Kūdikio odos negalėtume lyginti su naujai įsigytos prekės pakuote. Pastaroji yra visiškai užbaigtas, funkcionalus daiktas, o štai oda, iš pradžių itin plona ir jautri, per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus sparčiai bręsta, storėja - stiprėja ir jos apsauginės savybės. Šiuo laikotarpiu, o ir šiek tiek vėliau, iki kol mažyliui sukanka treji metai, jo odos priežiūrai reikėtų papildomo dėmesio ir specialių priemonių", - sako gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė.
Kūdikio oda dar tik bręsta. Be to, naujagimio odai gali turėti įtakos ir motinos organizmo hormonų svyravimai nėštumo metu. Nenustebkite, kad pirmaisiais dviem kūdikio gyvenimo mėnesiais, net jei jo oda ir visiškai sveika, negalėsite pasidžiaugti ypač gražia jos spalva ar lygiu, švelniu paviršiumi. Kūdikio oda gali būti dėmėta, išberta naujagimio spuogais, o galva padengta varškę ar vašką primenančiomis apnašomis - verniksu, kuris ją saugojo nėštumo laikotarpiu. Kaip ir pati oda, jos apsauginė funkcija dar nėra visiškai išsivysčiusi.
Kūdikio oda yra itin plona ir pralaidi. Ji net iki 5 kartų plonesnė nei suaugusiųjų oda - netgi galime matyti pro ją prasišviečiant kraujagysles. Be to, dėl šios savybės ji linkusi greitai išsausėti. Dėl didelio pralaidumo kūdikio oda sparčiai sugeria drėgmę bei nėra pajėgi apsaugoti organizmo nuo aplinkoje esančių cheminių elementų poveikio. Tai yra ir viena iš sauskelnių zonos sudirginimo priežasčių.
Vaikų odos lipidų sluoksnis yra labai trapus, tad ji linkusi greitai sausėti, odos mikrobiota, arba organizmui naudinga mikroorganizmų ekosistema, irgi dar nėra visiškai susiformavusi. Vaikų oda sausėja būtent dėl apsauginio sluoksnio nebuvimo (sparčiai garuojant vandeniui), o štai suaugusiųjų oda sausėja dėl bendros organizmo dehidratacijos, senėjimo proceso.
Kūdikio oda yra labai jautri. Ji net 3 kartus jautresnė nei suaugusiųjų ir gali būti veikiama tiek drėgmės pertekliaus, tiek ir ją sausinančios, džiovinančios aplinkos. Prireiks šiek tiek laiko, kol susiformuos apsauginis odos barjeras. Kol jo nėra, kūdikio odos priežiūrai nenaudokime priemonių su stiprų poveikį turinčiomis cheminėmis medžiagomis.
Mažų vaikų odoje - mažiau melanino. Melaninas - rudos spalvos pigmentas, apsaugantis odą nuo ultravioletinių spindulių. Dėl to tiesioginis saulės spindulių poveikis gali turėti itin neigiamą poveikį mažo vaiko odai.
Atsižvelgiant į mažų vaikų ir suaugusiųjų odos skirtumus, nevienodos yra ir jai skirtos priežiūros priemonės. „Suaugusiesiems gaminama produkcija labiau skirta odos maitinimui, o vaikų - labiau apsaugoti. O kadangi yra skirtingi tikslai, skiriasi ir priežiūros priemonių sudėtis. Be to, vaikų oda gerokai jautriau reaguoja į priemonėse esančias medžiagas, tad jiems skirtoje produkcijoje tam tikrų medžiagų koncentracija turi būti gerokai mažesnė. Kvapą ir spalvą odos priežiūros priemonėms suteikiančios medžiagos, konservantai, agresyvios cheminės medžiagos, gali ne tik pažeisti mažų vaikų odą, bet ir pro odą patekti į jų organizmo vidų. Tai gali sukelti alergiją ar kitų nepageidaujamų reiškinių. Vadinasi, naudodami prausiklius, kremus ir kitas priemones vaikų odos priežiūrai turėtume būti itin atidūs", - aiškina medikė.
Gydytoja primena, kad vaikų oda yra gerokai jautresnė nei suaugusiųjų. Todėl vaikiško kremo sudėtyje geriausia būtų išvengti papildomų ir tiesioginės naudos neduodančių komponentų.
Dr. Indrės Plėštytės- Būtienės teigimu, atidžiai turėtume rinktis ir vaikams prausti skirtus prausiklius bei vengti muilo. „Naudojant muilą, pažeidžiamas apsauginis vaikų odos lipidinis sluoksnis, kuris ir taip yra labai menkas - muilas dar labiau išsausina odą. Be to, plaunant netinkamomis priemonėmis odą, pažeidžiama odos mikrobiota, todėl dažniau gali pasireikšti uždegiminės odos ligos.
Kuo grubesnis prausiklis ar kita priemonė, ar, pavyzdžiui, oda trinama muilu, tuo didesnė tikimybė mikroskopiniams įtrūkimams odoje susidaryti, o tai gali lemti odos infekcijos išsivystymą.
Vengiant išsausėjimo, kūdikius patariama maudyti ne dažniau nei tris kartus per savaitę, o išmaudžius patepti specialiu vaikišku drėkinamuoju aliejumi ar kremu.
Pasirūpinkime kūdikio oda, esant žvarbiam orui - atšiaurus vėjas ją gali labai greitai nugairinti, tai gali paskatinti uždegiminius procesus.
Venkite kūdikį laikyti sausėje iki kol jam sukaks 6 mėnesiai.
Gydytoja, be kita ko, pastebi, kad kremų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, nėra tiek daug, kiek galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vieni jų skirti atopiškai odai, kitų sudėtyje yra įvairių cheminių junginių, kurie nėra būtini - kvapiklių, dažiklių ar konservantų. Dėl to „Mama, aš sergu" klinika inicijavo projektą, kurio užduotis - kartu su mokslininkais sukurti vaikų odos priežiūrai skirtą produktų liniją „Mama, aš esu".
Kaip apsaugoti kūdikio odelę, kad neapipultų vystyklų dermatitas. Pirmų gyvenimo mėnesių mažylių oda būna rausva, nes ji labai plona ir pro ją prasišviečia kraujagyslės. Ji yra labai jautri, nes neturi apsauginio raginio sluoksnio. Ji taip pat neturi sluoksnio, apsaugančio nuo rūgščių, bakterijų, grybelių, virusų ir dirginimo. Mažylių odos sluoksniai nėra tvirtai sukibę, todėl jos negalima trinti. Mažylių odoje yra daug vandens ir mažai riebalų, todėl pro ją gali lengvai prasiskverbti įvairių kenksmingų medžiagų.
Kitaip tariant, sauskelnės keičiamos kas 2-3 valandas. Ilgalaikė drėgmė silpnina odą. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Dėl to oda greitai sudirgsta, parausta, peršti, lupasi, ją beria, ypač kirkšnyse ir bet kokio gylio raukšlėse.
Nusegus sauskelnes, švelniai ir kruopščiai apiplaunant vandeniu (geriau tekančiu), nuo odos pašalinami visi nešvarumai. Prisilietimais (patapšnojimais) nusausintas mažylis kelis kartus per parą 10-15 minučių paliekamas be sauskelnių. Oro vonios padeda išvengti odos sudirgimo, o sudirgusiai odai padeda greičiau gyti.
Jeigu paisydami naujagimio, kūdikio higienos, aptinkate odos sudirgimą, paraudimą, bėrimus ten, kur uždėtos sauskelnės, jas pakeiskite kito gamintojo sauskelnėmis.
Naujagimiams ir kūdikiams skirti prausikliai, muilai vartojami saikingai, maudant ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Dėl silpnos termoreguliacijos naujagimio, kūdikio oda negali greitai prisitaikyti prie aplinkos temperatūros pokyčių, todėl labai greitai ji sudirgsta, prakaituoja arba sausėja. Kambaryje, kuriame būna naujagimis, kūdikis, nuolat turėtų būti 20-21 °C temperatūra ir ne mažesnė nei 50-60 proc. drėgmė. Vaiko erdvę dera kuo dažniau vėdinti.
Saikingos saulės vonios, kaip ir grynas oras, yra svarbi priemonė nuo prakaitavimo, iššutimų ir jų vieno iš požymių - bėrimų. Geriausia saulė mažylio odai yra popiečio saulė, kai ji tampa švelni ir nebedegina. Saulės vonios trukmė 5-10 minučių.
Tai gana dažna mažylių odos problema. mikroorganizmų aktyvumas. tarpvietės paviršiuje, t.y. kartais šlapiuojančioje, paraudusioje odoje pastebimos įvairaus dydžio iki 1-4 mm skersmens baltos, vos pakilusios dėmelės.
- Sauskelnes užsekite laisvai, palikite galimybę odai kvėpuoti.
- Jei mažylis linkęs šusti, suraskite tą sauskelnių rūšį, kuri geriausiai tinka tik jam. Kartais tenka išbandyti net visas Lietuvoje parduodamas rūšis.
Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos.
Atopinis dermatitas - tai neužkrečiama, ypač dažna odos liga, varginanti 10-20 % vaikų ir 2-5 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga. Tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Sergantieji atopiniu dermatitu paprastai susiduria su dviem skirtingomis ligos fazėmis - neaktyvia ramybės faze ir paūmėjimų faze, kai liga pasireiškia intensyviau.
Atopinis dermatitas (arba atopinė egzema) - vis dažniau pasitaikanti odos liga. Ji vargina suaugusiuosius, vaikus ir kūdikius - nepriklausomai nuo odos spalvos ar gyvenamosios vietos. Vaikai su atopiniu dermatitu susiduria dažniausiai: 90 % pacientų juo suserga iki penkerių metų amžiaus. Dauguma vaikų šią ligą „išauga“.
Sergant atopiniu dermatitu, vaikų oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Simptomai gali atsirasti tiek veido, tiek kūno odoje.
Kūdikiams atopinio dermatito požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 2-3 mėn. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti.
Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes. Labai retai atopinis dermatitas pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas.
Jeigu atopinis dermatitas prasideda vėliau (nuo dvejų metų amžiaus iki paauglystės), vaikams paprastai atsiranda bėrimų, tam tikros odos sritys išsausėja, pleiskanoja, juntamas niežulys. Oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Dažniausiai bėrimai atsiranda alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių ir (arba) srityse tarp sėdmenų ir kojų.
Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys.
Atopiniam dermatitui būdingos dvi fazės. Neaktyvios fazės metu oda būna labai sausa, dirgli, pleiskanota, ją reikia kasdien drėkinti.
Ši liga gali kelti didžiulį stresą - ne tik vaikams, bet ir tėvams, kuriems dažnai sunkiai sekasi uždrausti vaikams kasytis odą. Vaikai (ypač kūdikiai ir mažyliai iki trejų metų), bandydami nuslopinti niežulį, kartais trinasi į patalynę, kilimus ar kitus paviršius. Dėl to gali kilti odos infekcija.
Ryšys su šienlige ir astma. Tyrimai rodo, kad atopinis dermatitas susijęs ir su šienlige, ir su astma. Atopinės ligos paprastai prasideda vaikystėje nuo atopinio dermatito. Vėliau, paauglystėje ir suaugus, išsivysto šienligė ir astma.
Genetikos poveikis. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga.
Aplinka. Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Vieno tyrimo duomenimis, Londone gyvenantys jamaikiečių vaikai dukart dažniau serga atopiniu dermatitu negu Jamaikoje gyvenantys jų bendraamžiai.
Lytis. Mergaites ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus.
Motinos amžius gimdymo metu.
Sergant atopiniu dermatitu, odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi.
Atopinę odą dažnai kamuoja paūmėjimai (žr. iliustraciją). Tai užburtas priežasties ir pasekmės ratas - vaikas kasosi niežtinčią vietą ir dar labiau sutrikdo ir taip jautrų odos barjerą. Pažeista oda tampa idealia terpe Staphylococcus aureus bakterijoms. Jos dauginasi, vystosi infekcija.
Kiekvienu atveju veiksniai gali būti skirtingi. Todėl pravartu kasdien stebėti išorinius veiksnius, jų poveikį vaiko odos būklei ir šias pastabas pasižymėti.
- Oda liečiantys audiniai, pvz., nailonas (kuris skatina prakaitavimą) ir vilna (kuri dirgina odą).
- Maistas ir gėrimai. Tarp dažnų pavyzdžių - pieno produktai, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau šių produktų atsisakyti verta tik pasitarus su gydytoju, antraip vaikui gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų.
- Alergija gyvūnų kailiui, žiedadulkėms arba namų dulkių erkėms.
- Skalbikliai, ypač biologiniai.
- Pasyvus rūkymas.
Nors vaistas nuo atopinio dermatito dar neatrastas, kovojantiems su šia liga rekomenduojama nuolat naudoti sausumą, sudirgimą ir niežulį malšinančius drėkiklius. Drėkikliai - tai kremai, losjonai ir veido kremai. Šios priemonės kartu su vonios priedais ir dušo aliejais padeda palaikyti odos drėgmę.
Omega 6 riebalų rūgštys. Nakvišų aliejus ir vynuogių kauliukų aliejus ramina ir drėkina ligotą odą bei atkuria jos natūralų apsauginį barjerą.
Ligai paūmėjus, labai svarbu naudoti ne tik drėkiklius, bet ir gydytojo paskirtas priemones, pvz., vaistinius kremus. Šios efektyvios, greitai veikiančios medžiagos beveik akimirksniu numalšina niežulį ir paūmėjimą.
Eucerin’s AtopiControl intensyvaus poveikio kremas pasižymi odą puoselėjančiomis savybėmis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad kremas žymiai pagerina odos išvaizdą paūmėjimų metu. Eucerin AtopiControl purškalas nuo niežulio iš karto suteikia palengvėjimą. Jis puikiai dera su Eucerin AtopiControl intensyvaus poveikio kremu ir yra patogus naudoti būnant ne namuose.
Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi.
Vaiką maudykite šiltame, ne karštame vandenyje. Maudynės neturėtų trukti ilgiau kaip 5-10 min. Nenaudokite vonios putų. Maudydami vyresnius kaip 3 mėnesių kūdikius, į vonią įpilkite Eucerin AtopiControl prausimosi aliejaus. Tapšnodami nusausinkite odą, kad būtų beveik visiškai sausa, tuomet nedelsdami ištepkite raminamąja priemone. Raminamąją priemonę naudokite ne rečiau kaip dukart per dieną. Pasirūpinkite, kad vaiko nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.
Iššutimai: atsiranda odos klosčių vietose, kur oras prastai cirkuliuoja, kur temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis.
Alergija maistui: dažniausiai šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis - ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.
Kontaktinis dermatitas: tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t.
Kandidozė, seborėja, kitos infekcijos: tai rimtesnės dermatitų rūšys, išsivystančios, kai bakterijos, grybeliai patenka ant pažeistos odos. Kai kūdikis serga, kai jam kalasi dantukai, pradėjus primaitinti, įvedant naujus maisto produktus, taip pat po antibiotikų kurso, sauskelnių dermatito rizika išauga.
Dažnai keiskite sauskelnes. Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. SVARBU: Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys.
Švariai nuprauskite. Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.
Leiskite „prasivėdinti“. Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
Pakeiskite sauskelnių rūšį. Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes. Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
Iš tiesų - ne. Kontaktinis dermatitas - t.y. reakcija į vienas ar kitas medžiagas, yra tik viena iš dermatito rūšių.
Vienas laikosi nuostatos, kad apsauginius kremus reikia naudoti profilaktiškai ir nuolat, kitas - kad tik tais atvejais, kai jo tikrai reikia. Pasisakančių prieš manymu, ši plėvelė - nėra natūrali odos būsena, trukdanti odai kvėpuoti ir normaliai funkcionuoti.
Svarbu paminėti ir tai, kad kremų sudėtis ir veikimo principas gali skirtis.
- Tepalai cinko oksido pagrindu: suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai.
- Tepalai dekspantenolio (pantenolio) pagrindu: pantenolis stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą (pagreitina lipidų ir baltymų sintezę odoje bei skatina epidermio ląstelių dalijimąsi), pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą.
- Hormoniniai, priešgrybeliniai tepalai: šie tepalai skirti atitinkamų infekcijų gydymui.
Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.
Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas.
Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika.
Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų.
Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia.
Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.
Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites.
Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės.
Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.
Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą. Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. Egzema - tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą.
- Atopinis dermatitas. Tai pats dažniausias egzemos tipas. Jis įprastai vargina kūdikius ir vaikus.
- Seborėjinis dermatitas.
- Kontaktinis dermatitas.
- Dishidrotinė (dishidrozinė) egzema.
- Neurodermitas.
- Diskoidinė (numuliarinė) egzema.
Egzemos simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, skiriasi. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus.
Bėrimai. Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams.
- Genetika: egzemos vystymuisi įtakos gali turėti paveldimumas.
- Oda dirginančių medžiagų naudojimas.
- Netinkamai funkcionuojantis viršutinis odos sluoksnis (barjeras): dėl to oda greičiau netenka drėgmės, į gilesnius sluoksnius pradeda skverbtis mikrobai.
- Egzema vystosi, jei organizmas gamina per mažai riebalų, vadinamų keramidais.
- Stresas.
- Šiluma ir prakaitas.
Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas (dažniausiai egzema siejama su pieno produktų, kiaušinių, kviečių ir kt.).
Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą.
Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį.
Pasistenkite stebėti ir reguliuoti drėgmės lygį namuose.
Interneto vartotojo klausimas: ar turėčiau drėkinti savo kūdikio odą po vonios? Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią.
Tai apima kasdienio naudojimo produktus (putojantį gelį, veido ir kūno drėkiklį, odos priežiūros aliejų ir kt.).
Sauskelnių dermatitas ir iššutimai. Sauskelnių dermatitas yra vienas didžiausių ir nemaloniausių iššūkių, su kuriuo susiduria tėvai, auginantys mažylius. Teigiama, kad net 65 % kūdikių yra pajutę sauskelnių dermatito keliamus simptomus. Įdomu tai, jog žindomi kūdikiai rečiau serga sauskelnių dermatitu, nes jų išmatų pH yra mažesnis nei kūdikių, kurie maitinami mišiniais. Dažniausiai sauskelnių dermatitu suserga kūdikiai iki 9-12 mėnesių. Tačiau fiksuojama, kad ši liga gali pasireikšti ir iki dvejų metų. Įdomu tai, jog vienodai serga ir mergaitės, ir berniukai. Paprastai bėrimai būna arba lengvi, arba vidutinio sunkumo. Dažniausiai sauskelnių dermatitas yra kontaktinio dermatito forma. Tai reiškia, kad odos uždegiminis procesas prasideda nuo sąveikos su tam tikra medžiaga. Sauskelnių dermatito atveju šlapimas ir išmatos sudirgina odą.
Candida infekcija - tai kitaip vadinama mielių infekcija sauskelnių srityje.
Seborėja - tai lėtinė uždegiminė liga, kurios priežastys vis dar nežinomos.
Bet kuriam naujagimiui ar kūdikiui gali pasireikšti sauskelnių dermatito požymiai. Visų pirma, medicinos specialistai rekomenduoja nedelsti. Jei sauskelnių dermatitas negydomas, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti Candida infekcija.
Savigyda neužsiimkite ir rinkitės efektyvias ir kokybiškas priemones, pvz., Dermolivo putas. Dermolivo putos - švelnios, odą apsaugančios putos kūdikiams nuo iššutimų, kurios sukuria barjerą, minkština, ramina, sutraukia, pasižymi prieš raudonį raudonį veikiančiu efektu. Svarbu tai, jog šios putos nesausina odos, nors sudėtyje yra cinko. Sudėtyje esantys 3 svarbūs komponentai, tokie kaip „EvoGold“, t. y.
Kūdikio odelė vadinama aksomine, šilkine, persikine. Jei norime, kad tokia ir būtų, turime labai atsakingai ją prižiūrėti. Kiekvienu etapu reikalinga vis kitokia kūdikio odos priežiūra. Pataria gydytoja neonatologė dr.
Tik ką gimusio vaikučio odelė dar nėra tokia graži, kaip tikisi tėvai. Neišnešiotų naujagimių odelė turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama, lengviau susidaro pragulos. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Ant naujagimio odelės yra plačiai išsidėsčiusių, bet negausių švelnių plaukelių (lanugo). Po gimimo 2-3 savaites naujagimio odelė būna sausa, šerpetojanti.
Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko.
Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre matyti gelsvas bėrimo elementas. Šis bėrimas nesusijęs su motinos mityba.
„Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, kaktoje ar ant akių vokų.
Seborėjinį dermatitą (pleiskanas) - ant kaktos, plaukučiuose. Po maudymo pleiskanotas vietas reikia patepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, pagamintu iš kuo natūralesnių aliejų (saulėgrąžų, simondsijų, migdolų), ar drėkinamaisiais kremais, losjonais. Ypač tinka losjonas su 2 proc. šlapalo.
Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas) - išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Viduriavimas trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Šiuo laikotarpiu itin dėmesingai reikia prižiūrėti tarpvietę, dažnai keisti vystyklus, daryti oro vonias.
Vėliau, kūdikiui sparčiai augant, iššutimų gali atsirasi sėdmenų srityje, šlaunų raukšlėse, pažastyse. Kontaktinį dermatitą sėdmenų srityje sukelia vystyklų drėgmė, šiluma, dėl kurių padaugėja odos paviršiuje gyvuojančių bakterijų, grybelių. Odą dirgina ir šlapime bei išmatose esantys fermentai. Šlapimo šarminė aplinka keičia odos rūgštinę aplinką, atsiranda paraudimų, šlapiuojančių, perštinčių žaizdelių.
Pradėjus primaitinti pasikeičia išmatų sudėtis, tuštinimosi dažnumas - paprastai pradėti primaitinti kūdikiai pradeda tuštintis dažniau, skysčiau.
Manoma, kad neiššutęs kūdikis - mamos garbės reikalas. Jei šunta, vadinasi, neprižiūrėtas. Tokia nuomonė tik iš dalies teisinga, nes įvairių studijų duomenimis, 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Kūdikiai šusdavo visais laikais. Kol nebuvo tokios gausos įvairių kūno priežiūrai skirtų priemonių, motinos nuo iššutimų vaikus saugodavo palikdamos juos nuogais užpakaliukais. Galima rasti etnografinių lovelių ar vygių, kur sėdmenų srityje padaryta angelė laisvai pasišalinti išmatoms ir šlapimui. Būdavo naudojami lininiai vystyklai, o tai itin gera drėgmę sugerianti medžiaga. Į kirkšnis kūdikiams dėdavo linų plaušų.
Iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Dermatitas iš tarpvietės vėliau plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių.
Vystyklai turi būti keičiami, kai tik suteršiami, sauskelnės - kas 2-3 val. Anksčiau teigta, kad pakanka keisti kas 4 val., dabar manoma, kad tai per ilgas laikas. Naudokite vystyklus/sauskelnes, kurie geriau sugeria skysčius, nedirgina odos.
Plaukite kūdikio ir mažo vaiko užpakaliuką po kiekvieno pasituštinimo tik šiltu vandeniu, stenkitės nenaudoti muilo, ypač šarminio. Odos priežiūrai naudokite specialias odos priežiūrai skirtas priemones: iššutimams gydyti bei saugoti skirti tepalai su cinko oksidu, odelei maitinti - riebūs tepalai ir kremai.
Vos atsiradus paraudimui, reikėtų profilaktiškai vartoti tepalus ar purškalus su cinko oksidu, ypač papurkšti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Priemonės su cinku rekomenduojamos todėl, kad jos dezinfekuoja, sutraukia ir sausina odą. Jei renkatės pudras, jos turi būti pagamintos avižų, kukurūzų, ryžių miltų, bulvių krakmolo, pataisų pagrindu.
