Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę. Tai vadinama atpylimu.
Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir/ar vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Pradėjus kūdikį maitinti pieno mišiniu gali būti sunku grįžti prie maitinimo motinos pienu.
Kas yra atpylimas?
Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio.
Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn.
Fiziologinis, t.y. normalus atpylimas, dažniausiai ir daugiausiai pasireiškia kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis.
„Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti. Naujagimiai ir kūdikiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Tad naujagimis per parą gali atpilti keletą kartų. Jei atpila vieną ar du kartus, tai nieko baisaus“, - kalbėjo A. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną.
Pagrindinės atpylimo priežastys
- Stemplės anatomija: Silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas.
- Skrandžio dydis.
- Dujų kaupimasis žarnyne.
- Judrumas.
- Dantų dygimas.
Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“.
Kitos galimos priežastys
- Netaisyklingas maitinimas: Dažniau atpila netaisyklingai maitinamas mažylis. Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila.
- Godus valgymas: Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro.
- Permaitinimas: Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
- Neišsivystęs žarnynas: Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.
Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu.
Kaip sumažinti atpylimą?
- Taisyklingai žindykite kūdikį.
- Padėkite pasišalinti dujoms.
- Pasirinkite tinkamą buteliuką.
- Pasirinkite tinkamą mišinį.
Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite. Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi. Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Po maitinimo kūdikį 5-30 min.
„Dažnai būna, kad kūdikiai atpylinėja iki metų. Būna, tik pavalgo ir fontanu atpila. Tai kad taip neatsitiktų, kad kūdikis neatpylinėtų, mama, pamaitinusi kūdikį, turi palaikyti jį vertikaliai - duoti jam atsirūgti, kad iš skrandžio išeitų dujos. Tada atpylimo tikimybė mažesnė. Taip pat kūdikiai rečiau atpylinėja, kai jis paguldomas į tam tikrą padėtį. Pavyzdžiui, jeigu kūdikį, - po to, kai jis atsirūgo - trumpam paguldysim ant pilvo arba ant kairio šono, tuomet jis atpylinės žymiai rečiau. Kita vertus, gulint ant nugaros atpilama dažniausiai. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic).
Kada sunerimti?
Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. nenormalų atpylimą.
Visgi tėvai, pastebi A. Liubšys, turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus požymius, ne tik į atpylimą.„Jeigu vaikas atpila, o po to jaučiasi gerai, lyg niekur nieko, tai nerodo jokios ligos. Visgi jeigu kūdikiui pučia pilvą, jis neramus, jo išvaizda - kenčianti ir dar jis atpylinėja, o atpylimo turinys yra su pataloginėmis priemaišomis, tada reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu kitų požymių nėra, tiesiog vaikas labai dažnai atpylinėja, tai gali būti tokios ligos prievarčio (tos dalies, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną) stenozės ženklas. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę“, - kalbėjo gydytojas.
Taip pat, pažymi specialistas, reikia atkreipti dėmesį, ar atpildamas kūdikis nepraranda svorio. Jeigu praranda, kalba gydytojas, tai yra negeras ženklas.
„Jeigu atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus“, - sako A.
Patologinės atpylimo priežastys
- Prievarčio spazmas. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.
- Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę.
- Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.
A. Liubšys taip pat sako, kad reikia atkreipti dėmesį, ką vaikas atpila. Nuo to priklauso, ar vaikas gali sirgti rimta liga, ar jam viskas gerai.„Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes“, - sako A.
Jeigu kūdikis atpila nesuvirškintą arba vos apvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis.
Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
| Priežastis | Požymiai |
|---|---|
| Fiziologinis atpylimas | Neapvirškintas, šviežias, baltas, bekvapis pienas ar mišinukas. Kūdikis gerai auga, nesutrikusi savijauta. |
| Patologinis atpylimas | Apvirškintas, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pienas ar mišinukas. Labai dažnai ir daug, fontanu, verkia, pyksta, jaučia skausmą, krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. |
Kūdikiai auga labai skirtingai: vienas pieno apylinėja tik pirmą gyvenimo mėnesį, kitas - ilgai, dažnai ir labai daug. Kodėl?#1 Blogai apžioja spenelį. Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite. Taip pat pavalgiusį kūdikį palaikykite stačią, kol atsirūgs. O gal vertėtų jį žindyti dažniau, bet po mažiau? Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro.
#2 Permaitintas kūdikis. Dažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.
#3 Pasikeitusi mamos mityba. Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti. Jei atpylinėja mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.
#4 Aktyvus kūdikis. Toks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių
#5 Dirglus kūdikis. Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju.
#6 Padidėjusi raumenų įtampa. Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja. Taip pat žr#7 Pilvo bėdos. Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio. Bet jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos. Gal serga virškinimo sistemos liga ir reikia skubios pagalbos? #8 Prievarčio susiaurėjimas (stenozė). Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apimts ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau. Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Ar jums yra tekę persivalgyti ir pajusti nemalonų, deginantį rėmens skausmą už krūtinkaulio? O galbūt tenka su tuo susidurti kelis kartus per savaitę? Tokie požymiai verčia susirūpinti, kodėl virškinamasis traktas patiria sunkumus. „Nuolatinis rėmuo gali signalizuoti apie galimai užklupusią gastroezofaginio refliukso ligą (GERL) - lėtinę būklę, kai pažeidžiama stemplės gleivinė ir skrandžio turinys į stemplę patenka dažnai bei didėja atpilamas jo kiekis“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė.
Refliukso ligos priežastys. Sergamumas GERL pasaulyje kasmet vis didėja, ypač išsivysčiusiose Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse. Refliukso ligos simptomai. Tipiniais GERL simptomais yra laikomas atpylimas rūgščiu turiniu bei kamuojantis rėmuo, kuris atsiranda valgant skrandžio rūgščių išsiskyrimą skatinančius produktus. Organizmui skrandžio rūgštys yra naudingos, nes padeda suvirškinti maistą, tačiau jų perteklius virškinimo sistemą veikia neigiamai. Kaip vienas iš netipinių simptomų taip pat įvardijamas dantų ėduonis ir pažeistas dantų emalis - negydoma GERL per ilgą laiką gali smarkiai pažeisti dantų apsaugą.
Kas gali sirgti GERL? Ši virškinamojo trakto liga gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms, tiek vyrams, tiek moterims. Didžiausią įtaką GERL atsiradimui turi gyvenimo būdo įpročiai ir mityba, retais atvejais liga gali būti paveldima.
GERL išsivystymas vaikams. Gastroezofaginio refliukso liga gali pasireikšti ir mažiems vaikams ar kūdikiams. Pagrindinis požymis, parodantis galimą GERL išsivystymą yra labai dažnas vaiko vėmimas nepraėjus valandai po valgio. Verta nepamiršti, jog vaikas jauname amžiuje atpilinėti maistą gali gana dažnai. To priežastis - nevisiškai susiformavęs stemplės apatinėje dalyje esantis nedidelis vožtuvas, kuris leidžia maistui patekti į virškinamąjį traktą. Dėl šio vožtuvo į stemplę patenka skrandžio turinys, sukeliantis vėmimą. Visgi, jeigu vaikas po maisto ima vemti ypač dažnai, reikėtų susirūpinti dėl galimo GERL išsivystymo.
Prevencija ir refliukso ligos gydymas. Pasireiškus tipiniams GERL simptomams, pacientai neretai linkę gydytis patys ar klausti artimųjų patarimų. Gerai, jei laikantis tinkamo maitinimosi režimo GERL simptomai išnyksta, bet jei sutrikęs refliuksas vargina keletą dienų, labai svarbu laiku apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą ir nelaukti, kol simptomai sukels rimtesnių sveikatos problemų.
Mitybos įpročių keitimas. Refliukso gydymas pradedamas nuo valgymo įpročių keitimo, norint sumažinti nemalonių ligos pojūčių atsiradimą ir išvengti gydymo vaistais. Šie mitybos ar gyvenimo būdo įpročių pakeitimai gali būti taikomi ir kaip prevencija, apsauganti nuo GERL išsivystymo. Dažnam su šia liga susiduriančiam iškyla klausimas: “Ko nevalgyti?”. Negalima pasakyti, jog tie patys produktai visiems vienodai iššaukia GERL, tačiau pastebima, jog tam tikras maistas ar gėrimai šios ligos išsivystymui turi didesnę įtaką. Be valgomų produktų, svarbus ir pats mitybos režimas ar tam tikri įpročiai, kurie gali prisidėti prie GERL išsivystymo, todėl patariama atkreipti dėmesį ne tik į tai ką valgote, bet ir kaip valgote. Gyvenimo būdo įpročių keitimas. Vakare valgyti ne vėliau kaip likus 2 val. Nepersivalgyti, nes tai skatina simptomų atsinaujinimą.
GERL gydymas vaikams. Susirūpinus dėl galimo GERL išsivystymo vaikui, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris identifikuos refliukso ligos požymius ar atliks virškinamojo trakto tyrimą endoskopu. Dažnai refliukso ligos simptomams nuslopinti pakanka maisto produktų pakeitimo ar tam tikrų mitybos įpročių pokyčio. „Pirmo pasirinkimo vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai (PSI). Tokį medikamentą gali paskirti tik gydytojas, išsamiai ištyręs pacientą, skyręs skrandžio endoskopinį tyrimą“, - sako A. Nors šis tyrimas dažnai nėra malonus, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre endoskopiniai tyrimai, pacientui pageidaujant, gali būti atliekami nejautroje. Toks skrandžio tyrimas atliekamas labai greitai ir trunka vos kelias minutes, todėl pacientas nepatiria jokių nemalonių pojūčių.
Operacinis gydymas. Operacinis gydymas skiriamas tuomet, kai reikia sustiprinti antirefliuksinį mechanizmą. Pastaruoju metu atliekamos mažai traumuojančios laparoskopinės operacijos, vadinamos fundoplikacijomis. Jų metu sustiprinama apatinio stemplės rauko funkcija, sudarant mechaninį barjerą refliuksui. Tai puiki alternatyva ilgalaikiam palaikomajam PPI (protonų pompų inhibitorių) vartojimui. Palyginamųjų tyrimų duomenimis, po šios operacijos dauguma pacientų nepatiria ligos simptomų mažiausiai penkerius metus.
Kada pasveikstama nuo GERL? Pravartu žinoti, jog gastroezofaginio refliukso liga yra lėtinė, todėl nuolatos reikės tinkamai prižiūrėti savo mitybos įpročius ar vartoti vaistus nemaloniems pojūčiams sumažinti. Jei GERL negydoma, galimos komplikacijos: obstrukcinis bronchitas, lėtinis laringitas, dantų emalio pažeidimas ar stemplės vėžys (vadinamoji Bareto stemplė, kai pakinta stemplės epitelis).
„Mažasis man ir vėl padovanojo medalį“, - taip žaismingai kai kurios mamos apibūdina šlapias „bėdas“, kurios jų kūdikėlius ištinka neilgai trukus po valgio. Kad dažniau ar rečiau atpila naujagimiai bei kelių mėnesių mažyliai, lyg ir savaime suprantama. Mamos žino, kad tai išaugama, kad atpylimai dažniausiai baigiasi tada, kai vaikutis pradeda valgyti pirmąsias košes. Tačiau kai kurie kūdikiai atpilti pradeda būtent tada, kai jų valgiaraštyje atsiranda tirštas maistas. Tokie prasidėję atpylimai, pasak pediatrų, paprastai būna labai nenuoseklūs. Pasitaiko, kad vaikas atpila tik kartą kitą ir po labai nedaug, būna dienų, kai kone visas suvalgytas maistas po kiekvieno maitinimo „sugrįžta“ atgal. Jei vaiko raida normali, labai panikuoti dėl tokių atpylimų nereikia. 1. Galbūt netoleruoja kokio nors maisto produkto ar yra jam alergiškas. Mamoms derėtų atminti, kad alergija nebūna tik per odą arba, kitais žodžiais tariant, tik bėrimais. Jei kūdikiui netinka koks nors maistas, jo virškinimo sistema kabai dažnai ir greitai pastarojo tiesiog atsikrato. Ir tai daro lengviausiu keliu. Tokio pobūdžio atpylimą paprastai lydi ir kitoks tuštinimasis, jis būna dažnesnis nei įprastai, išmatos gali būti gleivėtos. Jei mažyliui netinka maistas, jam paprastai dar pučia ar skauda pilvuką. Dar labai svarbu atminti ir tai, jog mažylis atpils iškart, jei jis produkto netoleruoja ar yra kam nors alergiškas. 2.Tiesiog neskanus maistas. Mes suaugusieji ne viską mėgstame, ne viską valgome. Logiška, kad ne viskas skanu ir mūsų mažiesiems. 3. Mažylis pernelyg aktyvus. 4.Vaikas paprasčiausiai persivalgė. Žindomas mažylis paprastai jaučia, kada jau yra sotus ir daugiau nebevalgo. Tačiau kai maitinimo pobūdis pasikeitė, kai šaukšteliu yra maitinama greitai ir maistas nuryjamas noriai, vaikas šios sotumo pajautimo galimybės tiesiog netenka. Koks viso to rezultatas? Suvalgoma daugiau nei telpa į skrandį. 5. Mažylis serga. Atpilama nebūtinai sergant kokiu nors žarnyno virusu. Labai dažnai pakanka ir paprasčiausio viršutinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjo, kuris išprovokuoja slogą ar kosulį.
