Staigus vėmimas kūdikiui gali kelti didelį nerimą tėvams. Svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Nors daugeliu atvejų vėmimas nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau jis gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, todėl svarbu atpažinti pavojingus ženklus ir užkirsti kelią dehidratacijai.
Dažniausios vėmimo priežastys kūdikiams
Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai. Rotavirusinė ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Virusinės ar bakterinės infekcijos (pvz., rotavirusas, gastroenteritas) yra viena dažniausių priežasčių. Taip pat apsinuodijimas maistu ar pasenusių produktų vartojimas, persivalgymas arba sunkiai virškinamo maisto suvalgymas gali sukelti vėmimą. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. R. Molotkova priduria, kad kitos priežastys - maisto intoksikacija, žarnyno obstrukcija - pasitaiko kiek rečiau. Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Gastroenteritas - dažnai pasitaikanti mažų vaikų liga. Kūdikiai tyrinėja daiktus dėdami juos į burną, o tai reiškia virusams atvirą kelią į organizmą. Vaistininkė R. Molotkova pastebi, kad kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus. Suaugusieji yra atsparesni ir įvairioms bakterijoms, kurių yra maiste. Ūmus apendicitas ar kasos uždegimas taip pat gali sukelti vėmimą. Pasak vaistininkės, paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija. Meningitas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai jis pasireiškia tarp kūdikystės ir ankstyvosios pilnametystės. Kūdikis nepasakys, kad jam kažką skauda, todėl stebėkite jo elgesį. Pasitikėkite savo instinktais ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad vaikas serga meningitu. Žarnų invaginacija - negalavimas, kai vienas žarnos segmentas patenka į kitą. Dažniausiai tokiu atveju plonoji žarna įlenda į storąją. Žarnų invaginacija paprastai būdinga kūdikiams ir vaikams nuo 3 iki 36 mėnesių. Jei kūdikiui skauda pilvuką, jis paprastai spaudžia kojas prie krūtinės ir patiria didelį nerimą.
Vėmimas taip pat gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Kita vertus, angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas. Kūdikių vėmimas, kaip ir vyresnių vaikų, gali būti sukeltas įvairių infekcijų.
Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje yra gliukozės ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kitų gėrimų.
Pirmoji pagalba namuose
Didžiausia rizika vaikui - dehidratacija. Po vėmimo duokite gerti mažais gurkšneliais: virinto vandens, silpnos arbatos ar specialių elektrolitų tirpalų iš vaistinės. Dažnai, bet po truputį. Nedarykite klaidos duodami daug vandens vienu metu - tai gali sukelti dar vieną vėmimą. Geriau po kelis gurkšnius kas 5-10 minučių. Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti.
Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui). Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Jei vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesiai ir vemia, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Jei vėmimas kartojasi nuolat ir vaikas negali išlaikyti net vandens, taip pat būtina kreiptis į medikus. Jei atsiranda dehidratacijos požymių: sausos lūpos, mažai arba visai nėra šlapinimosi, įdubusios akys, vangumas - tai rimtas signalas. Jei vėmimą lydi aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas, taip pat nedelskite. Jei pastebite kraujo ar žalios spalvos priemaišų vėmaluose, ar jei vaikas patyrė galvos traumą ir po to pradėjo vemti, būtina skubi medicininė pagalba. Jei vėmimas užsitęsia ilgiau nei 24 valandas, kreipkitės į gydytoją.
Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Jei Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje yra gliukozės ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kitų gėrimų.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.
Prasidėjus vėmimui labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto.
Jei vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.
Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius. „2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.
Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą.
Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, pasak R. Molotkovos, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio. Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius.
Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Vėmimas taip pat gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Vaikų vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų.
Vėmimas vaikui gali sukelti didelį skysčių ir druskų netekimą, todėl svarbiausia - neleisti išsivystyti dehidratacijai ir laiku pastebėti pavojingus simptomus.
Kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus.
Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje yra gliukozės ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kitų gėrimų.
Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas. „Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, - sako vaistininkė.
Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.
Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria vaistininkė.
Žindymas ir maitinimas
Vėmimą, viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotavirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotaviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą. Žindymas neturtingose šalyse nuo rotaviruso apsaugo 90 proc. išimtinai (tik mamos pienu) maitinamų kūdikių, tuo tarpu vakcinavimas padeda apsaugoti nuo šio viruso tik 40-60 proc.
Kadangi žindymas 100 proc. neapsaugo nuo vėmimą ir viduriavimą sukeliančių virusų, kartais suserga ir žindomi kūdikiai. Žindymo tęsimas tokioje situacijoje yra labai svarbus mažylio sveikimui - mamos piene esančios medžiagos kovos su virusu - ir taip pat kaip pagalba atstatant skysčius, gaunant maistinių medžiagų.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių. Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai - fontanu - vemia, gali būti praktinė žindyti dažnai ir tumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno. Leidusi pažįsti minutę ar dvi tuo metu, kai pienas aktyviai teka ir mažylis ryja, atitraukite jį nuo krūties 3-5 minutėms. Po to vel priglauskite ir pažindykite tiek, kol pastebėsite pieno tekėjimą.
Jeigu auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu. Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).
Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą opuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams.
Išimtinai žindomam ir kietu maistu dar neprimaitinamam kūdikiui iki 6 mėn. Motinos piene yra net 87-88% vandens, tad kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus gauna pakankamai skysčių, jeigu jie žindomi pagal poreikį. Mišiniu maitinamą kūdikį reikėtų maitinti taip, kaip įprasta, tačiau pravartu papildomai pasiūlyti vandens.
Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Jei vaikas yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas.
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias.
Kaip apsaugoti kūdikio odelę?
Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.
Higiеna
Jeigu jūs pradėjote vemti ar viduriuoti dėl to, kad susidūrėte su šiuos sunkumus sukeliu virusu, tuomet prieš pradėdama vemti ar viduriuoti jūs jau galėjote užkrėsti savo kūdikį tuo pačiu virusu dar pati to nežinodama. Užsikrėtusi šiuo virusu jūs 48 valandas jį nešiojatės savyje ir tik tuomet pamatote požymius. Virusas perduodamas gerai nenusiplovus rankų po pasinaudojimo tualetu liečiantis prie virusu užkrėstų paviršių - rankomis liečiant daiktus, o tada jau jis keliauja į burną ir užkrečia iš vidaus. Žodžiu, situacija tokia, kad tikimybė, jog mažylis neužsikrėtė iki jums pasirodė požymiai yra labai maža, todėl atsiskyrimas nuo mamos vargu ar apsaugos mažylį.
Jums svarbu gydytis ir laikytis higienos - plautis rankas tekančiu vandeniu su muilu po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo. Su dezinfekciniais valikliais būtina valyti klozetą, jo dangtį, kriauklę, čiaupą ir jo rankeną, pageidautina su vienkartinėmis priemonėmis, arba panaudotus skudurėlius išmesti. Kadangi vėmimas ir viduriavimas yra organizmo apsauginė reakcija į virusą ar toksinus, svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir mamai susirgus - plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniui suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis.
Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.
Skatinkite plauti rankas - tai sumažina virusinių infekcijų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas. Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui.
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Jei vėmimas užsitęsė ilgiau nei 24 valandas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės.
Jei vėmimas su kraujo priemaiša dažniau pasitaiko vyresniems vaikams, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.
Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų.
Jei pakilo temperatūra arba mažylis vemia kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jei vėmimas užsitęsė ilgiau nei 24 valandas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Vaistai
Labai dažnai tenka išgirsti tokį klausimą gyvai ar perskaityti socialiniuose tinkluose „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, nuvilsiu - stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.
Jei vaikas yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas. Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus. Tokiu atveju tėvai gali gudrautį − dėti vaistus į maistą ar rinktis kitokios formos medikamentus.
Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
