Šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių diagnostinių metodų, leidžiančių įvertinti žmogaus sveikatą. Tai greitas, paprastas ir neskausmingas tyrimas, suteikiantis daug vertingos informacijos apie inkstų, šlapimo takų ir kitų organų veiklą. Šlapimo analizė atskleidžia uždegimus, infekcijas, medžiagų apykaitos sutrikimus ir leidžia nustatyti įvairias ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tiek profilaktiškai, tiek esant įvairiems negalavimams.
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT)
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Požymiai, rodantys, kad reikėtų sunerimti
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Šlapimo spalvos pokyčiai
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Pasiruošimas šlapimo tyrimui
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Šlapimo tyrimo atsakymų reikšmė
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti.
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojama pasitikrinti.
Leukocitai šlapime kūdikiams: normos ir reikšmė
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra svarbi imuninės sistemos dalis, kovojanti su infekcijomis ir uždegimais organizme. Normalus leukocitų kiekis šlapime kūdikiams yra mažesnis nei suaugusiųjų.
- Naujagimiams (0-1 mėn.): iki 10-15 leukocitų regėjimo lauke.
- Kūdikiams (1 mėn. - 1 metai): iki 5-10 leukocitų regėjimo lauke.
Šie skaičiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos naudojamų metodų. Svarbu atsiminti, kad vienkartinis nežymus leukocitų padidėjimas nebūtinai rodo patologiją, ypač jei kūdikis jaučiasi gerai ir neturi kitų simptomų. Tačiau, jei leukocitų kiekis yra reikšmingai padidėjęs arba jei yra kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime kūdikiams: priežastys
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime (leukociturija) kūdikiams gali būti sukeltas įvairių priežasčių:
- Šlapimo takų infekcija (ŠTI): Tai dažniausia leukociturijos priežastis kūdikiams. ŠTI gali paveikti įvairias šlapimo takų dalis, įskaitant inkstus, šlapimterius, šlapimo pūslę ir šlaplę.
- Fimozė (berniukams): Tai būklė, kai apyvarpė yra per ankšta ir negali būti atitraukta nuo varpos galvutės. Fimozė gali padidinti ŠTI riziką, nes po apyvarpe gali kauptis bakterijos.
- Vulvovaginitas (mergaitėms): Tai išorinių lytinių organų uždegimas. Vulvovaginitas gali sukelti leukocituriją, ypač jei uždegimas yra stiprus.
- Inkstų ligos: Kai kurios inkstų ligos, tokios kaip glomerulonefritas ar pielonefritas, gali sukelti leukocituriją.
- Kitos priežastys: Rečiau leukocituriją gali sukelti traumos, svetimkūniai šlapimo takuose, alerginės reakcijos ar tam tikri vaistai.
Simptomai, lydintys padidėjusį leukocitų kiekį šlapime
Simptomai, lydintys padidėjusį leukocitų kiekį šlapime, gali skirtis priklausomai nuo priežasties. Kai kurie kūdikiai gali neturėti jokių simptomų, o kiti gali patirti:
- Dažnas šlapinimasis
- Skausmas šlapinantis
- Karščiavimas
- Dirglumas
- Apetito stoka
- Vėmimas
- Šlapimo drumstumas ar nemalonus kvapas
- Kraujas šlapime
Diagnostika ir gydymas
Jei kūdikio šlapimo tyrime nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį. Tai gali būti šlapimo pasėlis, kraujo tyrimai ar inkstų ultragarsas.
Gydymas priklausys nuo nustatytos priežasties. ŠTI gydomos antibiotikais. Fimozės ar vulvovaginito atveju gali būti skiriami vietiniai tepalai ar kremai. Inkstų ligos gydomos priklausomai nuo konkretaus susirgimo.
Svarbu atsiminti
Šlapimo tyrimas yra svarbus diagnostinis įrankis, leidžiantis įvertinti kūdikio sveikatą. Šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat. Pagal statistiką, kone trečdalio žmonių šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Bendras šlapimo tyrimas - laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo sutrikusios šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus - tamsesnis. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą. Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, be gydytojo konsultacijos greičiausiai nieko nesuprastume, mat viskas „užkoduota“ vienos arba kelių raidžių kombinacija. SG parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010-1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio. pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5-7. LEU - tai leukocitai, kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l. GLU - tai gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. KET - tai ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami. BIL - tai bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. URB - urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. ERY - eritrocitai, kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Bendras šlapimo tyrimas būtinas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus.
Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių.
Nuo senovės tikima gydomąja šlapimo galia, neva tai puiki priemonė nuo daugybės negalavimų. Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus - atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas, ketonai ir santykinis tankis, leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šie parametrai gali atskleisti, ar nesergate šlapimo takų infekcija, akmenlige ar kitomis inkstų ligomis. Neradote Jums reikiamo tyrimo? Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai. Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus - atlikti bendrą šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas (pH), ketonai ir santykinis tankis (SG), leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai. Šlapimo pasėlio tyrimas - atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją. Be to, tam tikri rodiklių pakitimai gali nurodyti specifinius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, dehidrataciją (padidėjęs šlapimo tankis) arba elektrolitų disbalansą.
Naudokite tinkamą indelį. Rinkite šlapimą tik į specialius vienkartinius indelius, kurie yra sterilūs ir užtikrina tyrimo tikslumą. Šių indelių galite įsigyti vaistinėse. Dieta ir skysčių vartojimas. 10-12 val. iki tyrimo laikykitės įprastos dietos, venkite aštraus, sūraus maisto, taip pat produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą, pvz., burokėlių ar morkų. Fizinio aktyvumo ribojimas. Lytiniai santykiai. 24 val. Menstruacijų ciklas. Vaistų ir papildų vartojimas. Higienos taisyklės. Prieš rinkdami mėginį nusiplaukite rankas, apsiprauskite išorinius lytinius organus tik vandeniu ir nenaudokite jokių dezinfekcinių medžiagų. Šlapimo mėginio surinkimas. Rytinis šlapimas - renkamas pirmasis šlapinimasis po 8 val. Indelio ženklinimas. Šlapimo tyrimo rezultatai suteikia išsamią informaciją apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip šlapimo takų ar inkstų infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar tam tikros ligos. Domina šlapimo tyrimas „Antėja“ klinikoje? Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo takų infekcijas, uždegimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, ar net rimtesnes ligas, kaip kepenų pažeidimai. Taip, šlapimo tyrimai yra ypač svarbūs nėštumo metu, nes jie padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šlapimo pasėlio tyrimas ir bendras šlapimo tyrimas skiriasi savo paskirtimi ir analizuojamais rodikliais. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą šlapimo sudėtį ir nustatyti galimus pakitimus, susijusius su sveikatos problemomis, tokiais kaip baltymai, gliukozė ar leukocitai. Tyrimui paprastai reikia apie 50-100 ml šlapimo. Svarbu, kad šlapimas būtų surinktas į specialų sterilų indelį ir, jei nenurodyta kitaip, naudojamas vidurinis šlapimo srautas. Tai užtikrina tiksliausius tyrimo rezultatus. Šlapimo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktikai. Atsiradus simptomams, tokiems kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją. BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Šlapimas. Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Prieš tyrimą reikia nusiplauti muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų. BŠT tyrimo rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti. Santykinis tankis - leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme. Ką reikia žinoti apie šlapimo tyrimą patiems mažiausiems, konsultuoja Kauno klinikų pirmojo vaikų ligų skyriaus vadovė gydytoja nefrologė doc. Birutė Pundzienė.Ar reikia profilaktiškai tirti kūdikio šlapimą? Kokie tai atvejai?Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Kodėl? Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį.Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.Kaip suprasti teiginį „netinkamai surinktas šlapimas”?Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo pūslės. O „sugauti” šlapimą iš šlapimo srovės vidurio sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta.Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Ką turiu galvoje? Ogi tai, kad maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Taip iškraipomi tyrimų rezultatai. Šie gali būti blogi, nors pats šlapimas šlapimo pūslėje geras. Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.Kalbant apie vyresnius kūdikius, kurie jau „daro” į puoduką, jeigu šlapimas renkamas kaip tik infekcijai nustatyti, mums, gydytojams, reikia paimti šlapimo pasėlį, tai yra įvertinti bakterijų rūšį ir kiekį. Tokiu atveju „siusiukas” turi būti daromas būtinai tik į sterilų indelį, geriausias šlapimas iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, naujas ar švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, nes bakterijų nuplauti nepavyksta, jų yra visur, tad pasėliui šlapimas iš puoduko netinka. Jeigu vaikas jau sąmoningai šlapinasi, tuomet jam sėdint ant puoduko reikia pakišti sterilų indelį, kad šlapimas šlapinantis tekėtų į jį.Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.Kuo pavojingos inkstų ir šlapimų organų sistemos ligos? Kas gali nutikti jų laiku negydant ar gydant netinkamai?Pavojingesnės įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali surandėti inkstai. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra nei labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas tiesiog reikia nustatyti ir laiku pradėti gydyti, kaip ir visas kitas vaikų ligas. Nustačius sukėlėją, jeigu nėra įgimtų šlapimo organų bėdų jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.Ar tyrimams tinkamas tik rytinis šlapimas?Jei tiriame karščiuojančio kūdikio šlapimą, šis gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Tiksliausia būtų vertinti tuoj pat surinktą šviežią šlapimą. Jeigu tirsime rytinį, bet jis bus rinktas į maišelį, priklijuotą kūdikiui iš vakaro, rezultatas vargu ar bus tikslus. Toks šlapimas jau bus nebetinkamas tyrimams.Interneto diskusijų forumuose kai kurios mamos pataria pirmiausia kūdikį pagirdyti pienu ar arbatėle ir tik paskui „gaudyti” šlapimą. Ar taip nėra iškreipiami tyrimų rezultatai?Ne, tikrai nereikėtų dėl to baimintis. Mažylis, kuris gers daugiau skysčių, be abejo, šlapinsis dažniau. Kūdikio, kuris vemia, viduriuoja ar karščiuoja, organizmas skysčių netenka daugiau nei paprastai. Tuomet jis šlapinasi mažiau, rečiau. Tokiais atvejais netgi būtina kūdikį pagirdyti, kad pirmiausia būtų atnaujinta skysčių pusiausvyra organizme, ir tik tada „gaudyti” šlapimą.Ar pakanka kūdikį, prieš imant šlapimą, švariai apiplauti vandeniu? Galbūt pravartu jį nuprausti ramunėlių, kitokių vaistažolių nuoviru?Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, labai svarbu kryptis. Tai daryti reikėtų nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį labai lengvai gali „nukeliauti” įvairių bakterijų. Mergaitėms galima labai atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą, kad tarp jų nebūtų išskyrų. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.Kai kurios virtualiosios mamos pataria kūdikiui į sauskelnes pridėti vatos ir paskui iš jos išspausti šlapimą. Esą taip lengviau gauti tyrimams reikiamą kiekį.Taip pat žrToks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas. Jei prieš tai jame kas nors ir buvo, tai po tokios „filtro” gausime neaišku ką, bet tikrai ne šlapimo tyrimą.Kiek ilgai galima laikyti tyrimams paimtą šlapimą, kol bus pristatytas į laboratoriją?Ilgiau nei pusvalandį esant kambario temperatūrai šlapimo laikyti tikrai nereikėtų. Jei yra galimybė, šlapimas į laboratoriją turėtų būti nuvežtas tuojau pat.Kokio kiekio šlapimo pakanka, kad būtų padarytas tyrimas?Šlapimo pasėliui pakanka nedidelio kiekio šlapimo - vos mililitro ar pusės. Bendrajam tyrimui reikėtų „pagauti” bent 15-20 ml šlapimo (kelių šaukštelių). Tai tikrai nėra daug. Antra vertus, kalbant apie kūdikius, tai nemažai.Ar būna atvejų, kai šlapimui surinkti skirtas maišelis kūdikiui jo lyties organų srityje sukelia alergiją? Ką tokiu atveju daryti?Taip, ypač tai būdinga alergiškiems kūdikiams. Nuėmus maišelį, tos vietos, kurias lietė pleistriukas, gali būti paraudusios. Tokiu atveju paraudimus reikėtų švariai nuplauti ir patepti vaikišku aliejumi.Teko skaityti, kad Vakarų šalyse jau yra specialių sauskelnių, padedančių išspręsti šią problemą - jos ne tik sugeria šlapimo tyrimams, bet jį net ir ištiria.Na, mes, gydytojai, apie tokius dalykus dar negirdėjome. Jokios „išmaniosios” sauskelnės neprilygs laboratorijai. Visų laboratorinių tyrimų pagrindas - bendras kraujo tyrimas. Visų pirma jis padeda įvertinti, kaip funkcionuoja inkstai, šlapimo takai, šlaplė, lytiniai ir kiti organai. Tiriant šlapimą vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas. Paprastai mėginys renkamas į specialų vaistinėje įsigytą indelį. Prieš pasišlapinant reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove. Kūdikiams ant lytinių organų priklijuojamas specialus maišelis - šlapimo rinktuvas, po to užsegamos sauskelnės. Tyrimui tinka vidurinis šlapimas, t. y.Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 val. SG - specifinis tankis, rodantis, kaip funkcionuoja inkstai. Jis parodo inkstų gebėjimą palaikyti vandens pusiausvyrą ir atlikti šalinimo funkciją. Norma - 1,010-1,025, tačiau rodiklis gali varijuoti: tai lemia paciento suvartotų skysčių kiekis, paros metas ir kt. pH - rūgščių / šarmų santykis. Optimalus rodmuo - 5-7. ERY - eritrocitai. Norma - iki 5 μl. Eritrocitų kiekio padidėjimą lemia inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos. LEU - leukocitai. Jų norma - iki 10 μl. PRO - baltymai. Norma - nuo 0 iki 0,3 g/l. Rodikliui padidėjus galima įtarti podagrą, inkstų ligas. Baltymų kiekis padidėja pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio. GLU - gliukozės koncentracija. NIT - nitritai. KET - ketonai. BIL - bilirubinas. URB - uribilinogenas. Rodiklio norma - iki 3,4 μmol/l. Šlapimo tyrimas - tai įprasta medicinos praktika, kai asmens šlapimas tiriamas siekiant nustatyti ir diagnozuoti įvairias ligas ir sveikatos būklę. Ši diagnostikos priemonė gali būti ypač naudinga diagnozuojant vaikų ligas. Komponentai, kurie paprastai tiriami atliekant šlapimo tyrimą (dar vadinamą UA arba šlapimo analize), skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: fizinės savybės, tokios kaip spalva, skaidrumas, pH, baltymų kiekis ir savitasis svoris, ir cheminės savybės, tokios kaip gliukozės, ketoninių kūnų, raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, nitratų, karbamido azoto, kreatinino kiekis. Apskritai šlapimo tyrimą reikėtų atlikti, kai kyla įtarimas, kad vaikui gali būti pagrindinė sveikatos būklė arba ligos procesas, kurį reikia išsamiau ištirti. Tai gali būti tokie simptomai kaip pilvo skausmas ar diskomfortas; šlapinimosi dažnumo pokyčiai; hematurija (kraujo buvimas šlapime); karščiavimas; nuovargis; pykinimas ar vėmimas; blyški oda; neįprasti odos bėrimai; sąnarių skausmas; kojų ar pėdų patinimas; svorio netekimas / priaugimas nesistengiant. Svarbu pažymėti, kad daugelis gydytojų konsultuojasi su tėvais dėl to, kada jų vaikui tikslinga atlikti tokio pobūdžio atrankinį tyrimą. Gavę vaiko UA tyrimo rezultatus, tėvai pirmiausia turėtų pasitarti su savo pediatru. Gydytojas, remdamasis gautais rezultatais, greičiausiai rekomenduos atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarso ar rentgeno tyrimus, kad patvirtintų bet kokius įtarimus dėl galimos vaiko organizmo sistemų patologijos. Tais atvejais, kai įtariama infekcija dėl padidėjusio (-ių) baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus, pastebėto mikroskopiškai vertinant mėginį (-ius), gydytojai paprastai skiria pasėlį (-ius) ir jautrumo antibiotikams bei atsparumo antibiotikams profilį (-ius). Tačiau daugeliu atvejų paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, didesnis vandens vartojimas per dieną, gali padėti pagerinti bendrą šlapimo takų būklę ir užkirsti kelią būsimoms infekcijos (-ų) sukeltoms problemoms. Galiausiai tėvams visada svarbu atvirai bendrauti su savo pediatru apie bet kokius jiems rūpimus klausimus, susijusius su vaiko šlapimo tyrimų rezultatais, kad prireikus jie kartu galėtų parengti specialiai jiems pritaikytą gydymo planą . Kada ir kodėl atliekamas šlapimo tyrimas vaikui? Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių - gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan. Šlapimo vertinimas akimis: vertinama jo spalva ir skaidrumas. Sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti skaidrus ir gelsvas. Vaikų šlapimas tamsėja - tampa geltonas ar tamsiai geltonas tuomet, kai vaikui trūksta skysčių, o taip būna, kai vaikas daug jų netenka - sloguoja, karščiuoja, viduriuoja ar vemia. Esant šioms būklėms labai svarbu užtikrinti pakankamą gaunamų skysčių kiekį - tiek gerti, kad šlapimas būtų šviesus ir jo būtų kuo daugiau. Šlapimo spalva taip pat gali pakisti dėl tam tikrų vaistų vartojimo, taip pat dėl dažančių maisto produktų (morkų, burokėlių, gervuogių ir pan.) Drumstas šlapimas gali būti, jei vartojama daug purinų turinčių maisto produktų (jų ypač gausu gyvulių, žuvų ir paukščių vidaus organuose ir odelėje, sojų pupelėse, aluje, kviečių grūduose). Kiekybiniai matavimai. Santykinis tankis nusako, ar žmogus pakankamai vartoja skysčių. Jei jis didelis, nustatoma dehidratacija. Taip pat santykinis tankis kinta prie tam tikrų ligų ir būklių, pvz.: karščiuojant. Šlapimo pH kinta priklausomai nuo vartojamo maisto. Jei vartojama daug baltymų ir rūgščių vaisių, šlapimo pH sumažėja, šlapimas rūgštėja, jei maiste gausu citratų, šlapimas pašarmėja - pH didėja. Šlapime gali būti randamos įvairios priemaišos, kurių sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti. T.y. kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai), baltymai, gliukozė, nitritai, ketonai, kepenų fermentai (bilirubinas ir urobilinogenas). Sveiko vaiko šlapime gali būti tik vienas kitas leukocitas, bet jei jų padaugėja, tai jau rodo šlapimo organų infekciją. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų atliktas tinkamai ir rezultatus būtų galima vertinti, labai svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Vyresniems vaikams ir suaugusiems tai padaryti nėra sudėtinga. Labai svarbu, kad šlapimo tyrimas renkamas ne į bet kokį indelį, o tik į sterilų vienkartinį indelį, kurį paprastai įsigyjame vaistinėje. Šlapimas renkamas iš vidurinės šlapimo srovės. Tai reiškia, keletą pirmų lašelių nerenkame, o tik po to kišame indelį ir renkame šlapimą. Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą. Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t.y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.
