Šiuolaikiniame pasaulyje skaitymo įpročiai yra itin įvairūs. Skaitymas nebėra vien tik spausdintos knygos puslapių vartymas; jis apima ir skaitmeninius tekstus, ir garsines knygas. Kiekvienas būdas turi savų privalumų, o pasirinkimą lemia daugybė veiksnių: teksto pobūdis, fizinės galimybės, biudžetas ir kitos aplinkybės. Naomi S. Baron knygoje „How we read now“ (liet. „Kaip mes skaitome šiais laikais“) nagrinėjamos aplinkybės, darančios įtaką skaitymo priemonės pasirinkimui namuose ir mokykloje, ypatingą dėmesį skiriant mokyklinio amžiaus vaikams.
Skaitymo vertinimas: tekstų žanrai, skaitymo būdai ir skaitytojų tipai
Knygos pirmoje dalyje „Sizing Up Reading“ (liet. „Skaitymo vertinimas“) autorė analizuoja tekstų žanrus, skaitymo būdus ir skaitytojų tipus. Ji pabrėžia, kad kaip egzistuoja daugybė tekstų ir skaitymo rūšių, taip ir skaitytojai yra labai skirtingi. Kartais pagrindinė skaitmeninio teksto skaitytojo motyvacija - sutaupyti kuo daugiau energijos ir laiko, teksto turinį peržvelgiant paviršutiniškai. Tuo tarpu mėgstantys klausytis garsinių knygų dažnai siekia giliau įsigilinti į turinį, todėl šis būdas jiems yra patrauklesnis. Taip nagrinėjamos priežastys, kodėl pasirenkame vieną ar kitą skaitymo būdą.
Pojūčių svarba skaitymo procese
Renkantis skaitymo būdą, svarbu suprasti, kokį vaidmenį skaitymo procese atlieka mūsų pojūčiai. Skaitymas neapsiriboja vien žodžių suvokimu ir interpretavimu; fizinės aplinkybės, kuriomis skaitome, taip pat yra jo dalis. Pavyzdžiui, garsinių knygų atveju pasakotojo skaitymo kokybė gali lemti tiek teksto turinio supratimą, tiek klausymosi malonumą. Kitas svarbus veiksnys - skaitymo greitis, kurį galima kontroliuoti priklausomai nuo noro įsitraukti į knygos turinį ir turimo laiko. Tyrimai, cituojami knygoje, rodo, kad skiriant pakankamai laiko įsigilinti į spausdintines ar skaitmenines tekstų ištraukas, supratimo rezultatai būna panašūs.
Skaityti spausdintą ar elektroninę?
Antroje knygos dalyje „Reading in Print Versus Onscreen“ (liet. „Skaityti spausdintą ar elektroninę“) keliami klausimai apie mokyklos testų rezultatų patikimumą kaip skaitymo gebėjimų rodiklį, socialinės medijos įtaką akademinio teksto supratimui, reikiamus įgūdžius skaitant kompiuterio ekrane ir kt. Šie klausimai ypač aktualūs tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Nors kai kurie tėvai skatina vaikus skaityti tik spausdintas knygas, kiti teikia pirmenybę skaitmeninėms, nerimaudami dėl vaikų įtraukimo į skaitmeninį pasaulį nuo mažens, autorė linkusi nesureikšminti skaitymo priemonės.
Aktyvus skaitymas ir informacinis raštingumas
Nagrinėdama aktyvų skaitymą, autorė ypač akcentuoja paieškos, kritinės analizės ir sintezės gebėjimų svarbą būsimai kartai. Jaunesni vaikai šaltinius linkę rinktis pagal paviršutiniškus požymius, tačiau navigacijos internete įgūdžiai su amžiumi gerėja. Efektyviausiai išmokstama naršyti ir naudotis internetiniais ištekliais, kai vaikai yra tikslingai mokomi informacinio raštingumo, apimančio teksto struktūros atpažinimą, reikiamos informacijos paieškos būdus, tekstų patikimumo nustatymą. Šiuo atveju svarbu gebėti atskirti faktą nuo nuomonės, vadovaujantis klausimais: kas slypi už šios informacijos? Kokie yra įrodymai? Ką teigia kiti šaltiniai? Netikrų naujienų amžiuje būtent šis įgūdis yra itin svarbus.
Garsinių knygų nauda
Trečioje knygos dalyje „Reading with Audio“ (liet. „Skaitymas garsu“) aptariama garsinių knygų nauda. Autorė primena, kad prieš tekstinę kultūrą vyravo žodinė (garsinė) kultūra, tačiau šiais laikais, nors egzaminus mokiniai ir studentai kartais gali laikyti tik raštu, garsinių knygų atsiradimas tapo tikru garsinių pasakojimų renesansu. Ji kelia klausimą, ar garsinės knygos gali visiškai pakeisti tradicines knygas.
Žodinio ir rašytinio teksto suvokimo skirtumai
Skaitymo tyrinėtojai pateikia dvi viena kitai prieštaraujančias teorijas apie žodinio ir rašytinio teksto suvokimo skirtumus. Pirmoji teigia, kad klausymasis ir skaitymas yra du atskiri pažinimo procesai, nors ir turi bendrų elementų. Alternatyvi teorija teigia, kad tiek garsinio, tiek skaitomo teksto supratimą lemia tas pats mechanizmas. Tyrimai patvirtina, kad jaunesni skaitytojai garsinį tekstą supranta net geriau nei spausdintą, tačiau vėlesniame amžiuje situacija gali keistis, priklausomai nuo naudojamos skaitymo strategijos ir teksto žanro. Klausantis knygos, svarbu susikaupti ir dėmesingai sekti turinį, taip pat gali padėti užrašų apie knygą pildymas.
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
Skaitymo praktikos ir pokyčiai visuomenėje
Ketvirtoje knygos dalyje „What’s Next?“ (liet. „Kas toliau?“) nagrinėjama, kaip skaitymo praktika susijusi su pokyčiais visuomenėje. Vienas svarbių sociologinių pokyčių yra perėjimas nuo ilgalaikiškumo prie efemeriškumo, kai vietoje fizinių daiktų pasirenkami patirtiniai ir skaitmeniniai produktai. Didėjanti paviršutiniško skaitymo tendencija, kurią lemia vis dažniau naudojami ekranai, turėtų būti įspėjamasis ženklas pedagogams ir tėvams. Tačiau autorė pabrėžia, kad spausdintas tekstas nėra panacėja mokymuisi, o skaitmeninis tekstas nėra savaime netinkamas.
Pirmieji metai: negailėkite knygų ir skaitykite balsu
Pasak vaikų literatūros specialistės Ingos Mitunevičiūtės, skaitymo požiūriu ypač svarbūs yra patys pirmieji kūdikio gyvenimo metai ir net laikotarpis iki jam gimstant. „Daugybė mokslinių tyrimų patikimai rodo, kad kalba, smegenų jungtys, įpročiai formuojasi būtent tuo metu ir netgi prieš kūdikiui gimstant. Taigi skaityti vaikui galima pradėti jam dar negimus - gal kiek keistai skamba, bet iš tiesų tai yra be galo svarbu, nes taip kuriamas santykis tarp kūdikio ir jo aplinkos, o drauge tai ir galimybė kurti ryšį tarp kūdikio ir tėčio“, - pasakoja I. Mitunevičiūtė. Vos tik kūdikiai pradeda tyrinėti pasaulį, pats laikas parodyti, kad vienas iš šio pasaulio objektų yra knyga. Todėl tikrai nereikia bijoti duoti knygų, kurias vaikas veikiausiai tiesiog... suniokos. „Tokiame amžiuje su knyga tikrai galima daryti viską: vartyti, kramsnoti, apsukti aukštyn kojomis ar numesti ant žemės, ištraukti kokią nors detalę, padraskyti. Tikrai rekomenduoju turėti kelias knygas, kurios būtent tam ir bus skirtos - sudėvėti, tiesiog „suskaityti“. Knyga tokio amžiaus vaikui nėra šventa karvė, tad nesijaudinkite, kad jie dar nesupranta ypatingos knygos vertės ir tyrinėja ją kaip objektą. Tokių tyrinėjimų metu lavėja smulkioji motorika“, - pabrėžia specialistė. O ar svarbu, ką skaitysite kūdikiui? Ar tai turi būti prasmingos ir turiningos istorijos? „Paradoksalu - kūdikiams tiesiogiai knygų tikrai nereikia, bet jiems reikia jūsų dėmesio, skaitymo, jūsų glėbio ir sakinių, kurie yra knygose. Girdėti skaitant - štai kas be galo svarbu, nes vaikų kalba formuojasi iš klausos iš girdimų sakinių, žodžių, jų junginių. Todėl kūdikėliams tikrai puikiai tiks balsu skaitomos receptų knygos ar tiesiog ištrauka iš patarimų knygos, kurią šiuo metu jums reikia perskaityti, ar kokio nors naujo aparato instrukcija. Tiesiog tai, ką skaitote, skaitykite balsu, nes vaikams svarbu išgirsti kuo daugiau ir kuo įvairesnių žodžių. Ir, žinoma, jeigu norite užauginti skaitytoją - pats turite būti skaitytojas ir skaityti su malonumu. Skaitykite, mėgaukitės ir atvirai tai demonstruokite. Labai svarbu, kad tas skaitymas būtų matomas, kad vaikai matytų, kaip skaito tėvai“, - akcentuoja I. Mitunevičiūtė.
Kiek knygų turi būti namuose? Kiek laiko skaityti? O jei visai nesidomi... ir kiti klausimai
Natūralu, kad tėvams bei seneliams kyla daugybė įvairių klausimų: kiek čia tų knygų reikia turėti namuose? O jei aš skaitau ir vaikas nesidomi, tai ar tęsti? Kiek laiko turi trukti skaitymas? Gal ateis laikas ir pats knygomis susidomės? „Visi šie klausimai labai natūralūs. Iš dalies dėl noro turėti labai aiškius, tarsi akmenyje iškaltus atsakymus visada vengiu įvardinti konkretų amžiaus tarpsnį kalbėdama apie tai, kaip parinkti knygą vaikui. Svarbiau suprasti, koks jo raidos tarpsnis, o ne žinoti, kiek jam metų, nes tai labai individualu. Tačiau yra tam tikri bendri su amžiumi nesusiję principai, formuojantys tinkamą skaitymo aplinką, kuri yra be galo svarbi. Tarkime, labai svarbu, kad namuose apskritai būtų knygų. Paklausite, kiek? Apskaičiuota, kad namų bibliotekoje reikėtų turėti mažiausiai 80 knygų. Maža to - geriausia skaitymo skatinimo strategija yra skaitantys tėvai, nes nėra nieko paveikiau už konkretų tėvų pavyzdį“, - įsitikinusi I. Mitunevičiūtė. Pasak jos, kasdien kartu su vaiku reikėtų skaityti bent 15 minučių. Tiesa, nebūtinai tiek laiko iš karto. Skaitymui skirtą laiką galima skaidyti intervalais - pavyzdžiui, skaityti penkis kartus po tris minutes ar tris kartus po penkias. „Labai svarbu suprasti, kad vaizdo ir garso įrašai niekada iki galo knygos nepakeis, jie gali tik ją papildyti. Yra gausybė tyrimų, kurie rodo, kad lemiamas veiksnys mokantis naujų dalykų ir formuojantis smegenų jungtims yra gyvo žmogaus balsas, kalba kaip gyva, organiška aplinkos dalis. Tiesa, svarbu įtraukti ir kitus pojūčius, ne vien klausą. Glostymas, lytėjimas, uostymas, kramsnojimas, detalių pajudinimas čia labai svarbus. O labiausiai siūlau atsipalaiduoti, nesijaudinti ir nesitikėti pozityvaus atgalinio ryšio. Tikrai bus momentų, kai atrodys, kad vaikai knygomis ir skaitymu nesidomi, kad jie nekreipia dėmesio ir jiems neįdomu. Pamatysite, kai mažiausiai to tikėsitės, paaiškės, kad viską jie matė, viską suprato ir viskas jiems buvo įdomu“, - ramina specialistė.
Ryšys tarp vaizdo, teksto ir garso
Vėlesniame raidos etape prasideda sąmoningas santykio tarp garso, vaizdo ir teksto kūrimas ir tada jau knygos, kad ir pačios paprasčiausios, kuriose yra labai nedaug žodžių, turi lemiamą reikšmę, nes padeda vaikui susieti pasaulį su knyga. „Kai vaikai šiek tiek paauga, aktualios tampa paveikslėlių knygos, tačiau svarbu suprasti, kad jų tikslas dar nėra išmokyti vaiką skaityti. Teksto tokiose knygose sąmoningai yra labai nedaug ir esu pastebėjusi, kad dėl to suaugusieji kartais net išsigąsta ar nusivilia. Svarbiausia šių knygelių užduotis - padėti vaikui suprasti santykį tarp vaizdo ir teksto, padėti pajusti, kad tai, kas nupiešta, kas parašyta ir kas tariama balsu, yra vienas ir tas pats. Tokio suvokimo susiformavimas yra labai svarbus raidos etapas, kurį reikia pereiti, jei norima tapti skaitytoju. Žinoma, gali būti taip, kad tekstas knygoje sakys viena, o vaizdas jį papildys, išplės, gal net pasakos visai ką kita, tačiau tos istorijos turės kokį nors tarpusavio ryšį. Vėlgi - reikia atsipalaiduoti, vartyti knygas ir skaityti tai, ką matai. Ne tik tai, kas parašyta“, - paveikslėlių knygų funkciją aiškina I. Mitunevičiūtė.
„Didysis kodėl?“
Vaiko raida neišvengiamai prieina tokį etapą, kurį žaismingai galima pavadinti „Didžiuoju kodėl?“ Tai laikas, kai vaikui viskas tampa įdomu, jis nuolat klausinėja, nori sužinoti atsakymus į netikėčiausius klausimus. „Gera naujiena ta, kad yra tikrai nemažai knygų, kurios gali padėti atsakyti į pačius įvairiausius „kodėl“, ir daug dalykų galima išsiaiškinti ir sužinoti būtent skaitant knygas. Šiuo laiku labai svarbu jau ne tik balsu skaityti knygas, žiūrėti paveiksliukus, bet ir įtraukti vaiką klausimais jį kviečiant knygoje ieškoti panašių ir skirtingų objektų, padėti skaičiuoti, surasti, kiek tokių pačių daiktų ar detalių yra viename puslapyje. Taigi šiuo laikotarpiu tinka visos knygos, su kuriomis galima ką nors nuveikti. Pavyzdžiui, klausytis garsų, ką nors paspausti, ką nors surasti, ieškoti paslėptų detalių. Šiuo tarpsniu itin tinka knygos su smulkiomis iliustracijomis“, - sako specialistė.
Dėmesys pirmajai abėcėlei - vien gražių paveiksliukų neužteks
Neilgai trukus ateina ir tas amžiaus tarpsnis, kai pamažu pradedama galvoti apie mokyklą, kur skaitymas tikrai taps ypač svarbiu dalyku, ir čia atsiranda toks naujas knygų žanras - abėcėlė. „Šis žanras tikrai yra klasikinis, visiems pažįstamas ir visada atrodo daugmaž vienodai. Knygoje visada yra raidė, paveikslėlis, kuriame vaizduojamas daiktas pavadinimu iš tos raidės, ir tekstu užrašytas pats žodis. Tokia struktūra puikiai veikia, bet norisi atkreipti dėmesį į vieną dalyką. […] Labai svarbu žinoti, jog tokio amžiaus vaikams pasaulis, kuris juos supa, ir pasaulis, kurį jie randa knygose, turi sutapti. Tik taip stiprėja suvokimas, kad yra ryšys tarp objektų pasaulyje ir objektų knygoje. […] Todėl čia tikrai didelė atsakomybė tenka tėvams, kuriems rekomenduočiau gana įdėmiai apžiūrėti, ką autorius ar autorė pasirinko kaip žodžius ir vaizdus, kuriuos susies su abėcėlės raidėmis“, - rekomenduoja specialistė.
Paauglystė ir skaitymo duobės
Kai atkeliaujame į paauglystę, prasideda vadinamosios skaitymo duobės, kurios ištinka ir ankstyvuosius, ir vidurinio amžiaus paauglius. Tai laikas, kai jie atranda kitų interesų, nustoja skaityti, pamato ir nusprendžia, kad skaitymas nėra madingas ir „kietas“ užsiėmimas. „Tuo metu iš skaitymo duobės galima išlipti... arba ne. Jei iki tol jau buvo susiformavęs skaitymo įprotis, jei skaitymas buvo tapęs maloniu laiko leidimo būdu, kurį tereikės prisiminti, - išlipti bus tikrai gerokai lengviau. O jei ne, tuomet padėti gali skaitančių draugų atradimas. Priklausyti grupei, kuri skaito, kuriai patinka skaityti, šnekėtis apie knygas, paauglystėje yra labai svarbu. Taip pat padeda įtakingi paauglių autoritetai. […] Jei jie skaitys knygas ir apie jas kalbės, labai didelė tikimybė, kad ir skaitymą užmetęs paauglys noriau prie to sugrįš. Ir, aišku, labai svarbu užkabinanti, gera, įdomi literatūra paaugliams. Jos kartais gal sunkiau atrasti, bet tikrai galima“, - patarimais dalijasi I. Mitunevičiūtė.
Knygų pasirinkimas: vertybės ir realybė
Specialistė sako dažnai sulaukianti klausimo, kas yra geriau: kai vaikas neskaito nieko ar kai skaito „šlamštą“? „Jeigu į skaitymą žiūrėsime kaip į tam tikrą smegenų žievės aktyvacijos procesą ir mums bus svarbu, kad smegenys dirba, akys mato raides, raidės susiveda į žodžius, žodžiai keliauja į smegenų centrus ir taip gimsta teksto suvokimas, tuomet tokiai funkcijai užtikrinti tiks bet koks tekstas. Bet jeigu mes rūpinsimės, kad iš knygų vaikai gautų žinių, vertybinių nuostatų, tada stengsimės, kad ta literatūra būtų vertinga, t. y. laiko įvertinta, specialistų patikrinta ir mėgėjų pripažįstama. Kaip pasiekti, kad vaikai tokią literatūrą skaitytų? Atsakymas yra vienas - derybos, derybos ir dar kartą derybos. Faktas, kad jeigu drausite vaikams skaityti, jūsų manymu, bereikšmes ir nevertingas knygas, tai jie tikrai norės skaityti būtent jas. O štai jei leisite rinktis ir galbūt sudarysite sandorį, kad vieną kartą renkasi vaikas, o kitą kartą knygą pasiūlote jūs, literatūrinis skonis, - kuris, beje, tikrai yra išugdomas ir suformuojamas, - taip pamažu ir susiformuos.“
Knygų skaitymas vaikams yra svarbus įgūdis jo asmeninei sėkmei, pasitikėjimui savimi, pažintinių bei kognityvinių gebėjimų vystymuisi. Gedimino miesto darželyje skaitymo magija prasideda tuomet, kai vaikas, ar suaugęs, atveria knygą. Vos tik vaikas paima knygą į rankas, jis pradedamas vadinti skaitytoju. Dar prieš išmokdami skaityti vaikai gali pažinti knygas jas vartydami, liesdami, klausydamiesi ar netgi uostydami. Motyvuoti mažus vaikus domėtis knygomis svarbu nuo ankstyvojo amžiaus. Gedimino miesto darželio pedagogai siūlo vaikams kartu vartyti, aptarti ir tyrinėti knygas. Įrodyta, kad skaitymas mažiems vaikams gerina pažinimo įgūdžius ir padeda vystytis pažinimo raidai. Pastebima, kad skaitymo įpročius išsiugdę vaikai turi geresnius mąstymo ir analizės įgūdžius. Jų smegenys veikia greičiau ir jie žino skirtumą tarp teisingo ir neteisingo poelgio. Skaitymas vaikams yra geriausias būdas pagerinti vaiko žodyną bei turtinti kalbą vaizdingais žodžiais. Pastebima, kad skaitymas su ikimokyklinio amžiaus vaikais suteikia jų kalbai raiškumo, aiškumo ir sklandumo. Kasdienis skaitymas mažiems vaikams, pradedant nuo kūdikystės, gali padėti įgyti bendravimo, socialinių ir raštingumo įgūdžių. Reguliarus skaitymas mažam vaikui gali padėti užmegzti su juo stipresnius ryšius ir kurti darnius santykius. Skaitymas vaikams suteikia puikią galimybę apsilankyti edukaciniuose spektakliuose, keliauti į muziejų, biblioteką, kuriant produktyvų ir ypatingą ryšį kartu. Mėgstamiausios knygos skaitymas vaikams ne tik padeda užmegzti ryšį su jais, bet ir suteikia vaikams saugumo bei jaukumo jausmą. Reguliarus skaitymo laiko įtraukimas į vaiko dienos veiklas turi dar vieną privalumą, ne tik leisti laiką kartu, bet ir didesnę drausmę ir susikaupimą. Darželio vaikai retai ilgai sėdi vietoje ir dažnai būna sunku priversti juos susikaupti. Vis dėlto, kai supažindiname vaikus su knyga ir reguliariu skaitymu - pastebime elgesio pokyčius. Pasakojimo metu mažyliai iš pradžių gali svirduliuoti ir išsiblaškyti, bet galiausiai jie išmoksta išlikti vietoje visą knygos pasakojimo laiką. Kai vaikai sutelkia dėmesį į tam tikrą tekstą, jie geriau susikoncentruoja. Tai padeda jiems sutelkti dėmesį į pagrindines mokytojų pateiktas instrukcijas. Verta paminėti, kad skaitymas yra gera praktika, padedanti pagerinti vaiko atmintį. Maži vaikai iš prigimties turi gebėjimą svajoti ir pasitelkti savo vaizduotę. Skaitymas garsiai vaikui padeda pasitelkti savo vaizduotę ir tyrinėti žmones, vietas, laiką, įvykius taip iššifruojant knygos paslaptis! Skaitymas, kaip vaizduotę skatinanti veikla, gali atverti vaikui duris į įvairius naujus pasaulius, tad Gedimino miesto darželyje skiriamas ypatingas dėmesys kūrybiškumui ir vaizduotės lavinimui. Tinkamai parinkta knyga supažindina vaikus su menu. Knygų skaitymas yra mokymosi visą gyvenimą pagrindas, o knygų puoselėjimas jau ankstyvame amžiuje ugdo vaiko norą domėtis knygomis visą gyvenimą. Knygų skaitymas balsu atlieka terapinę, kompensacinę funkciją kurios kuria malonius, vertingus ir įdomius potyrius visą gyvenimą. Vaikai, kurie vertina knygas, yra motyvuoti skaityti patys ir greičiausiai visą likusį gyvenimą toliau praktikuoja savarankišką skaitymą, ir knygų tyrinėjimą.
Kaip ir viso pasaulio, taip ir Lietuvos tėvai skatinami pradėti skaityti kuo mažesniems vaikams ar net kūdikiams. Manoma, kad labai svarbu pradėti skaityti dar 2 m. nesulaukusiems mažyliams: tuomet aktyviai formuojasi įpročiai, tad jei skaityti vaikas pamėgs dabar, tikėtina, pomėgis išliks visam gyvenimui. Mažiems vaikams skaitymas prilygsta žaidimui: jie mėgsta vartyti knygutes, pirštais rodo paveikslėlius, mokosi tarties subtilybių ir kt. Skaitymas - puikus laisvalaikio paįvairinimo būdas, ypač kol mažylis dar nelanko darželio ir tėvams išradingai tenka ieškoti būdų jį užimti. Taigi pirmiausia svarbu, kad namuose būtų vaiko amžių ir interesus atitinkančių knygų. Vaiką sudominti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, prašant jo surasti knygoje vieną ar kitą paveikslėlį, keičiant balsą, jei knygoje yra dialogų, skaitant vieno ar kito knygos veikėjo žodžius galima rankose laikant skirtingus žaislus bei imituojant tų veikėjų kalbą ir t. Skaitymas gali tapti savotiška rutina ar ritualu, tad pirmiausia svarbu rasti jaukią, patogią ir skaitymui pritaikytą vietą. Skaitymą galima susieti su migdymu ir skaityti kaskart vaikui ruošiantis ilsėtis. Skaitymas atpalaiduoja smegenis. Kuo vaikas mažesnis, tuo jam sunkiau ilgai išlaikyti dėmesį: net ir pats kantriausias vaikas netrykš noru vienu ypu perskaityti 30 ar 50 puslapių knygą. Todėl vaikams iki 3 metų kasdien skaitykite ne daugiau nei kelis knygos puslapius. Vyresniems vaikams galima paskaityti ir po kelias pasakas ar kelis knygos skyrius. Be to, geriau po truputį skaityti kasdien, o ne, pavyzdžiui, tik savaitgaliais ir ilgai. Lavinama vaiko kalbos raida. Pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai ypač svarbūs kalbos raidai, todėl tėvai su vaiku turi kuo daugiau bendrauti. Vienas iš bendravimo būdų - skaitymas: vaikai mokosi kalbinių subtilybių, po truputį patys pradeda kalbėti. Galima paprašyti vaiko drauge ištarti vienus ar kitus sudėtingesnius žodžius - jam tai bus puiki praktika. Labai svarbu, kad tėvai skaitytų išraiškingai: skirtingu tempu, skirtinga intonacija. Jei vaikas jau paaugęs, jam skaitant lavėja žodynas, todėl skaitančių vaikų kalba - turtingesnė, vaizdingesnė, raiškesnė. Lavinami vaiko pažintiniai gebėjimai. Vaikai pasaulį pažįsta ne tik per įvairias patirtis. Puiki priemonė pažinti pasaulį - ir knyga. Skaitant knygeles mažas vaikas gali išmokti gyvūnų, daržovių, drabužių ir t. t. pavadinimus. Ugdomas gebėjimas mąstyti. Skaitydamas vaikas mąsto: knygose pateikiami įvykiai, dialogai neišvengiamai skatina samprotauti ir ieškoti problemų sprendimo būdų. Lavinami vaiko fantazija, kūrybiškumas. Ugdomos vaiko emocijos, empatija, pamatinės vertybės. Iš knygų vaikai gali išmokti užjausti, padėti silpnesniems. Knygos padeda pakeisti vaiko įpročius ar lengviau nugalėti įvairias baimes. Kokybiškai praleidžiamas laikas su vaiku, puoselėjama jo psichologinė sveikata. Šiuolaikiniams tėvams, ypač po vaiko priežiūros atostogų grįžus į darbą, ne taip jau ir lengva rasti daug laiko bendravimui su vaiku, todėl skaitydami galite skirti kokybiško laiko vaikui netrikdant išmaniųjų prietaisų ekranams. Kūdikiams, vaikams iki 2 m. tinkamiausios knygos storais, kietais puslapiais - vaikai ir patys galės vartyti, „skaityti“ tokias knygeles. Mažųjų knygose gali ir visai nebūti teksto: paveikslėlius gali pakomentuoti tėvai. Knygos mažyliams dažnai būna su garsais, integruotais žaislais, iškiliais paveikslėliais ir t. t., tad vaikus sudominti - visai nesudėtinga. Paaugusiems vaikams (nuo 3 m.) tinka įvairi literatūra. Kuo vaikas didesnis, tuo daugiau teksto ir mažiau iliustracijų knygoje gali būti, bet atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams paveikslėliai knygose vis dar labai svarbūs. Su paaugusiu vaiku jau galima nuvykti į knygyną ar biblioteką ir leisti jam pačiam išsirinkti patikusias knygas.
2020 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Pagrindinis projekto tikslas - užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų. Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį nuo nėštumo pradžios. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Nėra teigiama, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais. Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni. Vaikiškose knygelėse dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis.
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai. Iki gimstant kūdikiui, besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Nuo gimimo iki šešių mėnesių: šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos. Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą. Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų: tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Nuo maždaug šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam. Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Nuo pusantrų iki dvejų metų: daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Dvejų-trejų metų: šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą.
