Kūdikiui jau pusė metukų! Valio! Per šiuos šešis mėnesius kūdikis stipriai patobulėjo fiziškai, protiškai ir emociškai. Ir jis sparčiai tobulėja toliau.
Fizinė ir motorinė raida
Šeštojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius:
Gulėjimas ant pilvo
- Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis.
- Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo.
- Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors dažnai dar ir apatinė pilvo dalis.
- Galva su pagrindu yra 45-90 laipsnių kampu; alkūnės pagrindo neliečia.
- Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Abiejų kūno pusių reakcija turi būti susiformavusi vienodai.
- Kai kurie šio amžiaus kūdikiai geba pakelti viršutinę liemens dalį ištiestomis rankomis, siekti šone esantį daiktą, perkeldami visą kūno svorį į vieną pusę.
- Kai kurie šio amžiaus kūdikiai geba judėti ratu apie savo ašį gulėdami ant pilvo.
Paskatinkite kūdikį taisyklingai judėti dažniau guldydami jį ant pilvuko, rodydami žaisliukus ir skatindami jų siekti.
Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis.
Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis.
Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks.
Sėdėjimas
- Sodinamas kūdikis tučtuojau pagriebia į jo delnus įdėtus pirštus ir mėgina pats prisitraukti.
- Dauguma kūdikių jau gali tiek palenkti galvą į priekį, kad smakras liestų krūtinę.
- Sėdimoje padėtyje lenkiant liemenį į visas puses, gerai kontroliuoja galvos padėtį.
- Kūdikis viena ranka įsikibęs atsisėda per šoną pasiremdamas į pagrindą viena ranka.
- Kai kurie šešių mėnesių amžiaus kūdikiai jau sėdi savarankiškai, tačiau dėl nepakankamai sustiprėjusių liemens lenkiamųjų raumenų, griūva į priekį arba ant šono.
Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo.
Kai kurie mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. KAIP PADĖTI VAIKUI ATSISKLEISTI? Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui.
Stovėjimas
- Ištiesia kojas per kelius ir šiek tiek per klubus, išlaikydamas kūno svorį mažiausiai 2 sekundes.
- Liemuo ir apatinės galūnės dar nesudaro tiesios linijos, o viršutinė kūno dalis dėl ne iki galo ištiestų klubų yra palinkusi į priekį.
- Retkarčiais remiasi visu padu. Šiuo laikotarpiu kojų pirštų surietimas dar yra leistinas.
Neskatinkite žingsniavimo.
Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute).
Griebimas
- Tikslingai paima paduotą žaislą, dažniausiai dar tik viena ranka.
- Rankutė atgniaužta ir nukreipta delnu į apačią.
- Delninis griebimas: kūdikis griebia visu delnu ir ištiestu nykščiu. Visi pirštai ir ištiestas nykštys spaudžia medinę kaladėlę (2×2 cm) delne ir išlaiko keletą sekundžių.
- Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Kaladėlė greičiau bus perduota iš rečiau naudojamos rankos į kitą negu atvirkščiai.
- Pasibaigus šeštajam mėnesiui, rankų griebimo refleksas turi būti nuslopęs arba daugių daugiausia pasireikšti tik kaip trumpas pirštų lenkimas.
- Perduodamas kaladėlę iš rankos į ranką, turi nesinaudoti pagrindu arba kuria nors kita savo kūno dalimi (pvz., burna tarsi “trečiąja ranka”).
Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Kūdikis po truputį taps vis savarankiškesnis ir necyps norėdamas pasiekti žaisliuką, o pats iki jo nuropos.
Sensorinė ir kognityvinė raida
Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas.
FaktasJūsų kūdikis gali girdėti svetimų kalbų garsus, kurių jūsų suaugusi ausis neskiria. Tačiau nuo šešių mėnesių šis gebėjimas pradeda slopti.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Percepcija (suvokimas): Kūdikis žvilgsniu ieško nukritusio žaislo. Sugebėjimas sėdėti, t.y. stati kūno laikysena erdvėje, vaikui atveria didesnes suvokimo galimybes. Jis pradeda suvokti erdvinius tarpusavio ryšius.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų.
Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.
Skaityti galima jau ir naujagimiui. Šio amžiaus kūdikiai jau gali pakankamai ilgam sutelkti dėmesį, jiems patinka klausytis suaugusiųjų kalbos, stengtis atkartoti jų sakomus garsus ir žodžius. Pasirinkite gausiai iliustruotas, kūdikiams skirtas knygeles, kurias galima ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti.
Emocinė ir socialinė raida
Kūdikiui jau pusė metukų! Valio! Per šiuos šešis mėnesius kūdikis stipriai patobulėjo fiziškai, protiškai ir emociškai. Ir jis sparčiai tobulėja toliau.
Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys.
Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų.
Mimiką sieja su garso tonu.
Socialumas: Skirtingai reaguoja į pažįstamus ir nepažįstamus žmones.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.
Primaitinimas ir skiepai
6 mėn. Kūdikio primaitinimas gabaliukais (angl. Baby-led weaning (sutrumpintai BLW) yra primaitinimo būdas, kuomet kūdikis nuo pat pradžių pats valgo kietą maistą, supjaustytą gan stambiais gabaliukais, t.y.
Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Tačiau tikrai nepadarysite žalos, jeigu kūdikio maistą nuo pat primaitinimo pradžios (ar praėjus nedaug laiko) imsite gardinti prieskoniais ir prieskoninėmis žolelėmis. Tai ypač aktualu, jeigu renkatės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.
Vienintelė itin svarbi išlyga yra maisto sūdymas druska. Cukrus, nors ir nėra toks pavojingas kaip druska, taip pat yra vengtinas. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau.
Kūdikio žiaukčiojimas gąsdina tėvus, kuriems atrodo, kad mažylis springsta. Kūdikiai žiaukčioja mokydamiesi reguliuoti vienu metu sukramtomo ir nuryjamo maisto kiekį. Žiaukčiojimas nėra kažkoks patologinis reiškinys, tėvai niekaip neturėtų bandyti jo nutraukti, nes kūdikis žiaukčiodamas mokosi, kokio dydžio maisto kiekį jis vienu metu gali nuryti, kokio ne, taip pat išspjauna per didelius maisto gabalėlius. Žiaukčiojimo veiksmas įprastai bus lydimas garso, taip pat žiaukčiojančio kūdikio oda gali parausti, padidės seilėtekis. Jeigu kūdikis užspringo, dažniausiai jokio garso negirdėsite. Užspringusio kūdikio oda pabals, ji gali pradėti ir mėlynuoti (gali pasireikšti vadinamoji cianozė). Geriausiai odos spalvos pokyčiai matyti tose srityse, kur oda plona (t. y.
Pirmosios gertuvės dažniausiai ieškoma jau gausiai papildomu maistu primaitinamiems 9-12 mėn. kūdikiams, tačiau prie gertuvės pradėti pratinti galima jau ir 6 mėn. Pirmoji gertuvė gali būti su minkštu silikoniniu snapeliu: jis primins buteliuką ar žinduką. Populiariausios gertuvės yra pagamintos iš plastiko. Plačiausiai gertuvių gamyboje naudojamas polikarbonatinis plastikas. Tačiau rinkoje vis dar gali pasitaikyti gaminių, kuriuose naudojamos pavojingos medžiagos ftalatai ir bisfenolis A (BPA). Gertuvės saugumą užtikrins užrašas BPA-free. Pravartu apžiūrėti ir gertuvės ženklinimą: ant jos dugno ar etiketėje turėtų būti trikampis. Saugiausios - tos gertuvės, kuriose rasite skaičius 2, 4 arba 5.
6 mėnesių kūdikiai skiepijami hepatito B (HB), B tipo Haemophilus influenzae (Hib), poliomielito (IPV) ir kompleksine kokliušo, difterijos, stabligės (DTaP) ir rotavirusinės infekcijos (RV) vakcinomis. Kūdikius nuo 6 mėn. amžiaus galima skiepyti nuo gripo. Pirmą kartą skiepijamiems vaikams iki 9 m. amžiaus rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Antroji vakcinos dozė turėtų būti įskiepijama ne anksčiau nei po 4 savaičių po pirmosios. Skiepai nuo gripo yra nemokami tik 2-7 m. Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą.
Vaisiaus padėtis gimdoje ir gimdymas
Prieš ateidamas į pasaulį kūdikis gimdoje įsitaiso žemyn galva. Ši padėtis yra patogiausia gimti besiruošiančiam mažyliui. Tačiau kartais kūdikis „užsispiria“ ir lieka sėdėti gimdoje. Ką tuomet daryti? Kodėl gimdyti natūraliai pavojinga? Konsultuoja gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas.
Pirmoje nėštumo pusėje vaisiaus padėtis gimdoje keičiasi, jis tai pasisuka šonu, tai apsiverčia, gana dažnai būna žemyn galva. Jeigu 35 nėštumo savaitę vaisius vis dar nėra apsivertęs ir „sėdi“, nieko nereikia daryti, tik laukti, kad galbūt apsivers pats, tačiau jeigu ir 37 nėštumo savaitę kūdikis vis dar neapsiverčia ir „sėdi“, galima įtarti, kad jis iki pat gimdymo neapsivers. Tada gydytojas ginekologas rankomis per išorinė pilvo sieną gali bandyti pasukti vaikutį į galvos pirmeigą. Tik tada, jeigu pavyksta kūdikį pasukti, galima saugiai natūraliai gimdyti, antraip natūralus gimdymas yra nesaugus. Tad jeigu išlieka sėdmenų padėtis, rekomenduojama atlikti cezario pjūvį.
Kas yra vaisiaus pirmeiga?
Vaisiaus pirmeiga - tai žemiausiai virš gimdymo kanalo esanti kūno dalis. Jeigu kūdikis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad tai galvos pirmeiga. Jeigu įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad tai sėdmenų pirmeiga, dar gali būti kojų pirmeiga (ji retesnė negu sėdmenų).
Kas lemia, kad ne visi kūdikiai pasiruošę gimti žemyn galva?
Sėdmenų pirmeigos priežasčių gali būti labai daug. Kūdikis gali neapsiversti žemyn galva dėl per didelio arba per mažo vaisiaus vandenų kiekio, dėl trumpos virkštelės, apsivijusios apie kakliuką arba petuką, kuri neleidžia jam apsiversti. Taip pat iki gimdymo kūdikis gali sėdėti dėl kokios nors gimdos anomalijos, pavyzdžiui, auglių (miomų). Kartais mamos mano, kad kūdikis „sėdi“, nes jam nepatogu būti žemyn galva, tačiau iš tiesų ši padėtis yra pati patogiausia, nes kai galvytė įsistato į mamos dubenį, vaikučiui lieka gan daug vietos judinti rankytes ir kojytes. Būdamas žemyn galva kūdikis nejaučia jokio nepatogumo, mat jį supa vaisiaus vandenys, o vandens slėgis organizmą veikia iš visų pusių ir kūdikis nesupranta, kad yra žemyn galva. Taip jaučiasi ir po vandeniu panėręs žmogus - jeigu nardydamas užsimerktų, nesuprastų, kokia jo kūno padėtis.
Minėjote, kad esant sėdmenų pirmeigai rekomenduojamas cezario pjūvis, ar būna, kad moteris ryžtasi gimdyti natūraliai, nors gydytojai to nerekomenduoja?
Prieš mamos valią cezario pjūvio operacija negali būti atliekama. Būna, moteris ryžtasi ir gimdo natūraliai esant sėdmenų ar kojų pirmeigai (kai žemiausioje gimdos vietoje yra ne užpakaliukas, o kojytės). Yra būdų, kaip gimdyti tokį kūdikį, ir visi akušeriai ginekologai jas žino, vis dėlto ne visada toks gimdymas yra saugus ir baigiasi laimingai. Prieš 200-300 m., kai cezario pjūvio operacijos prilygo stebuklui, gimdymai buvo labai komplikuoti ir toli gražu nebuvo tokių gerų rezultatų, kurie yra šiandien moderniose valstybėse. Praktiškai kiekviena šeima žinojo, ką reiškia laidoti negyvą gimusį arba netrukus po gimimo mirusį naujagimį. Gan dažnai nuo gimdymo komplikacijų mirdavo ir gimdyvės. Esant sėdmenų pirmeigai gimdyti be medikų yra ypač pavojinga, nes galima prarasti abi gyvybes.
Kodėl pavojinga gimdyti natūraliai, kai kūdikis „sėdi“?
Didžiausia kūdikio kūno dalis, kuri turi praeiti gimdymo takais, yra galvytė. Ji slinkdama žemyn, kad galėtų išlįsti per mamos dubens kaulus, gali pasisukti, šiek tiek deformuotis. Niekada iš anksto šimtu procentų neįmanoma numatyti, ar kūdikis galės gimti natūraliai, nes staiga per gimdymą gali paaiškėti, kad jis yra per didelis, o mamos klubai per siauri arba kūdikio galvytė nepasisuka į šoną ir užstringa. Šių bėdų neaptinka jokie prietaisai. Tačiau kai taip nutinka esant vaisiaus pirmeigai, yra atliekama cezario pjūvio operacija ir vaikelis sėkmingai ištraukiamas. Visiškai kitokia padėtis susiklosto esant sėdmenų pirmeigai. Gimdymo pradžia yra tokia pati, sąrėmiai vis stiprėja, atsidarinėja gimdos kaklelis, o kai jis visiškai atsidaro, kūdikis pradeda slinkti žemyn. Tada gimsta užpakaliukas, kojytės, dubuo, o kai kūdikis pasirodo iki menčių, galvytė prisispaudžia prie mamos kaulinio dubens ir užspaudžia virkštelę, kurios dalis yra išorėje, o kita dalis dar gimdoje kartu su placenta. Kai taip nutinka, kraujotaka per virkštelę baigiasi ir kūdikius negauna deguonies. Kadangi pats mažylis dar negali kvėpuoti, gydytojams lieka nuo 3 iki 5 min. ištraukti kūdikio galvytę. Jeigu per tą laiką vaikutis negimsta, pažeidžiamos jo smegenys arba jis žūsta. Jeigu gimdymas sklandus, kiekvienas gydytojas moka suteikti pagalbą ir priimti į pasaulį atbulom besibeldžiantį kūdikį, tačiau jeigu gimdant paaiškėja, kad galvytė yra per didelė arba mamos dubuo per siauras, naujagimis neišgyvena. Jau neįmanoma atlikti cezario pjūvio ir atgal į gimdą įtraukti kūdikio, nes būtų sužalotos jo kaklo srities smegenys. Neįmanoma ir padėti kūdikiui gimti kaip nors kitaip. Tokie atvejai labai retai, tačiau dėl jų neverta rizikuoti ir gimdyti natūraliai, juolab kad iki gimdymo neįmanoma paneigti šios rizikos.
Kodėl, jūsų nuomone, kai kurios mamos rizikuoja ir žūtbūt ryžtasi gimdyti natūraliai „sėdintį“ kūdikį?
Manau, kai kurioms moterims itin svarbu pagimdyti natūraliai. Vienos jų ilgai konsultuojasi su gydytojais ir kai nepavyksta apsukti kūdikio, sutinka su cezario pjūvio operacija. Kitos bando apgauti save ir kitus, nes žinodamos, kad kūdikis „sėdi“, prasidėjus gimdymui nevažiuoja į gimdymo įstaigą, o kartu su pribuvėja laukia namuose ir pas gydytojus atvyksta paskutinę minutę, kai atlikti cezario pjūvio jau nebeįmanoma. Labai dažnai padedant patyrusiems gydytojams jos sėkmingai pagimdo, tačiau, deja, pasitaiko ir labai liūdnų istorijų. Kraštutinumai niekada nėra gerai. Negerai gimdyti ir atliekant cezario pjūvį, jeigu to nereikia, negerai jo ir atsisakyti, jei kyla grėsmė kūdikio gyvybei.
Kodėl kaip tik nuo 37 nėštumo savaitės „sėdintis“ kūdikis yra apsukamas? Tai pavojinga procedūra?
Ši procedūra kelia tam tikrą pavojų. Kūdikis jaučia įtampą, kai gydytojas bando jį apsukti ir taip pakeisti padėtį. Be to, jeigu apie kurią nors vaikučio kūno dalį yra užsisukusi virkštelė, ji gali užsiveržti ir dėl to pablogėti jo būklė. Kartais, kai vaisiaus vandenų mažai, kūdikio apsukti nepavyksta. Nuo 37 savaitės galima bandyti atsukti kūdikį į galvytės pirmeigą, nes tuo metu jis jau gan brandus ir prireikus galima kuo skubiau jam suteikti galimybę išvysti pasaulį. Vaisių, kuris gimdoje įsitaisęs ne galvos pirmeiga, bandome apsukti, mat geriausiai jam ir mamai yra gimti natūraliai. Kad ir kokia saugi cezario pjūvio operacija būtų šiais laikais, nėra taip, kad atidaromas užtrauktukas, ištraukiamas kūdikis ir pilvas lengvai užsegamas. Tai didžiulė operacija, per kurią prapjaunama daugybė audinių ir organų. Be reikalo atlikti cezario pjūvį yra neprotinga, tačiau visada reikia pasverti, kaip gimdant kyla didesnė rizika mamai ir kūdikiui.
Įdomu, ar kūdikis „sėdėdamas“ gimdoje iki pat gimdymo nenuspaudžia kurios nors kūno dalies, o gimęs kūnelis nebūna deformuotas?
Ne, kūdikiui sėdmenų pirmeiga nėra žalinga ir juo labiau dėl šios padėties nebūna kūno dalių deformacijų. Tačiau iki gimdymo „sėdėjęs“ naujagimis kelias dienas miega kojytes susikėlęs virš galvos (už ausų) - tokia pat padėtimi, kokia buvo gimdoje. Sėdėjusio gimdoje galvytė būna ovali, mat nebuvo įsistačiusi į mamos dubenį ir neturėjo susispausti galvos kaulai. Šie požymiai būdingi naujagimiui, gimusiam ir natūraliai, ir per cezario pjūvį. Tad iškart lengva atskirti atbulom į pasaulį atvykusius mažylius. Praėjus kelioms paroms, kūdikis pakeičia kūno padėtį į mums įprastą ir jo jau niekaip neįmanoma atskirti nuo kitų naujagimių.
Keli faktai apie sėdmenų pirmeigą:
- Sėdmenų pirmeiga nėra dažna - atbulom į pasaulį beldžiasi iki 5 proc. naujagimių. Kai kurie jų prieš pat gimdymą apsisuka galvyte žemyn be gydytojo pagalbos. Kodėl kūdikis staiga pakeičia padėtį, nėra aišku.
- Jeigu vienas kūdikis iki gimimo „sėdėjo“, nebūtinai sėdės ir kiti to pačios mamos kūdikiai. Tačiau jeigu sėdmenų pirmeiga buvo dėl gimdos miomų ar kitų priežasčių, kurios neišnyko, gali ir kiti nėštumai būti tokie patys.
- Iki 35 nėštumo savaitės vaisiaus pirmeiga nėra pastovi, nuo 37 jau laikoma pastovia ir gydytojas akušeris ginekologas bando vaisių mechaniškai apsukti žemyn galva.
- Jeigu vaisius iki gimimo neapsisuko žemyn galva, turėtų būti atliekama cezario pjūvio operacija, nes šiuo atveju ji saugiausia tiek kūdikiui, tiek mamai.
- Jeigu gydytojas nustato sėdmenų pirmeigą, mama gali rinktis - bandyti mechaniškai apsukti vaisių ar iškart ryžtis cezario pjūvio operacijai. Išorinis vaisiaus apgręžimas turi būti atliekamas gimdymo įstaigoje, jį reikia kontroliuoti ultragarsu, būtina sekti kūdikio būklę. Procedūra neatliekama, jeigu yra placentos pirmeiga, sumažėjęs vaisiaus vandenų, esant daugiavaisiui nėštumui, gimdos ydoms, kai planinė cezario pjūvio informacija numatoma dėl kitų vaiko ar mamos organizme esančių sutrikimų. Išorinio vaisiaus apgręžimo taip pat nerekomenduojama atlikti, jei placenta prisitvirtinusi prie priekinės gimdos sienelės, esant neišnešiotam vaisiui, nėštumo sukeltai hipertenzijai, gimdos randui.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Trečias mėnuo: Šis mėnesis itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Pastebima, kad vis daugiau kūdikių praleidžia vieną ar kitą fizinės raidos etapą. Dauguma pediatrų ir kineziterapeutų rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos procesus ir užtikrinti, kad vaikas „patirtų“ visus fizinės raidos etapus.
Manoma, kad tai susiję su dažniau naudojamomis „papildomomis“ priemonėmis - gultukais, vaikštynėmis ir pan.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų. Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę.
Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, bei vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi.
Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Faktas: Apklausus tėvelius paaiškėjo, kad vos kas šeštas šešių mėnesių kūdikis paprastai išmiega visą naktį. Kai kurie tokio amžiaus kūdikiai kasnakt pabunda iki aštuonių kartų.
Jeigu pastebite, kad kūdikis linkęs praleisti vieną ar kitą raidos etapą ir perdėm skuba pradėti kitą, kreipkitės į kineziterapeutą.
