Karščiavimas - tai natūrali organizmo reakcija bandant susidoroti su infekcija. Pakilusi temperatūra ir karščiavimas gali būti požymiai, kad organizmas kovoja su kenksmingu virusų ar bakterijų poveikiu. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Karščiavimas ne liga, o natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija. Tačiau kiekvieną kartą pakilus temperatūrai jos malšinti nereikia. Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl kiekvieną kartą pakilus temperatūrai jos malšinti nereikia. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda.
Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, tokių kaip bakterijos, virusai ar grybeliai, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti. Yra kelios galimos karščiavimo priežasties. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai.
Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiu nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių. Karščiavimu laikoma kūno temperatūra ≥38,0 °C, matuojant tiesiojoje žarnoje ar ausyje su tinkamai kalibruotu termometru. Pažastyje gautos reikšmės dažniausiai būna 0,3-0,5 °C mažesnės ir ne tokios tikslios. Temperatūra 38,0-38,5 °C - vidutinė, 38,6-39,4 °C - aukšta, ≥39,5 °C - labai aukšta. Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema. Tokiu atveju vaikas tikrai turėtų būti gydomas. Pavojinga, galinti pažeisti smegenis yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis.
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė. Matavimui gali turėti įtakos metų laikas, kuriuo paros metu temperatūra yra matuojama ir asmens amžius. Prakaitas taip pat gali turėti įtakos. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja.
Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Yra įvairių termometrų ir jų matavimo rezultatai gali skirtis. Yra gaminami infraraudonųjų spindulių, elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai. Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus. Temperatūrą galima matuoti tiesiojoje žarnoje, po liežuviu, pažastyje ir infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia. Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Taigi, puiki alternatyva yra infraraudonųjų spindulių termometras, kuris matuoja kaktos temperatūrą. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Tačiau kai kuriems vaikams toks matavimo būdas labai nemalonus. Tokiu atveju temperatūrą galite išmatuoti infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Juo matuojama ausies būgnelio vidinė temperatūra, kuri yra maždaug 0,5 °C žemesnė už rektalinę.
Karščiavimo simptomai:
- Dažnas verkimas
- Kojų, galvos skausmas
- Apetito netekimas
- Ašaringos akys
- Nuovargis, išsekimas
Pradedant karščiuoti:
- Blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos
- Pašiurpusi oda, šaltkrėtis
Karščiavimui mažėjant:
- Karšta kakta, paraudę skruostai
- Šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos
- Prakaitavimas
- Troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus
Jeigu vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis. Karščiuojantis vaikas gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva.
Kada reikia mažinti temperatūrą? Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo. Pati savaime pakilusi temperatūra nėra blogai: karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo funkcija, kovojanti su infekcija. Tikrai ne visuomet reikia bandyti ją sumažinti. Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.
Kaip gydyti karščiavimą?
- Ramybė: Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai: Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį.
Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme. Jei vandens, sulčių ar arbatos duodate per mažai, vaikas gali jaustis blogai. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml. Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Jeigu vaikui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Kūdikiams ir vaikams naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra du - paracetamolis ir ibuprofenas. Nors paracetamolį vaikams galima duoti nuo gimimo, vis dėlto karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros. Paracetamolio dozė, kuri nurodyta ant vaisto pakuotės arba skirta jūsų vaiko gydytojo, gali būti kartojama kas 4 valandas. Galima įsigyti specialiai vaikams skirtų vaistų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. įrodyta, kad Ibustar vaikams esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas, yra ypač veiksminga. Ibuprofenas greitai sumažina karščiavimą. Jis pradeda veikti per 15 minučių, gali veikti iki 8 valandų ir paprastai yra gerai toleruojamas. Vaikams skirto preparato Ibustar® veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, kuris, kaip buvo įrodyta, yra ypač veiksmingas. Ibuprofenas yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų. Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio). Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Trumpa šilto (ne šalto) vandens vonia ar dušas gali padėti komfortui, bet tai nėra būtinas karščiavimo mažinimo metodas. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Kada kreiptis į gydytoją?
SVARBU: naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti);
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. Jei karščiavimo traukuliai prasideda, pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų. Padėkite vaiką ant šono, neįdėkite nieko į burną, stebėkite laiką ir kvieskite pagalbą, jei trunka ilgiau nei 5 min.
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei: Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą; Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje; Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Termometras (1-4 kl.) VHM TV
Apibendrinimas: Karščiavimas - tai natūrali organizmo reakcija bandant susidoroti su infekcija. Visgi, vaiko temperatūrai pakilus, tėvai dažnai sunerimsta, kyla daug klausimų: kaip elgtis ? Kada metas kreiptis į gydytojus? Kokie vaistai padeda malšinti temperatūrą? Svarbu prisiminti, kad negalima vertinti ligos sunkumo vien pagal karščiavimo trukmę ir temperatūrą. Aukšta temperatūra (karščiavimas) vaikui be akivaizdžių slogos, kosulio ar skausmų dažnai kelia nerimą: iš kur ji atsirado ir ką daryti? Nors didžioji dalis atvejų susiję su virusinėmis infekcijomis, kartais temperatūra būna vienintelis ankstyvas rimtesnės ligos signalas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas. Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, metu stiprėja imuninės sistemos atsakas.
„Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl asmenims, sergantiems širdies ar plaučių ligomis pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija“, - pažymi gydytojai. Be to, tam tikrais atvejais karščiavimas 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams gali sukelti taip vadinamus febrilinius traukulius. Tai - gerybinė būklė, tačiau ja taip pat gali pasireikšti ir neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas. Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos ar rūkant, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms. „Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą - tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus. Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37.7 laipsnių C. „Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų“, - teigia specialistai.
