Dažnas tėvų susidūrimas su vaiku po mokyklos baigiasi standartiniu dialogu: „Kaip sekėsi mokykloje?“ - „Gerai.“ Tokie trumpi atsakymai neatskleidžia nei vaiko jausmų, nei patirčių. Kodėl vaikai nenoriai atsiveria ir kaip juos paskatinti bendrauti atviriau?
Suaugusiems po sunkios darbo dienos reikia laiko „persijungti“ iš darbinio režimo į namų. Vaikams, kurių protas dar nėra visiškai subrendęs ir nepajėgia kontroliuoti emocijų, tai padaryti dar sunkiau. Nespauskite vaiko, suteikite jam galimybę atsikvėpti ir palaukite, kol jis pats užsinorės bendrauti. Kai tai įvyks, būkite „viena didele ausimi“: nepertraukinėkite, nekomentuokite ir nekritikuokite.
Kodėl vaikai vengia atsakyti?
Viena iš priežasčių, kodėl jūsų pirmokas į klausimą, kaip sekėsi mokykloje, atsako tyla, gali būti biologinė. Vaikai nuo 2 iki 7 metų dar nesugeba atsakyti taip, kaip suaugusieji tikisi. Taigi nenustebkite, jei vaikas vengia atsakyti.
Konkretūs klausimai - atviresni atsakymai
Kad palengvintumėte situaciją, klauskite konkrečiai, pavyzdžiui: „O ką veikėte per pirmą pamoką?“, „O ką veikėte per pertrauką?“, „O kaip sekėsi per pietus?“
Prisiminkite savo darbo dieną. Didelė tikimybė, kad ji buvo įprasta ir neįdomi. Gali būti, kad jūsų vaikas taip pat interpretuoja savo dieną. Pradėkite nuo savęs: papasakokite vaikui, kaip praėjo jūsų diena, kas nutiko neįprasto, kas jus tą dieną prajuokino, kas suteikė gerų emocijų, kas buvo sunku, o kas - lengva.
Norite sužinoti, kaip jūsų vaikui sekasi mokykloje? Ar iš jo nesityčiojama? Ar jis gerai jaučiasi? Pradėkite nuo taiklių, bet paprastų klausimų, domėdamiesi, su kuo vaikas žaidžia mokykloje, su kuo ir kaip bendrauja.
Jeigu paprastas domėjimasis nepadeda, galima pasitelkti knygutes ar filmus apie mokyklos kasdienybę, bendraamžių pašaipas. Gali būti, kad ši medžiaga padės vaikui atsiverti ir papasakoti apie savo iššūkius bei bendravimą su bendramoksliais. Tokie pasikalbėjimai pravers net ir tuo atveju, jei jūsų atžalai mokykloje sekasi puikiai.
Klausimai, skatinantys pokalbį
Psichologai pataria pasitelkti vaizduotę ir pamėginti klausimą „Kaip sekėsi mokykloje?“ pakeisti kitu. Tai ne tik paskatins vaiką papasakoti daugiau, bet ir parodys, kad iš tikrųjų domitės jo įspūdžiais iš mokyklos.
Štai sąrašas klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui, grįžusiam iš mokyklos. Jie padės ne tik sužinoti daugiau apie vaiką, bet ir perprasti jo jausmus bei mintis, susijusius su laiku, praleistu ugdymo įstaigoje:
- Koks buvo geriausias ar įdomiausias dalykas, nutikęs šiandien mokykloje?
- Iš kokios linksmos situacijos šiandien pasijuokei?
- Kuri yra smagiausia mokyklos vieta?
- Kokį naują ar keistą žodį šiandien išgirdai?
- Su kuo šiandien pietavai?
- Ar pietūs buvo skanūs? Gal kas nors nepatiko?
- Ar padėjai šiandien kam nors? Kokią pagalbą suteikei?
- Papasakok, ką išmokai šiandien naujo?
- Kurią akimirką mokykloje jauteisi laimingiausias?
- Kurią akimirką šiandien nuobodžiavai?
- Su kuo šiandien žaidei per pertrauką?
- Papasakok, kas gero nutiko šiandien mokykloje.
- Kaip manai, ką gali padaryti, kad pamokos metu sužinotum kuo daugiau?
- Kurioje mokyklos vietoje smagiausia žaisti pertraukos metu?
- Kuris tavo klasės draugas yra linksmiausias? Kodėl taip manai?
- Jei vienai dienai galėtum tapti mokytoju, ką darytum?
- Jei galėtum susikeisti vietomis su vienu klasės draugu, kuris tai būtų? Kodėl?
- Pateik tris skirtingas situacijas, kuriose šiandien tau prireikė pieštuko.
- Jei į klasę atskristų ateivių erdvėlaivis, ką norėtum, kad pasiimtų su savimi?
Kaip motyvuoti vaiką mokytis?
Pasak psichologės Astos Blandės, šiuolaikinės kartos vaikai dažniausiai linkę rinktis individualų darbą, tačiau itin svarbu ugdyti ir komandinio darbo įgūdžius. „Jei pažvelgtume, kokių įgūdžių reikia subrendusiai asmenybei, paaiškėtų, kad svarbu dirbti komandoje, kuo greičiau atrasti savo vaidmenį žmonių grupėje. Tad natūralu, kad suaugusieji turėtų padėti vaikams įgyti grupinio darbo įgūdžių, organizuodami įdomią ir aktyvią veiklą“, - sako A. Blandė.
Dauguma ekspertų sutaria, kad dabartiniai vaikai pasižymi viena ypatybe - jie nesiima veiklos, kurioje nemato prasmės. Tėvams dažnai kyla klausimas, kaip juos motyvuoti mokytis. „Siekiant vaiką sudominti atlikti kokį nors darbą, itin svarbus pozityvus šalia esančių artimųjų pavyzdys - jų noras keistis, tobulėti, išmokti, atrasti ir įkvėpti kitus. Taip pat reikia žinoti tam tikras taisykles ir metodus, kaip efektyviai dirbti. Būtina užtikrinti ir tinkamą vaikui dienos režimą, kuris sukuria saugumą ir padeda siekti geresnių rezultatų“, - pasakoja psichologė.
Susikaupimo stoka: kaip pagelbėti?
Gyvename greitai besikeičiančiame ir kartais net chaotiškame pasaulyje, tad natūralu, kad didelis dirgiklių skaičius dažnai trukdo vaikams susikaupti. Visgi, tiek mokykloje, tiek namuose galima rasti išeičių, kaip vaikams pagelbėti. „Norint sudominti vaiką pamokose vykdoma veikla, į pagalbą galima pasitelkti tam tikrus kūrybiškus žaidimus ir pratimus. Pastebėjus, kad dėmesys silpsta, galima padaryti trumpą pertraukėlę, pakeisti veiklą ar mokymo metodą - tai dažniausiai padeda sugrąžinti susidomėjimą. Susikaupimą taip pat galima paskatinti ramiai tyrinėjant aplinką šeimos ar klasės išvykose“, - teigia psichologė.
Kartais vaikams gali būti sunku susikaupti ir dėl to, kad jie jaučiasi pavargę. Pasak psichologės, svarbu stebėti, pažinti vaikus, kalbėtis apie tai, kaip jie jaučiasi. „Daugelį atsakymų tėvai gali sužinoti tiesiog būdami atidūs, kantrūs ir supratingi. Tai didžiausia dovana, kurią jie gali suteikti vaikams, tačiau, deja, neretai pamiršta ja pasinaudoti“, - sako A. Blandė.
Namų darbai: padėti ar ugdyti savarankiškumą?
Dažnam tėvui kyla abejonių, ar palikti namų darbus vaikui ruošti savarankiškai, ar visgi pasiūlyti pagalbą. „Šviesos“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė teigia, kad namų darbų užduotys turėtų būti skirtos vaiko žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti, todėl rekomenduoja jas vaikams atlikti savarankiškai. „Nuolatinis namų darbų užduočių rengimas kartu su vaiku iškreipia pačių namų darbų paskirtį, nepadeda vaikui ugdyti savarankiškumo, nemoko prisiimti atsakomybės už savo darbus. Manau, kad namų darbai - tik savanoriškai bei savarankiškai vaiko atliktos užduotys“, - teigia ji.
J. Lutinskaitė-Kalibatienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų atskirti namų darbus nuo užduočių, kurių vaikas nespėjo atlikti per pamokas ir turi pabaigti namuose. „Tuomet reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nespėjo jų atlikti. Jei kažko nesuprato, tėveliai galėtų padėti, paaiškinti, bet jokiu būdu ne išspręsti uždavinį ar atlikti užduotį už vaiką“, - pataria ji.
Mokykla ir būreliai: kaip suderinti?
Psichologė Asta Blandė teigia, kad nuspręsti, ar verta vaiką leisti į būrelius, gali padėti atsakymai į kelis klausimus. „Pasvarstykite, ar vaikas turi laiko papildomam būreliui, o jei taip, tai kiek? Taip pat apgalvokite, ar vaikui lieka laisvo laiko tiesiog pailsėti, o svarbiausia - ar jis pats nori lankyti papildomo ugdymo būrelį. Jeigu nori lankyti, tuomet aptarkite, koks būrelis būtų tinkamas, kokių tikslų vaikas turi darydamas tokį pasirinkimą. Svarbiausia prisiminti, kad būrelis nėra būdas tiesiog užimti vaiką, kai tėvai tam neturi galimybės. Tai papildoma galimybė atrasti, pažinti save, labiau pasitikėti savimi. Neatsižvelgus į minėtus klausimus, būrelis vaikui gali virsti kančia“, - teigia psichologė.
J. Lutinskaitė-Kalibatienė patvirtina, kad papildomi būreliai yra labai svarbūs vaiko saviraiškos ugdymui, bet taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip jį pasirinkti. „Svarbu suprasti, koks yra Jūsų vaikas: jei jis ramesnis, uždaresnis, lėtesnis - tiks ramesni, individualiai veiklai skirti būreliai, o jei jis judrus, laisvai bendraujantis, aktyvus - siūlykite jam aktyvius, komandinio pobūdžio būrelius. Būrelių laiką būtina derinti prie mokyklos tvarkaraščio, bet svarbiausia, kad būrelis patiktų vaikui, o ne taptų neišsipildžiusios tėvų svajonės įgyvendinimu“, - teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad kiekvieno užsiėmimo vaikas lauktų norėdamas sužinoti, pažinti, atrasti kažką naujo, o tėveliams primena, kad planuodami savo vaikų užimtumą, nepamirštų, jog vaikystėje vaikams norisi ir tiesiog pažaisti.
Kaip kalbėtis ar bendrauti su vaikais
Papildomi klausimai vaiko kasdienybei suprasti
Čia pateikiami dar keli klausimai, kurie gali padėti geriau suprasti, kaip vaikui sekėsi mokykloje:
- Kas tave privertė šiandien nusišypsoti?
- Ar gali man pateikti pavyzdį, kai tu buvai kam nors malonus arba tau kažkas malonus buvo?
- Ar patyrei nemalonų elgesį? Kaip reagavai?
- Ar per pertraukas visi turi su kuo draugauti?
- Kokia pamoka šiandien labiausiai patiko ir kodėl?
- Su kokiais klasės draugais šiandien daugiausiai bendravai?
- Ar šiandien buvo koks nors juokingas/paikas pokštas ar posakis, kuris prajuokino?
- Ar kas nors verkė?
- Ką nuveikei tokio, kas buvo kūrybinga?
- Koks žaidimas populiariausias per pertraukas?
- Kas iš to, kas tau šiandien nutiko, buvo geriausia?
- Ar kam nors šiandien padėjai?
- Ar kam nors pasakei „ačiū“?
- Su kuo sėdi per lietuvių kalbos pamoką?
- Kas tave prajuokino?
- Ar per pamokas mokeisi kažko, ko nesupratai?
- Kas tave šiandien įkvėpė?
- Kas tave šiandien labiausiai pradžiugino ir nuliūdino?
- Kuri dienos dalis tau mažiausiai patiko?
- Ar šiandien klasėje ko nors nebuvo?
- Ar kuriuo nors metu jauteisi nesaugus?
- Kas iš to, ką girdėjai, tave nustebino?
- Kas iš to, ką matei, tave privertė susimąstyti?
- Su kuo šiandien žaidei?
- Pasakyk ką nors, ką šiandien jau žinai, bet vakar nežinojai.
- Ar kas nors tau tapo iššūkiu?
- Kaip tu ką nors šiandien nudžiuginai? Ką nudžiuginai tu pats?
- Ar tau patiko tai, ką valgei šiandien mokykloje?
- Įvertink savo dieną skalėje nuo vieno iki dešimties.
- Ar kas nors šiandien patyrė nesėkmę?
- Ar buvai šiandien drąsus?
- Kokius klausimus uždavei šiandien mokykloje?
- Pasakyk du geriausius šiandien tau nutikusius dalykus.
- Ko tikiesi iš rytdienos?
- Ką šiuo metu skaitai?
- Kokios taisyklės šiandien buvo laikytis sunkiausia?
- Išmokyk mane kažko, ko aš nemoku.
- Jeigu galėtum savo šiandienoje pakeisti vieną dalyką, kas tai būtų?
- (Vyresniems vaikams): „Ar jautiesi pasiruošęs istorijos testui?“ arba „Ar yra kažkas, apie ką norėtumei pasikalbėti?“
- Su kuo pasidalinai savo užkandžiais per priešpiečius?
- Kas privertė tavo mokytoją nusišypsoti?
Taip pat verta atkreipti dėmesį į mokyklos „Žiniukas“ patirtį, kurioje siekiama ne tik akademinių pasiekimų, bet ir dorovingos asmenybės ugdymo. Šioje mokykloje vaikai mokomi dėkoti, rūpintis, būti sąžiningi ir atsakingi. Svarbu suprasti, kad mokymosi procese klaidos yra neišvengiamos, ir jas reikia priimti kaip galimybę išmokti, o ne kaip nesėkmę.
