Mėnesinės - tai neatsiejama moters gyvenimo dalis, rodanti organizmo sveikatą ir vaisingumą. Tačiau kartais šis ciklas gali sutrikti dėl įvairių ligų ar gyvenimo būdo pokyčių. Svarbu suprasti, kada šie pokyčiai yra normalūs, o kada reikėtų kreiptis į specialistą.
Normalus Menstruacijų Ciklas
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos trunka nuo 2 iki 7 dienų, o netenkama 5-80 ml kraujo. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Kiekvienas menstruacijų ciklas prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir tęsiasi iki kitų mėnesinių pradžios. Vidutinė ciklo trukmė yra apie 28 dienos, tačiau sveikas ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Normalu, kad mėnesinės trunka nuo dviejų iki septynių dienų. Nors paprastai ciklo trukmė kiekvieną mėnesį šiek tiek skiriasi, jei ji skiriasi daugiau nei septyniomis-devyniomis dienomis, tai laikoma nereguliariu ciklu. Jei pastebėjote, kad taip nutinka, pravartu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Priežastys, Dėl Kurių Gali Dingti Menstruacijos
Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Viena iš dažniausių priežasčių yra stresas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Taip pat, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.
Svorio pokyčiai taip pat yra svarbus veiksnys. Staigus svorio kritimas dėl dietos ar per didelio fizinio krūvio, taip pat antsvoris ar per mažas svoris gali paveikti organizmo hormonus. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines. Per mažas svoris taip pat gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, gana dažnai jos išvis išnyksta ir neatsiranda tol, kol žmogus nepasiekia jo sveikatai reikalingo kūno svorio.
Intensyvus sportavimas gali sustabdyti menstruacijų ciklą, nes dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu gali sustabdyti ovuliaciją, nes organizmas stengiasi taupyti energiją. Sumažinus tempą mėnesinės turėtų sugrįžti.
Hormoniniai svyravimai yra dar viena reikšminga priežastis. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Problemos su skydliauke gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas arba per didelis, tai gali sukelti užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, anovuliacinius ciklus (ciklus be ovuliacijos) ir nereguliarias mėnesines. Kai kuriais atvejais dėl skydliaukės ligos mėnesinių gali nebūti net keletą mėnesių - tai vadinama amenorėja.
Tam tikros ligos, tokios kaip endometriozė, gimdos miomos, polipai ar krešumo sutrikimai, taip pat gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai. Taip pat, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą.
Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterininės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad, per kiek laiko mėnesinės sugrįš nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote. Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui.
Nėštumas yra viena iš dažniausių vėluojančių mėnesinių priežasčių. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs - laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos.
Žindymas taip pat gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja jūsų ciklą.
Perimenopauzė ir Menopauzė
Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Artėjant keturiasdešimtmečiui, dėl svyruojančio estrogeno ir progesterono kiekio mėnesinėms gali tapti neprognozuojamos. Ši stadija, vadinama perimenopauze, gali trukti nuo dvejų iki dešimties metų. Šiuo laikotarpiu hormonų lygiai svyruoja ir galiausiai sumažėja, todėl galima tikėtis įvairaus poveikio mėnesinių ciklui. Menstruacijos gali būti labai gausios, o kartais - ne. O vieną kokį mėnesį jų gali visai nebūti. Taip pat gali pasireikšti daugybė kitų į priešmenstruacinį sindromą (PMS) panašių simptomų: nuo emocinių (susierzinimo, nuotaikų kaitos) iki fizinių (pilvo pūtimo, miego trūkumo).
Menopauzė - tai natūralus moters gyvenimo etapas, žymintis reprodukcinio laikotarpio pabaigą. Ji oficialiai nustatoma tada, kai menstruacijų nebūna 12 iš eilės einančių mėnesių ar net ilgiau. Menopauzės simptomai gali prasidėti jau po 35-erių, o ryškūs pokyčiai dažniausiai pasireiškia sulaukus 40-45 metų. Prasidėjus menopauzei, kiaušidžių funkcija palaipsniui silpsta, keičiasi mėnesinių ciklas, o organizmas prisitaiko prie naujos hormoninės pusiausvyros. Pagrindinė menopauzės priežastis yra estrogenų ir progesterono gamybos sumažėjimas organizme. Šie hormoniniai pokyčiai turi reikšmingos įtakos moters tiek fizinei, tiek emocinei savijautai.
Vienas iš pirmųjų klimakso požymių - pasikeitęs mėnesinių ciklas. Menstruacijos tampa nereguliarios: gali atsirasti ilgesni tarpai tarp jų, kraujavimas būna tai gausesnis, tai silpnesnis, o kai kuriais atvejais atsiranda tarpmenstruacinis kraujavimas. Kiti dažni simptomai apima staigų šilumos pojūtį (karščio bangas), naktinį prakaitavimą, nuovargį, miego sutrikimus, emocinius pokyčius (jautrumą, dirglumą, nuotaikų svyravimus), makšties sausumą, sumažėjusį libido, koncentracijos sutrikimus ir kaulų retėjimą (osteoporozę).
Kada Reikėtų Kreiptis į Gydytoją?
Pastebėjus nereguliarias mėnesines ar kitus ciklo sutrikimus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją.
Taip pat, jei mėnesinių pakitimai apsunkina gyvenimą, dėl gausių mėnesių tenka higienos priemones keisti kas valandą ar dvi, kraujavimas trunka ilgiau nei septynias dienas, kraujuojate tarp mėnesinių ar po lytinių santykių, mėnesinės reguliariai kartojasi dažniau nei kas 21 dienas - pasikalbėkite su savo gydytoju.
Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.
Diagnostika ir Gydymas
Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus. Konsultacijos metu jums bus atlikta apžiūra ir paskirti reikalingi tyrimai. Greičiausiai, bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija.
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami sudėtiniai kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Jei mėnesinės neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę - amenorėja. Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.
Normalius ir natūralius perimenopauzės laikotarpiu vykstančius hormonų pokyčius lydinčius simptomus galima palengvinti, tačiau svarbu suprasti, kad nėra priemonės, galinčios padaryti, kad jūsų menstruacinis ciklas vėl būtų reguliarus, nes tai normalus procesas, kurį jūsų kūnas turi patirti.
Kaip pagerinti psichinę sveikatą – depresija, nerimas, stresas
Sveika gyvensena gali palengvinti perėjimą link menopauzės. Moterys, kurios gali reguliariai mankštintis, sveikai maitintis ir valdyti streso lygį, pastebi, kad perimenopauzės laikotarpis yra šiek tiek lengvesnis. Taip pat galima taikyti ir tam tikrą gydymą. Kontraceptinės tabletės arba ilgo poveikio gimdos spiralės gali palengvinti kraujavimą ir spazmus, o kartais padeda visiškai pamiršti apie mėnesines. Taip pat atliekama ir chirurginė operacija, vadinama endometriumo abliacija, kurios metu sunaikinama gimdos gleivinė ir sumažinamas arba visai sustabdomas kraujavimas.
Moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigiamas.
Moterims, sulaukusioms 50-70 metų, kas 2 metus atliekama krūtų patikra mamograma, o 50-65 metų vykdoma kardiovaskulinės sistemos patikros programa, kuri padeda įvertinti kraujagyslių būklę ir išeminės širdies ligos riziką. Šios programos - vienas patikimiausių būdų užbėgti ligoms už akių ir laiku savimi pasirūpinti.
tags: #34 #metai #ir #dingo #menstruacijos
