Vaiko išlaikymas, arba alimentai, yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais - pilnamečiui vaikui išlaikyti. Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą.
Pagal Lietuvos įstatymus, vaikas turi teisę gauti tinkamą išlaikymą iš savo tėvų, kurie šią prievolę vykdo pagal savo gebėjimus. Nutraukus santuoką, viena šalis gali turėti pareigą mokėti išlaikymą savo buvusiam sutuoktiniui, jeigu šalys šiuo klausimu sudarė susitarimą, o vietos valdžios socialinių paslaugų departamentas jį patvirtino. Jeigu sutuoktiniai nutraukia santuoką, teismas taip pat gali įpareigoti vieną šalį mokėti kitai šaliai reikalingą išlaikymą. Tačiau Suomijos teismų praktikoje šalis retai įpareigojama mokėti išlaikymą savo sutuoktiniui.
Vaiko išlaikymo teisės ir pareigos
Tėvai taip pat turi pareigą apmokėti vaikų švietimo išlaidas vaikams sulaukus 18 metų, jeigu manoma, kad tai yra pagrįsta. Vaiko išlaikymo įstatymo 8 straipsnio a punkte nustatyta, kad jeigu vaikas arba išlaikymo prievolę turinti šalis neturi Suomijoje nuolatinės gyvenamosios vietos, savivaldybės socialinės gerovės valdyba gali patvirtinti išlaikymo susitarimą, jeigu Suomijos teismas turi jurisdikciją byloje pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 ar 6 straipsnius ir jeigu šalys susitarė, kad Suomijos įstatymams turėtų būti reglamentuojama išlaikymo prievolė.
Teisę gauti išlaikymą turinti šalis ir išlaikymo prievolę turinti šalis gali susisiekti su savivaldybės socialinės gerovės valdyba, kuri gali padėti sudaryti susitarimą dėl išlaikymo išmokos. Sutuoktiniai gali sudaryti neoficialų rašytinį susitarimą dėl išlaikymo ir prašyti vietos valdžios socialinių paslaugų departamento jį patvirtinti.
Kaip nustatomi vaiko išlaikymo dydžiai?
Suomijoje nenustatyti konkretūs vaikui mokamo išlaikymo dydžiai. Šis dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Pagal įstatymo 1 straipsnį vaikas turi teisę gauti tinkamą išlaikymą. Tai reiškia vaikų materialinių ir psichologinių poreikių patenkinimą įvairiais vystymosi etapais ir prireikus - jų priežiūros ir auklėjimo, taip pat kitų susijusių išlaidų apmokėjimą. Pagal 2 straipsnį tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdami į savo gebėjimus. Vertinant šį gebėjimą, atsižvelgiama į tėvų amžių, darbingumą, galimybę gauti pelningą darbą, turimą turtą ir lėšas ir kitus jų teisinės išlaikymo prievolės aspektus.
Lietuvos teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti reikia skirti bent 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą „į rankas”. Vadinasi, alimentus mokantis tėvas privalo mokėti mažiausiai 0,5 MMA dydžio alimentus vienam vaikui. Tačiau MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, jo padidinimo ar sumažinimo, atsižvelgia į MMA kriterijų, tačiau tai nėra vienintelis pagrindas ir nėra taisyklės, kad bus priteista būtent tokia suma. Teismas vertina aplinkybių visumą, todėl negalima susikoncentruoti tik ties MMA dydžiu.
Nustatant alimentų dydį, dėl kurio reiškiamas reikalavimas teisme, reikėtų vadovautis ta pačia įstatymo nuostata, numatančia, kad alimentai vaikui turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisės aktai taip pat numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, būtina įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat ar bus patenkinti vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai ar polinkiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Periodinės išmokos ir jų indeksavimas
Periodiškai mokėtinos išlaikymo išmokos didinamos automatiškai atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas. Teismo priimta nutartis arba sprendimas arba sutuoktinių sudarytas susitarimas gali būti keičiamas, jeigu manoma, kad tai yra pateisinama dėl pasikeitusių aplinkybių. Tačiau teismo nutartis, sprendimas arba susitarimas, kuriuo išlaikymas priteisiamas kaip vienkartinė suma, negali būti keičiamas sumokėjus išlaikymą.
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Ieškinio pareiškimas ir teisinė pagalba
Fiziniam asmeniui pareikšto ieškinio nagrinėjimo vieta yra apylinkės teismas, kuris turi jurisdikciją pagal to asmens nuolatinę arba ilgalaikę gyvenamąją vietą. Kai byla yra susijusi su santuokos nutraukimu arba gyvenimu kartu, ieškiniuose gali būti pateikiami reikalavimai dėl išlaikymo susitarimo, vaiko globos arba lankymo teisių arba bet kuris kitas su santuokos nutraukimu arba bendro gyvenimo pabaiga susijęs reikalavimas.
Pareiškėjas turi teisę iškelti bylą be padėjėjo (advokato). Norint iškelti bylą teisme, reikia sumokėti mokestį. Suomijos teisinės pagalbos įstatyme (Nr. 257/2002) ir Suomijos įstatyme dėl Suomijos centrinės institucijos, nagrinėjančios tam tikras tarptautines su išlaikymu susijusias bylas (Nr. 1076/2010), įtvirtintos nuostatos dėl pareiškėjų teisės gauti teisinę pagalbą. Užsienyje gyvenantis pareiškėjas taip pat gali gauti pagalbą išlaikymo bylose pagal konkretų abipusį susitarimą.
Kitais atvejais pareiškėjas gali prašyti suteikti valstybės teisinę pagalbą. Teisinė pagalba reiškia, kad pareiškėjas gali gauti padėjėjo (advokato) paslaugas ir valstybės sąskaita visiškai arba iš dalies išspręsti teisinį klausimą. Teisinė pagalba teikiama visose bylose. Paprastai ji teikiama tik Suomijoje nagrinėjamose bylose. Dėl jos galima kreiptis į bet kurią teisinės pagalbos tarnybą, nepaisant pareiškėjo gyvenamosios vietos.
Kaip veikia vaiko išlaikymas: 10 teisinių įžvalgų, kurias turėtų žinoti kiekvienas tėvas
Išlaidų išieškojimas ir tarptautiniai aspektai
Šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, gali kreiptis į antstolį prašydama priverstinai vykdyti susitarimą arba nutartį dėl išlaikymo, kaip nustatyta Suomijos vykdymo įstatyme. Bylą perdavus vykdymo įstaigai, skolininkui pirmiausia nusiunčiamas pranešimas apie bylą ir priminimas dėl mokėjimo. Dažniausiai areštuojamos skolininko pajamos ir banko sąskaitose esančios lėšos.
Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka sutarto išlaikymo, teisę gauti išlaikymą turinti šalis privalo prašyti antstolio išieškoti nesumokėtą sumą. Vykdymo įstaiga teikia rekomendacijas dėl tokio prašymo pateikimo tvarkos. Vietos valdžios institucijų socialinių paslaugų departamentas taip pat gali teikti konsultacijas šeimos teisės klausimais.
Teisingumo ministerija yra centrinė Suomijos institucija, kuri sprendžia su tarptautinio išlaikymo išieškojimo tvarka susijusius klausimus. Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis gyvena šalyje, kurioje galioja tarptautinė išlaikymo išieškojimo tvarka, pareiškėjas gali susisiekti su Teisingumo ministerija, siekdama išieškoti išlaikymą toje užsienio šalyje.
Kaip veikia vaiko išlaikymas: 10 teisinių įžvalgų, kurias turėtų žinoti kiekvienas tėvas
Jeigu šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, gauna vaiko išlaikymo pašalpą iš Suomijos socialinio draudimo institucijos (Kela) dėl to, kad išlaikymo išmoka nemokama, ta šalis, siekdama išieškoti išlaikymo išmokas, negali pareikšti ieškinio. Jeigu Kela moka vaiko išlaikymo pašalpą, ji perima teisę į išlaikymo išmoką, lygią daliai, kurią mokėjo kaip vaiko išlaikymo pašalpą.
Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis negali mokėti išlaikymo, taip pat gali būti nustatyta 0 EUR dydžio išlaikymo suma. Vaiko išlaikymo įstatyme (Nr. 580/2008) įtvirtintos nuostatos dėl reikalavimų, kuriais reglamentuojama vaiko išlaikymo pašalpos gavimo tvarka. Vaiko išlaikymo pašalpą priteisiama vaiko globėjo, teisinio atstovo arba kito vaiku besirūpinančio asmens prašymu.
