Menu Close

Naujienos

Kūdikio maitinimas: kada, kiek ir kaip dažnai?

Tėvams kyla daugybė klausimų, susijusių su kūdikio maitinimu, ypač jei tai pirmas patirtis. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - tai svarbūs klausimai. Nors kiekvienas kūdikis yra individualus, maitinimo būdai išlieka panašūs.

Naujagimio maitinimas

Naujagimio skrandžio talpa yra labai nedidelė (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Naujagimio skrandžio talpa yra 5-10 ml. Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml. 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml. 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml. Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!

Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją dalį vaiko mitybos sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti. Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Rekomendacijos gali būti skirtingos. Sulaukus pirmojo gimtadienio mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo. Tačiau jo maistas turi būti šiek tiek „adaptuotas“, tai reiškia, neturi būti per sūrus, saldus, aštrus.

Gimus kūdikiui mamai viskas atrodo labai nauja ir net šiek tiek baisu, juk kūdikis toks mažas. Dažniausiai žinome nedaug apie kūdikius, bet jau ligoninėje būnant mokina vaiką maitinti. Taigi, kūdikiui vienas iš svarbiausių dalykų yra mamos pienas. Stenkitės maitinti vaiką savo pienu, jame yra visų vaikui reikalingų medžiagų ir tai yra geriausias maistas kūdikiui. Ir žinoma svarbu stebėti ką valgo kūdikio mama, nes nuo jos maistos priklauso ir pieno kokybė. Kai kūdikiui sueina keli mėnesiai, galima pradėti primaitinti jau mums labiau įprastu maistu, tik žinoma jis turi būti gerai sutrintas iki skystos košelės. Tik primename, kad primaitinant pradžioje mamos pienas išlieka pagrindinis maistas, o primaitinimas tik nuo vieno iki keliu šaukštelių per dieną, priklausomai nuo to koks jūsų vaiko apetitas ir kaip noriai jis valgo įprastą maistą, tačiau vis tiek mamos pienas pagrindis, nes kūdikio organizmas nėra pasiruošęs mums įprastam maistui.

Kūdikio maitinimas

Kūdikių maitinimo režimai

Anksčiau tėvai laikydavosi labai griežto maitinimo režimo. 3,5 kilogramo naujagimį maitindavo 6.00, 10.00, 14.00, 18.00, 22.00 ir 2.00, ne anksčiau ir ne vėliau, nepaisant, ar jis alkanas, ar ne. Gydytojai dar tiksliai nežinojo, kas sukelia sunkias skrandžio ligas, kuriomis kasmet susirgdavo dešimtys tūkstančių naujagimių. Buvo galvojama, kad šių ligų priežastis yra ne tik bakterijos, patenkančios į pieną, bet ir nereguliarus maitinimas bei netinkamas maisto kiekis. Gydytojai, taip baiminęsi nereguliaraus maitinimo, galų gale jį pasmerkė kaip psichologiškai nepagrįstą. Jie tikino motinas, kad jos, nereguliariai maitindamos, gali išlepinti kūdikį. Praėjo daug metų, kol gydytojai ryžosi pabandyti lankstų maitinimo grafiką. Po daugelio stebėjimų paaiškėjo, jog dėl nereguliaraus maitinimo nesutrinka nei skrandis, nei virškinimas ir vaikai netgi neišlempa. Kai kurie tėvai neteisingai supranta režimo lankstumą Kai kurie jauni tėvai, įsivaizduojantys esą labai pažangūs, nukrypdavo į kitą kraštutinumą. Jie maitindavo savo kūdikį bet kuriuo laiku, kai tik jis atbusdavo, ir niekada jo nežadindavo sekančiam maitinimui. Taip maitinant nieko bloga neatsitiks, jeigu kūdikis yra sveikas, jo skrandis gerai virškina ir jeigu dėl to nesutrinka motinos režimas ir ji nesibodi keltis prie kūdikio naktį. Bet jeigu kūdikis neramus, dažnai verkia ir tenka daug kartų jį maitinti, tai pirmaisiais mėnesiais tėvai negali pailsėti. O kai kurie vaikai gali net baigiantis pirmiesiems metams naktimis prašyti pieno.

Lankstus režimas - tai protingas maitinimų paskirstymas apytikriai tam tikrais laiko tarpais ir naktinių maitinimų nutraukimas, kai tik kūdikis atitinkamai paauga. Priešingu atveju tėvai per daug nuvargs ir be maisto negalės kūdikiui duoti daugiau nieko. Kas gera ir patogu tėvams, tas gera bei patogu jų kūdikiui, ir priešingai. Kadangi nebūtina laikytis griežto režimo, iš pradžių galite paklusti kūdikio reikalavimams, o paskui palaipsniui nustatyti režimą, patogų ir jums, ir jam.

Svarbu neleisti kūdikiui verkti pernelyg ilgai. Jis neniurzgės, jeigu jį prižadinsite, praėjus 3-4 valandoms po paskutinio maitinimo. Kiekvienas kūdikis gali priprasti prie režimo ir netgi gana greitai, jeigu motina jam padės. Be to, intervalai tarp maitinimų didėja, augant kūdikio svoriui. Kūdikį, sveriantį nuo 2,5 iki 3 kg, paprastai reikia maitinti kas 3 valandas, o sveriantį 4- 4,5 kg - visiškai pakanka valgydinti kas 4 valandas. Daugumą vaikų nuo 1-2 mėnesių naktį galima nemaitinti. Nuo ketvirto iki aštunto mėnesio vaikai jau gali valgyti kas 5 valandas ir neatsibunda vakariniam maitinimui. Motina gali padėti kūdikiui susireguliuoti maitinimus ir sumažinti jų skaičių. Pažadindama jį, praėjus 4 valandoms po paskutinio maitinimo, motina pratina jį maitintis kas 4 valandas. Jeigu, praėjus dviem valandoms po paskutinio maitinimo, kūdikis pradeda kniurkti, nepulkite tuoj prie jo, leiskite jam vėl užmigti. Jeigu jis vis dėlto verkia, duokite jam vandens arba čiulptuką. Taip padėsite jam skrandžiui prisitaikyti prie ilgesnių intervalų tarp maitinimų. Jeigu motina tuoj pat ima maitinti kūdikį, kai tik jis sujuda, net jeigu po paskutinio maitinimo praėjo ne daugiau kaip 2 valandos, tai tuo pačiu ji stiprina jo įprotį valgyti mažomis porcijomis po trumpų intervalų.

Kūdikių maitinimo normos pagal amžių

Amžius Apytikslė paros norma (ml) Maitinimų skaičius per parą
1 mėnesis 500-700 ml 8-10 kartų
1-2 mėnesiai 600-900 ml (1/5 kūno svorio) 6-8 kartus
3-4 mėnesiai 750-950 ml (1/6 kūno svorio) 6-7 kartus
5-6 mėnesiai 850-1000 ml (1/7 kūno svorio) 5-6 kartus
6-12 mėnesių 1/8-1/9 vaiko svorio Maitinimo dažnis mažėja, įvedamas papildomas maistas
12 mėnesių 1/10 svorio (priklausomai nuo papildomo maisto) Maitinimo dažnis mažėja

Kaip teisingai išvirti košę? Kai kūdikiui sukanka pilni 6 mėnesiai, reikia duoti smulkiai sutrinto pusiau tiršto ar tiršto maisto, vėliau - apie 8 mėn. 9 mėn. Kas yra glitimas? Glitimas - baltymų gliadino ir gliuteino mišinys, susijungęs su krakmolu kai kurių javų grūduose. Geriau iki 7 mėn. Vėliau nėra prasmės jų vengti. Retai pasitaiko vaikų ir suaugusių žmonių, sergančių celiakija -genetine plonojo žarnyno liga, kai netoleruojamas glitimas. Pramoniniu būdu perdirbtų „uogų miltelių“ bei kitų visokių pagardų yra daug. Visų jų kūdikių ir mažų vaikui mityboje reikia vengti. Gal pirktos ekologiškesnės? Jeigu piniginė plėšo kišenę ir/ar suaugę šeimos nariai nenori ar nemoka pagaminti kūdikiui paprastų patiekalų iš ekologiškai užaugintų produktų - išeitis visuomet yra pirkti pramoniniu būdu pagamintas uogų, vaisių, daržovių tyres, įvairių grūdų košes ir pan. 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams tarp maitinimų 1-2 kartus per dieną reikia pasiūlyti papildomų užkandžių. Tinkamos formos, ne spagetti ir tinkamai išvirtų, neištižusių ir su geru padažu makaronų galima duoti kūdikiams nuo 9 mėn. Prie kiekvieno naujo patiekalo kūdikis prisitaiko per 15-20 pasiūlymų. Jei atsisako valgyti - normalu ir nebūtina kažką daryti, pavyzdžiui, pulti saldinti. Uogienių į košes nereikėtų dėti dėl kelių priežasčių: uogienės visuomet yra saldžios ir iškraipo tikrąjį patiekalo skonį; su uogiene gautas cukrus yra greitos energijos šaltinis, tad vaikučiui gresia viršsvoris; ugdomas nesveikos mitybos įprotis - valgyti saldžiai; uogienės yra menkavertės, palyginus su šaldytomis uogomis. Anksčiau, kai nebuvo dribsnių, mamos maldavo kruopas kavos malimo mašinėlėmis, tada virdavo. To daryti nereikia. Kruopas persijokite, išvirkite ir sutrinkite, pvz., šakute, nes 8 mėn. ir vyresnis vaikai mėgsta rupesnį maistą. 8 mėn. kūdikiui, kuris gauna pieno mišinių, galima duoti įvairių grūdų košes, o manų (t.y. Žinoma, kad kūdikis gali valgyti pirštais, tik prieš ir po valgio reikia kruopščiai nuplauti rankutes. Kai Medeina valgo pirštukais, reikėtų atsisėsti šalia ir tą patį patiekalą iš atskiros lėkštutės valgyti šaukšteliu. Kitaip tariant, parodyti, kad šaukštuku valgyti yra geriau nei rankutėmis. 3-4 kartus per parą pasiūlykite košių. 1-3 kartus - kruopų košių, 1-2 kartus - daržovių-mėsos košės. Iš viso per parą maltos liesos mėsos užtenka 40-50 g. Mėsos reikėtų duoti kasdien. Du kartus per parą duokite krūties pieno arba pieno mišinio. 9 mėn. kūdikis turėtų valgyti šviesiuoju paros laiku - nesiūlykite valgyti naktį.

Kūdikio maitinimo grafikas

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

  • Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
  • Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
  • Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
  • Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
  • Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
  • Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
  • Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
  • Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
  • Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
  • Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kokį buteliuką pasirinkti maitinimui?

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

  • Amžius. Ant žinduko pakuotės dažnai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
  • Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
  • Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
  • Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
  • Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

Kūdikių buteliukų tipai

5 geriausi buteliukai žindomam kūdikiui

Primaitinimo pradžia ir svarstymai

Kai kūdikiui sukanka pilni 6 mėnesiai, reikia duoti smulkiai sutrinto pusiau tiršto ar tiršto maisto, vėliau - apie 8 mėn. 9 mėn. Vaikų ir mažų vaikų funkcinė skrandžio talpa yra 30g/kg; 6-8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 g, 9-12 mėn. - 285 g. Nurodyta skrandžio talpa dar nereiškia, kad kiekvieno maitinimo metu, bet kurio amžiaus kūdikis, kaip kompiuterio programa suvalgytų būtinai tiek maisto, kiek jo telpa į jo skrandį. Nėra esminio skirtumo, kurią dienos valandą kūdikis suvalgys jam pasiūlytą produktą.

Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją. 4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių. 5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryšių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.

Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles. 8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu. 10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaiko poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.

7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, kūdikio paros maisto kiekis apskaičiuojamas pagal jo kūno svorį: 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml); 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml); 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml); 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml); 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml).

Vakarienė duodama 1,5-2 valandos iki miego. Vaikui iki 2 metų rekomenduojama valgyti šiuos produktus: Pienas ir jo produktai, neriebus sūris, varškė. Įvairūs švieži vaisiai ir daržovės, ruoštos namie. Kruopos. Liesa mėsa ir paukštiena. Neriebi žuvis - šviežia ar šaldyta. Vaikui iki 2 metų nerekomenduojama valgyti šių produktų: Riebi grietinė, riebus sūris. Riebi mėsa, riebi paukštiena. Konservuotos žuvys, silkės, sūdytos žuvys. Krienai, garstyčios. Taip pat žrRūkyt dešra. Pyragaičiai, šokoladas.

Kūdikių primaitinimo lentelė

tags: #7 #menesiu #kudikis #valgo #kas #3