Kiekvienos moters menstruacijų ciklas yra individualus ir gali šiek tiek svyruoti. Normaliam ciklui būdingas intervalas nuo 21 iki 35 dienų, tačiau nedideli nukrypimai laikomi įprastais. Mėnesinės gali vėluoti dėl įvairių priežasčių, o vėlavimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo moters sveikatos ir gyvenimo būdo. Nėštumas moters gyvenime atneša ne tik laukimo džiaugsmo, bet ir nerimo dėl galimų komplikacijų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote.
Normalus mėnesinių vėlavimas
Nedidelis vėlavimas (iki 5 dienų) yra visiškai normalus ir dažnai nereikalauja jokio gydymo. Tai gali būti susiję su stresu, mitybos pokyčiais ar natūraliu hormonų svyravimu. Vėlavimas iki 10 dienų taip pat gali būti normos ribose, ypač jei ciklas dažnai šiek tiek svyruoja. Šiuo atveju gali būti naudinga atlikti nėštumo testą, jei egzistuoja pastojimo tikimybė. Jei mėnesinės vėluoja daugiau nei 10 dienų, tai gali būti hormoninių sutrikimų, sveikatos problemų ar nėštumo požymis. Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei tai kartojasi.
Dažniausios priežastys, kodėl mėnesinės vėluoja
Pati dažniausia menstruacijų vėlavimo priežastis yra nėštumas. Tad jeigu gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą ir menstruacijos vėluoja daugiau nei 10 dienų, atlikite nėštumo testą. Testai nėra 100 proc. patikimi, todėl gavus teigiamą atsakymą patariu kreiptis į ginekologą. Kita priežastis, kodėl mėnesinės vėluoja, galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:
- Stresas: Jei jaučiatės įsitempusi, patiriate didelę įtampą gyvenime, galite nesulaukti menstruacijų. Bet įtampai atslūgus, ciklas atsinaujina. Streso šaltiniai gali būti labai įvairūs: egzaminų sesija, naujas darbas, egzotiška kelionė ir pan.
- Sportas: Per didelis fizinis krūvis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Sportuoti sveika, nes tai padeda ir suderina hormoninę sistemą, bet nereikia savo kūno alinti.
- Kūno svoris: Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą. Dėl drastiško kūno masės sumažėjimo ar įvairių dietų mėnesinės gali visai išnykti.
- Hormonų sutrikimai: Hormonų sutrikimai taip pat susiję su nereguliariomis menstruacijomis. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą. Kai kurioms mergaitėms pasireiškia padidėjęs hormono androgeno lygis, dėl to atsiranda gausesnis plaukuotumas ant veido, smakro, krūtinės ir pilvo bei sutrinka menstruacijų ciklas.
- Kontraceptinės priemonės: Kai moteris naudoja kontraceptines priemones, jos ciklas būna pakankamai pastovus, atsikartojantis kas 28 dienas, silpniau ar gausiau kraujuojant. Tačiau net ir naudojant kontraceptines priemones gali pasitaikyti nereguliarus ciklas, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prie natūralaus ciklo: streso, dietos, per aktyvaus sporto. Pastoti taip pat galima, ir dažniausia dėl tos priežasties, jog moteris kelias dienas iš eilės pamiršta išgerti tabletę. Tad jeigu ir naudojate kontraceptines, mėnesinės vėluoja, prisiminkite, dėl kokių priežasčių tai galėjo nutikti, ir jeigu kyla įtarimų dėl nėštumo pasikonsultuokite su gydytoja.
Yra du moters gyvenimo etapai, kai mėnesinių ciklas gali būti nepastovus: tai paauglystė ir apie 10 metų prieš menopauzę (prieš menstruacijoms visai išnykstant). Kalbant apie paaugles - trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95 procentams merginų. Menstruacijų pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių.
Pastoviausia moterų ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos. Taigi, tas vėlavimas „be priežasties”, „saugus” dažniausiai yra apie 7 dienas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Pastebėjote, kad kūnas elgiasi kitaip nei įprastai? Galbūt krūtys tapo jautresnės, rytais ima pykinti, o nuovargis neleidžia susikaupti. Šiame straipsnyje rasite visą informaciją apie ankstyvuosius nėštumo požymius, sužinosite, po kiek laiko pasireiškia pirmieji nėštumo požymiai ir kaip sužinoti, ar esate nėščia, net be nėštumo testo. Patikimiausia nėštumą patvirtinti atlikus nėštumo testą bent dieną po praleistų mėnesinių. Kūnas pradeda siųsti signalus apie galimą nėštumą dar prieš vėluojant mėnesinėms. Problema ta, kad dauguma šių ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašūs į priešmenstruacinius simptomus.
Pagrindiniai nėštumo simptomai:
- Mėnesinių vėlavimas: Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas.
- Krūtų jautrumas ir pabrinkimas: Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, krūtys tampa pilnesnės, speneliai ypač jautrūs prisilietimui.
- Pykinimas ir šleikštulys: Nors vadinamas “rytiniu pykinimu”, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu.
- Stiprus nuovargis: Progesteronas, kurio kiekis sparčiai auga, atpalaiduoja raumenis ir ruošia kūną nėštumui.
- Dažnas šlapinimasis: Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais.
Kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip. Hormonų pokyčiai kūne prasideda iškart po apvaisinimo, bet juntamus simptomus sukelia tik pakankamai pakilus hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) ir progesterono lygiui. Tai paprastai nutinka 2-4 savaites po apvaisinimo. Pirmą ir antrą savaitę jokių nėštumo požymių dar nėra, nes nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pradžios, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje. Ketvirtą savaitę vyksta implantacija, ir kai kurios moterys pastebi nežymų tepimą arba lengvus pilvo spazmus. Nuo šeštos savaitės simptomai tik stiprėja.
Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai, kuriuos gali pastebėti moteris:
- Bazinė kūno temperatūra. Jei kas rytą reguliariai matuojatės temperatūrą, pastebėsite, kad po ovuliacijos ji pakyla keliais dešimtaisiais laipsnio.
- Implantacinis kraujavimas. 6-12 dieną po apvaisinimo gali pasirodyti nežymios rusvos ar rausvos išskyros.
- Padidėjęs jautrumas kvapams. Staiga ėmėte nebepakęsti mėgstamų kvepalų ar kavos kvapo?
- Nuotaikų svyravimai.
- Maisto pageidavimų pokyčiai. Anksčiau mėgti patiekalai staiga kelia šleikštulį, o atsiranda keistų potraukių, pavyzdžiui, rūgštiems ar sūriems produktams.
- Vidurių užkietėjimas. Progesteronas atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl tuštinimasis tampa ne toks sklandus jau savaitę prieš numatomas mėnesines.
- Padidėjęs seilėtekis. Tai retas, bet medicinoje aprašytas simptomas, ypač moterims, kurias vargina stiprus pykinimas.
- Nosies užgulimas. Padidėjęs kraujo tūris ir hormonai gali sukelti nosies gleivinės patinimą.
- Tempimo pojūtis pilvo apačioje. Gimdos raiščiai pradeda temptis, nes gimda auga.
- Metalinis skonis burnoje. Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.
Svarbu suprasti, kad visi šie ženklai yra tik netiesioginiai. Juos gali sukelti stresas, hormonų svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Jei stebite savo ciklą ir kūno reakcijas, galite tiksliau įvertinti situaciją.
Kaip supainioti pavėluotas mėnesines su ankstyvu persileidimu?
Įvairių tyrimų duomenimis, net iki ketvirtadalio nėštumų gali baigtis persileidimu. Dažnai moteris net nesužino, kad jai įvyko persileidimas. Yra dalis nėštumų, kai menstruacijos vėluoja, tačiau moteris nežino, kad yra nėščia. Prasidėjęs kraujavimas tokiu atveju yra palaikomas mėnesinėmis, ir nors jis gali būti gausesnis, moteris gali net neįtarti, kad jai įvyko persileidimas. Persileidimo požymiai - kraujavimas, pilvo skausmai. Kuo persileidimas įvyksta anksčiau (4-5 savaitės), tuo didesnė tikimybė, kad organizmas pats susitvarkys ir išsivalys. Tokio persileidimo metu kraujavimas būna panašus kaip per mėnesines ar kiek gausesnis, su kraujo krešuliais. Ar tai mėnesinės, ar persileidimas, gali atsakyti tik gydytojas.
Kai kurioms moterims PMS ir pastojus simptomai gali būti panašūs, todėl atskirti vieną nuo kito gali būti sudėtinga pačiai, nebent moteris niekada nejutusi PMS, staiga pasijunta keistai: jai skauda krūtis, silpna, skauda nugaros apačią, dažniau pradeda šlapintis, ją gali pykinti, ypač nuo tam tikrų kvapų ar maisto produktų. Tad tam tikri mūsų kūno signalai gali byloti, kad pastojome, bet tikrai ne visos tai gali patirti. Todėl atskirti ar tai persileidimas, ar mėnesinės, gali būti tikrai sunku, jeigu nėra jokių įtarimų dėl nėštumo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl mėnesinių vėlavimo?
Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.
Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei 10 dienų ir nėra akivaizdžių priežasčių.
Jei ciklas tampa nereguliarus arba mėnesinės praeina be kraujavimo ilgą laiką.
Jei kartu su vėlavimu jaučiate skausmą, karščiavimą ar kitus neįprastus simptomus.
Jei įtariate, kad galėjote pastoti ir nėštumo testas yra neigiamas.
Jei dar nesilankei pas ginekologę, tai ateityje kiekvieną kartą apsilankiusi ginekologijos kabinete išgirsi klausimą „Kada buvo paskutinės mėnesinės?“. O atsakymas turėtų būti - paskutinių mėnesinių pirmoji diena. Stebėdama savo ciklą ir žymėdama tam tikrus požymius, geriau pažinsi savo kūną ir greičiau pastebėsi sutrikimus, jei tokių atsiras. Vėliau, jau suaugusios moters gyvenime, mėnesinių ciklo skaičiavimas padės planuojant vaikelį arba apsisaugant nuo nėštumo, žinant savo vaisingas ir nevaisingas dienas.
Kas yra mėnesinių ciklas? Kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus merginos ar moters kūnas (nuo paauglystės, kai atsiranda menstruacijos, iki menopauzės, kai jos dingsta) patiria įvairius hormonų pokyčius tam, kad pasiruoštų nėštumui. Visa tai ir yra vadinama mėnesinių ar menstruaciniu ciklu. Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neįvyksta nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Vėl prasideda kitas mėnesinių ciklas.
Kaip skaičiuoti mėnesinių ciklą? Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - „Flo”, „Clue” ir kitas. Aš pati asmeniškai naudoju nemokamą „Clue“ versiją. Prasidėjus menstruacijoms, programėlėje pažymima pirmoji normalaus kraujavimo diena ir kokio tipo kraujavimas būdingas (gausus, vidutiniškas ir pan.). Jei tik šiek tiek teplioja, tai nelaikoma pirmąja mėnesinių diena. Kitomis dienomis sužymimos likusios dienos. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. „Clue“ galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives. Tokiu būdu fiksuojami požymiai ir pojūčiai leis geriau pažinti save bei pastebėti sutrikimus jiems atsiradus.
Nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi
Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius - 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.
Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį.
Savaitės pabaigoje gemalas yra 0.150 mm ilgio. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos. Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę.
4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Jausmas panašus į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas, skausmas, dubens skausmai. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema.
Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.
Šiame etape embrionas tęsia savo vystymąsi. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Vis dar jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Taip pat dažnai juntamas vangumas, silpnumas. Paburkusios, jautrios krūtys, krūtinės niežulys. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.
Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu). Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm).
8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. 8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, energijos trūkumas, suprastėti miegas, atsirasti nuotaikų kaita. Taip pat 2 nėštumo mėnesio pabaigoje galite pastebėti, jog didėja apimtys, apatiniai drabužiai darosi ankštoki. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Be to šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl turite būti itin atsargios!
Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes.
Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Taip pat gali stipriai kankinti nuotaikų kaita, keistos užplūstančios mintys.
10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Toliau sėkmingai auga svoris, kuris parodo, kad vaisius vystosi tinkamai. Jeigu kūno svoris vis dar išliko toks pats ar net sumažėjo, kreipkitės į gydytoją. Spartus gimdos padidėjimas (dabar ji tokio dydžio lyg greipfrutas) gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, tad galite jausti tempimą. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius.
11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdelės dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Jei dėl pykinimo ir vėmimo priaugote per mažai svorio - nesijaudinkite, dažnai per pirmuosius 3 mėnesius moterys priauga tik 1-3 kg. Džiugi žinia, jog visai netrukus nuolatinis pykinimas turėtų liautis, o apetitas - gerėti. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas. Nėštumo metu gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas, arba kitaip tariant rėmuo. Tai dažnai pasitaikantis simptomas, kurį sukelia hormoniniai ir fiziologiniai kūno pokyčiai. Pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, kuris duos naudingų patarimų, kaip sumažinti rėmenį.
Jūsų gimdos padėtis šiuo metu primena aukštyn kojomis apverstą indą, tad ši jos dalis vadinama gimdos dugnu. Sparčiai didėja pilvas Galite pastebėti, kad didėja ne tik pilvas, bet ir krūtys. Nuo pilvo apačios bambos link gali išryškėti ruda juosta (lot. linea nigra).
Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. Daugeliui moterų rytinis pykinimas praeina antrojo trimestro pradžioje ar pirmojo trimestro pabaigoje, bet yra moterų, kurios šio simptomo išvis nepatiria. Nors iki vaikelio atėjimo į šį pasaulį dar toli, bet krūtys jau gali pradėti gaminti priešpienį. Taip pat ant pilvo, krūtinės, sėdmenų galite atsirasti strijų. Žymiai sumažėja persileidimo rizika.
14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis.
Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Iki šios dienos dažniausiai priaugama apie 2-2,5 kg svorio, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir jūsų nėštumo. Nors pilvas atsikišęs visai nedaug, gali tapti sunkiau rasti tinkamą miego pozą. Šiuo metu rekomenduojama miegoti ant kairiojo šono su pagalvėlė, tarp kojų.
Kūdikis gali ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajausite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja. Taip pat šiuo laikotarpiu dažnai atliekamas alfa baltymo testas, skirtas nustatyti galimus kūdikio sveikatos sutrikimus.
Pagaliau dingsta pykinimas, organizmas pripranta ir prie hormonų lygio svyravimų. Gimda kyla aukštyn, mažiau spaudžiama šlapimo pūslė, tad retėja ir apsilankymai tualete. Šiuo metu gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, kuris dažnai lydimas galvos skausmo. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Šis procesas tęsis ir po gimimo, kai naujagimio skeletą sudarys apie 300 kaulų ir kremzlių. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui.
17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, o pilvas tampa aiškiai matomas - juk jau priaugote vidutiniškai 2.3-4.6 kg. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą.
Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. 18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau.
18 nėštumo savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas, svorio prieaugis tarp 4.5-5.8 kg. Širdis šiuo metu dirba 40% didesniu pajėgumu nei įprastai, kad atlaikytų organizmui keliamą krūvį. Šiuo metu gali skaudėti nugarą, tad nepamirškite toliau reguliariai mankštintis, miegoti ant kairiojo šono. Per ateinančius du trimestrus būtina padidinti suvartojamų sveikųjų angliavandenių kiekį. Puikūs angliavandenių šaltiniai yra bulvės, žaliosios pupelės, konservuoti kukurūzai, bananai, razinos ir arbūzai.
Kūdikis gali girdėti garsus iš išorinio pasaulio. Jūsų mažylio kūnas toliau auga ir vystosi ir šią savaitę jau yra kaip nemažas pomidoras - yra apie 15 cm ūgio ir sveria maždaug 240 g. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė sistema toliau aktyviai vystosi. Antrojo trimestro metu subręsta vaisiaus galvos smegenų kamienas, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas: kvėpavimą, širdies veiklą, čiulpimą, rijimą. Taip pat jūsų kūdikio kūnas šiuo metu padengtas varškiniu vaisiaus dangalu (vernix caseosa), kuris yra svarbi medžiaga, apsauganti ląsteles ir besivystančias liaukas. Gimda yra pakilusi, maždaug 1.27 cm žemiau bambos, svorio prieaugis - tarp 3.6-6.4 kg. Didžiąją dalį šio svorio turėtumėte priaugti per ateinančius tris mėnesius, taigi būkite pasiruošusi džiaugtis savo kūno pokyčiais. Dėl gimdos raumenų ir raiščių tempimo galite jausti tempimą pilvo apačioje - tai yra visiškai normalu. Jei pojūtis tampa nuolatinis ir stiprus - geriau pasitarti su gydytoju. Šiuo metu pastebimi ir odos pasikeitimai - tamsesni speneliai, strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė.
Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Šiuo metu vaisius yra tokio dydžio kaip nedidelė bananų kekė. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenių ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Oda jau auga iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos. Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Vaisius ryja vis daugiau vaisiaus vandenių, treniruodamas savo virškinimo sistemą.
20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Jūsų gimda šiuo metu turėtų būti vienoje linijoje su bambos aukščiu ir nuo šios savaitės gimda pradės didėti apie 1 cm kiekvieną mėnesį. Svarbu stebėti, ar gimdos augimas vyksta tinkamai, todėl reguliariai atliekami gydytojo ultragarsiniai tyrimai. Taip pat šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį į savo svorį ir mitybą bei užtikrinti, kad organizmui pakaktų geležies, būtinos hemoglobino gamybai. Kūdikio vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Tyrimai rodo, kad kūdikis šiuo metu gali atlikti apie 50 judesių per valandą, kurie skatina jo fizinį ir protinį vystymąsi. Intensyvesnis tampa ir širdelės plakimas. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį...
Nėštumo terminų nustatymas ir gimdymo data
Nėštumo kalendorius - tai išsamus įrankis, skirtas sekti savo nėštumą, suprasti, kaip kinta jūsų kūnas ir vystosi vaikelis. RVL skaičiuoklė suskirstyta į tris dalis - trimestrus, šie į savaites, kurių kiekviena pasižymi vis naujais moters organizmo ir vaikelio pokyčiais. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, tad ši informacija suteikia tik bendrą supratimą apie kūdikio vystymąsi.
Nors yra nemažai rodiklių, pagal kuriuos nustatome gimdymo datą, visiškai tiksliai ją nustatyti pavyksta ne visada. Labai svarbu, kad gimdymo data būtų apskaičiuota jau per pirmąjį apsilankymą pas ginekologą. Pastebėta, kad kuo anksčiau nustatyta gimdymo data, tuo ji būna tikslesnė. Svarbiausia, kada buvo paskutinės mėnesinės. Gimdymo terminas skaičiuojamas atsiremiant į paskutinių mėnesinių pirmąją dieną.
Yra keletas priežasčių, kodėl gali būti sunku tiksliai nustatyti gimdymo datą:
- Nors ir sunku tuo patikėti, apie 20 procentų moterų… neatsimena, kada joms buvo mėnesinės.
- Dalis moterų pastoja maitindamos krūtimi ar vartodamos hormoninius kontraceptikus. Žinoma, tokie atvejai reti, bet pasitaiko.
Civilizuotame pasaulyje kiekviena moteris turėtų vesti savo mėnesinių kalendorių, o nesulaukusi mėnesinių tuoj pat kreiptis į ginekologą. Kuo anksčiau moteris kreipiasi dėl nėštumo, tuo mažesnė būna paklaida nustatant gimdymo terminą. Žinoma, idealu, jei moteris žino ovuliacijos datą (jei dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, gydantis nevaisingumą, teko matuotis bazinę temperatūrą). Būna, kad moteris žino pastojimo datą.
Įsivaizduokime, kad moteris iš tų nerūpestingųjų, kuri niekaip neprisimena, kada paskutinį kartą sirgo. Jau per pirmąją ginekologinę apžiūrą gydytojas apžiūri gimdą apčiuopos būdu. Pagal jos dydį galima gana tiksliai nustatyti, kelių savaičių nėštumas. Jei gimdos dydis neatitinka tos nėštumo trukmės, kuri apskaičiuota pagal mėnesines, tikslinga atlikti tyrimą ultragarsu (šiaip pirmos apžiūros metu šis tyrimas neatliekamas). Jei tyrimas ultragarsu atliktas pirmąjį nėštumo trimestrą, paklaida dėl gimdymo datos būna labai maža - tik 3-5 dienos. Jei ultragarso tyrimas atliekamas antrąjį nėštumo trimestrą (iki 26 savaičių), apskaičiuojant gimdymo terminą leistina paklaida - nuo 7 iki 10 dienų.
Kiek gi laiko tiksliai trunka nėštumas? Prie pastojimo dienos reikia pridėti 38 savaites. Štai tokia tikroji nėštumo trukmė. Galima skaičiuoti ir kitaip. Prie paskutinių mėnesinių pirmosios dienos reikia pridėti 40 savaičių. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad visų moterų nėštumas yra vienodo ilgio. Šie apskaičiavimai galioja, kai moters mėnesinių ciklas yra reguliarus ir trunka 28 dienas. Kai ciklas trumpesnis, nei 28 dienos, prie paskutinių mėnesinių pirmos dienos reikia pridėti mažiau, nei 7 dienas (mažiau tiek, kiek ciklas trumpesnis).
Pastebėjote, kad ne tik į gimdymo terminus, bet ir daugybę kitų dalykų buvo žiūrima labai griežtai. Kitas dalykas - tada nebuvo tokios geros diagnostikos, kardiomonitorių, net ultragarsas buvo retenybė.
Artėjant gimdymui vaisiaus galvutė įsistato į gimdymo takus, pilvas pasmunka, moteriai pasidaro lengviau kvėpuoti. Gali pasirodyti gleivių. Kai nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos praeina 40 savaičių, ginekologas dar kartą su moterimi perskaičiuoja gimdymo datą, moterį patikrina ant ginekologinės kėdės. Artėjant gimdymui gimdos kaklelis trumpėja ir minkštėja, kai kurioms - pamažu atsidarinėja. Be abejo, nuolatos įvertinama ir vaikučio būklė. Visada atsižvelgiama, kiek truko prieš tai buvę moters nėštumai. Jei pirmasis truko 42 savaites, gana dažnai (iki 25 procentų) ir antrasis nėštumas bus ilgesnis. Klausiame, gal moteris žino, kaip gimdė jos mama. Jei mama pernešiodavo, dažniausiai pernešios ir dukra. Svarbu ir tai, kaip praėjo nėštumas. Jei moteris kraujavo, sirgo toksikoze, blogai jautėsi, vaisius užaugęs labai didelis, taikoma visai kitokia taktika. Paprastai tokioms moterims neleidžiama gimdymo laukti namie, jos stebimos stacionaruose. Ramiai stebint moterį laukti gamtos nustatyto termino galima tik tada, kai nėštumas sklandus, mama ir vaisius - sveiki.
Beje, gimdymo namai turi ir savo tradicijas. Galbūt vienoje ligoninėje moterį, kurios gimdymo terminas jau praėjo, tuoj pat guldys ir gimdymą skatins. Kai sukanka 41 nėštumo savaitė, vaisiaus kardiotokogramą rekomenduojama užrašyti bent 2 kartus per savaitę. Nuo 41 savaitės būtina moterį ištirti ultragarsu ir patikrinti vaisiaus vandenų kiekį. Ultragarsas parodo, kokia placentos kraujotaka. Kai placenta pasensta, jos kraujotaka sutrinka, vaisiaus gauna mažiau kraujo, vadinasi - mažiau deguonies ir maisto. Kokia vaisiaus vandenų spalva, ultragarsas, žinoma, neparodo, tačiau juo gana tiksliai galima išmatuoti vaisiaus vandenų kiekį. Nuo 41 savaitės kas 7 dienas jų mažėja po 150-200 ml.
Moterys kaip labiausiai varginančias prisimena paskutines nėštumo dienas, kai gimdymo terminas jau sukako, o sąrėmiai dar neprasidėjo. Nėščiųjų vadovuose (ypač užsienio autorių) rasite įvairiausių patarimų, kaip priartinti gimdymą. Kai kurie autoriai pataria paskutinėmis dienomis be baimės pasimylėti, daugiau pavaikščioti, masažuoti spenelius. Iš tiesų, šios rekomendacijos labiau psichologinio pobūdžio, kad moteriai būtų ramiau. Teko klausytis moterų pasakojimų, kaip „rankomis išskalbė visus drabužius, ir - nieko“.
Svarbu žinoti
Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją? Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją? Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
