingų šiai procedūrai, Lietuvoje nėra daug, tačiau pagal teisinį reguliavimą visos vaistinės yra įpareigotos receptinį vaistą pristatyti. Jei paciento pageidaujamo vaisto vaistinėje nėra, tačiau bent viena didmeninio platinimo įmonė jį turi, gyventojo pageidavimu, vaistas turi būti užsakomas. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas. Šis reikalavimas numatytas Receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo taisyklių 105 punkte bei Geros vaistinių praktikos nuostatų 52.1.4. punkte. Jei Valstybinės vaistinių kontrolės tarnybos (VVKT) informacinėje sistemoje nėra nurodyta vaisto tiekimo sutrikimo, tačiau pacientas negali jo įsigyti, nes vaistinė nepasiūlo ar atsisako jį užsakyti, gyventojas gali kreiptis į VVKT el. Skunde reikia nurodyti vaistinės adresą, apsilankymo datą ir priežastį, kurią pateikė farmacijos specialistas. Gavusi informaciją, VVKT gali atlikti situacijos įvertinimą.
