Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėnesių ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėnesių amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėnesių amžiaus). Nuo šešto mėnesio kūdikiui duodama ne tik mamos pieno, bet ir papildomo maisto. Tad krūtyse pieno iš tiesų mažėja. Jo vietą vaiko valgiaraštyje užima košytės. Prie mamos krūties jis vis dažniau glaudžiamas jau pasisotęs, tad ir ištraukia mažiau. Kai į metų pabaigą kūdikis vis daugiau valgo papildomo maisto, krūtyse pieno dar labiau sumažėja, nes ilgėja tarpai tarp žindymų, be to, ir žindomas rečiau.
Nusprendus nujunkyti, pirmomis dienomis vaikutį reikia žindyti tik du kartus per parą - ryte ir vakare. Kiekvienai mamai vis kitaip. Daug priklauso nuo priežasties, dėl kurios ji nustoja žindyti: gal grįžta į darbą ar apsisprendžia nebeduoti krūties, nes vaikučiui sukako dveji. Nusprendusi eiti į darbą, nujunkyti mama turėtų bandyti dar prieš porą savaičių, kad vaikutis turėtų laiko prisitaikyti prie naujos padėties.
Niekada nebūna staiga - nei pienas dingsta, nei kūdikis atpranta. Po pirmojo pusmečio vyksta savaiminis nujunkymas. Vienas vaikas, nematydamas mamos ir nemiegodamas šalia, nuo pieno visiškai atpranta per kelias dienas, o kitam prireikia savaitės. Vaikas lengviausiai atpranta nuo krūties artėjant pirmam gimtadieniui. Iki dvejų metukų žindytą mažylį nujunkyti daug sunkiau, nes tai jau tampa įpročiu. Tokio amžiaus vaikelis krūties nori ne dėl pieno. Jis trokšta mamos šilumos ir paguodos. Kai mama bando krūties neduoti, vaikutis reiškia protestą. Ypač jei ji pradeda eiti į darbą ar paskaitas ir vaikutis supranta, kad yra paliekamas močiutei ar auklei. Mažylis žino: kai jis žinda, mama visada kartu su juo. Todėl ir nenori netekti krūties pienelio.
Kaip palengvinti nujunkymo procesą?
Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu. Kūdikis yra pakankamai didelis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėnesių ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėnesių amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys. Mamai švelniai parodžius, kad neduos krūties, vaikas reaguoja adekvačiai. Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t. t.
Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį. Žindymas nutraukiamas kartu su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais. Vaikas atstumiamas. Tačiau kaip tik su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto.
Pasinaudojama liaudiškais patarimais, kaip greičiau nutraukti žindymą. Iš vyresnių moterų neretai galime sulaukti patarimo krūtis patepti kokiais nors karčiais, aštriais ar kitokiais nemalonaus skonio tepalais, taip pat užklijuoti spenelius ar kitais būdais bandyti pergudrauti vaiką. Kalbėkite su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui. Nustatykite žindymo taisykles. Greičiau nutraukti žindymą padės tam tikrų taisyklių sukūrimas. Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius. Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį. Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus. Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis. Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia - neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui: kai kuriose kultūrose visiškai normalu žindyti ir 3-4 metus.
Nujunkymo iššūkiai ir mitai
Žindymas - ypatingas ir be galo individualus mamos ir vaikučio ryšys, tad griežtų taisyklių čia nėra ir būti negali, tačiau kartais pasėjama įvairiausių netiesų ir mitų, kurie pakiša koją.
Mitai apie motinos pieną ir žindymą:
- Po žindymo reikia palaukti bent porą valandų, kad krūtys prisipildytų. Moters krūtys (ir apskritai organizmas) tuo ir unikalios, kad specialiai laukti ir žiūrėti į laikrodį nereikia - jei krūtys ištuštėja, organizmas sparčiai veikia, kad jos greičiau prisipildytų, jei pilnos, procesai sulėtėja. Organizmas labai apdairus: jei mama lauks, kol krūtys prisipildys, jis tai gali priimti kaip ženklą, kad pieno per daug, ir laikas pristabdyti jo gaminimą… Gydytojos komentaras. Žindyvės pienas gaminamas pagal vaiko poreikį. Moters krūtys neturi gausių rezervuarų ir nesukaupia didelių pieno kiekių (t. y. vienos ar dviejų „porcijų”), kaip dažnai įsivaizduojama. Dažnai pamirštama, kad intensyvi pieno gamyba vyksta būtent žindymo metu. Taigi patarimas palaukti, kol krūtys prisipildys, neturi loginio pagrindo: jei kūdikis nori žįsti, jam ši galimybė turi būti suteikta nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo paskutinio žindymo ir kokio pilnumo yra krūtys, - taip bus skatinama pieno gamyba ir užtikrinamas optimalus jo kiekis.
- Ko neištraukė kūdikis, reikia nusitraukti pientraukiu. Geriausias „pientraukis” - vaikutis! Jei prie krūties glaudžiamas dažnai, tiek, kiek jam norisi, pats ištrauks reikiamą kiekį ir sąstovų neturėtų būti. Sąstovų gali atsirasti, jei tarp maitinimų daromi ilgi tarpai, jei krūtis nuspaudė ankšti drabužiai ar nepritaikyta liemenėlė. Tokiu atveju mažyliui reikėtų pirmiausia siūlyti skausmingą krūtį. Gydytojos komentaras. Šiais laikais pientraukį rastume beveik kiekvienos žindyvės spintelėje, tačiau jis tikrai nereikalingas norint sėkmingai žindyti. Jei vaikutis sveikas, gerai auga, nei pientraukiu, nei rankomis pieno nusitraukti nereikia. Tiesa, yra keletas klinikinių situacijų, kai nusitraukti pieną pažindžius būtina, pvz., jei kūdikis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, trukdančių efektyviai žįsti (pvz., liežuvio, gomurio ydų ir pan.), arba nustatoma, kad vaikučiui trūksta pieno ir reikia stimuliuoti laktaciją. Tokiais atvejais mama neturėtų vadovautis draugių patarimais ar atsitiktine informacija iš interneto - dėl žindymo įvertinimo ir individualių veiksmų plano patarčiau kreiptis į specialistus (laktacijos konsultantus, akušerius, pediatrus ir kitus šioje srityje dirbančius profesionalus).
- Mažylis gali pasisotinti per dešimt minučių. Tai labai individualu. Jau ir maži žmogučiai yra be galo skirtingi: vieni pavalgo greičiau, kiti - lėčiau, pasimėgaudami kaip gurmanai… Geriausia išeitis - pasitikėti vaikučiu: leisti jam žįsti tiek, kiek nori, - jis pats duos ženklą, kad jau pakaks. Beje, pieno energinė vertė didesnė pabaigoje, tad, jei, savavališkai apribosime maitinimosi trukmę, vaikutis gali gauti tik lieso pieno ir nepasisotinti… Gydytojos komentaras. Be abejo, kūdikių maitinimosi trukmė ir įpročiai įvairuoja. Pagrindinis principas dėl žindymo trukmės - ji neturi būti ribojama, tačiau didžiąją žindymų dalį neturėtų būti trumpesnė nei 20 min. Kūdikiui žindant bent trečdalį valandos, pasiekiamas vadinamasis galinis pienas, o mamai išsiskiria pakankamai pieno gamybą reguliuojančių hormonų.
- Kūdikio naktį nereikia žadinti, kad pavalgytų. Dažna tėvelių dilema… Kai kūdikis saldžiai miega, taip nekyla ranka jo žadinti: ir gaila, ir… patiems norisi pamiegoti. Visgi mažą žmogiuką pažadinti reikėtų. Be to, ilgi nežindymo tarpai - ne į naudą pieno gamybai. Gydytojos komentaras. Naujagimiams ir kūdikiams pertraukos tarp žindymų naktį neturėtų būti ilgesnės nei 4 val. (pirmąjį mėnesį - iki 3,5 val), skaičiuojant nuo ankstesnio maitinimo pradžios. Naktiniai žindymai palaiko mažylių augimą ir spartina pienuko gamybą. Be to, žindant naktį užtikrinama natūrali kontracepcija (vadinamoji laktacinė amenorėja). Įdomu tai, kad gilios nakties-paryčių pienas dažniausiai būna riebiausias, tad kūdikis ilgiau jaučiasi sotus. Taigi mažyliui, kuris po 4 val. neprabunda pats, reiktų švelniai pasiūlyti krūtį. Geriausia tai padaryti, kai jo miegas paviršutiniškesnis (kruta, muistosi, sučepsi per miegus ir pan.). Kai kūdikiui daugiau nei 3 mėn., puikiai auga svoris ir mamai po nakties „nesiguzuoja” krūtys, naktį galima ir nežadinti.
- Reikalingas griežtas žindymo režimas. Tai buvo „madinga” anksčiau, prieš porą trejetą dešimtmečių. Dabar jau ir tyrimais nustatyta, kad vaikučiui (ir mamai) sveikiausia ir geriausia leisti žįsti tiek, kiek norisi, ir kada norisi. Kaip dažnai mažylis norės valgyti, priklauso nuo daug ko: nuo pienuko gausos, kūdikio poreikio, jo būklės ir t. t. Mažyliai skirtingi, tad nėra prasmės visiems taikyti vienodus standartus ir, tarkim, „neleisti” valgyti tris valandas. Ką jau ką, bet kūdikis moka parodyti savo poreikius - kada jam laikas miegoti, valgyti, o mums belieka tik juos tinkamai suprasti ir patenkinti. Gydytojos komentaras. Žindymo dažnis, kaip ir trukmė, neturi būti ribojami. Svarbiausia, kad kūdikis maitintųsi ne rečiau kaip kas 3 val. dieną ir kas 4 val. naktį, mažiausiai 8 kartus per parą.
- Per vieną maitinimą reikia duoti vienodai iš abiejų krūtų. Ne visai taip. Jei mažylis truputį pavalgys iš vienos krūties, truputį - iš kitos, tikėtina, kad gaus tik tą viršutinįjį, liesesnį, pieną, o turintis daugiau kalorijų, maistingesnis, liks. Tegul vaikiukas per vieną maitinimą ištuštiną vieną krūtį, per kitą - antrą. Žindant naujagimį, kai pienuko gamyba dar visiškai nesusireguliavusi, arba kai pienuko gaminasi nedaug, per vieną maitinimą galima duoti ir abi krūtis. Gydytojos komentaras. Vieno maitinimo metu žindoma iš vienos krūties. Pirmąjį gyvenimo mėnesį vaikutis iš vienos krūties gali žįsti iki valandos ir tik tuomet, jeigu vaikas lieka alkanas, siūloma kita.
- Kai kurie produktai skatina pieno gamybą ir didina jo kiekį. Kartais mamos kibirais geria arbatą, kilogramais valgo chalvą ar litrais geria pieną tikėdamos, kad pienuko pagausės… Gydytojos komentaras. Neįrodyta, kad tam tikri maisto produktai ar gėrimai pagerintų pieno gamybą ar kokybę. Žinoma, skysčių gerti reikia daug, tačiau sveikai besimaitinanti žindyvė su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų - tuomet jų netrūksta ir jos piene.
- Kai vaikas pavalgo, nereikia leisti jam tiesiog čiulpti krūties. Vėlgi gamta taip sutvarkė, kad čiulpimas - natūralus kūdikio procesas, jį raminantis ir atpalaiduojantis, suteikiantis saugumo. Ir visiems kūdikėliams čiulpimo poreikį būtina patenkinti. Vieniems jis patenkinamas žindant, kiti mėgsta pavalgę dar „pakaboti” ant krūties. Ir tegul! Taip, galbūt mamai tai ir nelabai patogu, bet tai netruks amžinai, o kūdikio poreikiai, saugumo jausmas bus patenkinti, be to, stiprės emocinis vaikučio ir mamos ryšys. Gydytojos komentaras. Mamos dažnai skuba vos kelių dienų kūdikius „užkimšti” čiulptukais. Tai nėra gerai. Čiulptukai, buteliukai - tikri žindymo „nedraugai”, ypač pačioje vaiko gyvenimo pradžioje, nes trukdo mokytis taisyklingai apžioti krūtį. Kol žindymo įpročiai dar nėra tvirti (< 2 mėn.), čiulptuko duoti tikrai nepatariama. Jei kūdikis nuolat „kabo" ant krūties ir atrodo nepasisotinęs, reiktų ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, užuot ėmus griežtai riboti žindimo trukmę.
- Vaikas gali būti alergiškas mamos pienui. Alergiškas gali būti ne pačiam mamos pienui, o kuriam nors produktui, kurį vartojo mama. Atradus, kuris produktas alergizuoja, ir mamai nustojus jį vartoti, situacija turėtų pagerėti. Gydytojos komentaras. Iš tiesų alergiją žindomiems kūdikiams gali sukelti mažyčiai baltymų fragmentai, patenkantys į motinos pieną iš jos suvalgyto ir suvirškinto maisto. Dažniausiai tai būna karvių pieno baltymai. Žindomam kūdikiui nustačius ar įtarus alerginį susirgimą ir mamai paskyrus vadinamąją eliminacinę dietą (be alergizuojančio produkto), simptomai turi slopti. Noriu atkreipti dėmesį, kad vengti tam tikrų labiausiai alergizuojančių produktų (pvz., karvių pieno, kiaušinių, riešutų, žuvų, kviečių ir pan.) tiesiog profilaktiškai (kad sveikas vaikas kada nors nesusirgtų alergija) nėra jokio pagrindo. Netgi atvirkščiai - yra įrodymų, kad vėlesnė vaiko „pažintis” su tokiais alergenais gali lemti didesnę alergijų išsivystymo tikimybę.
- Po metų mamos pieno kokybė prastėja, tad neverta ilgiau žindyti. Mamos pieno sudėtis ne suprastėja, o pasikeičia, prisitaiko prie augančio vaiko poreikių, bet tai nereiškia, kad žindyti reikia nustoti. Tiek mažylio imunitetui, tiek bendrai organizmo būklei mamos pienukas naudingiausias, ir jo neatstos jokie, kad ir kokybiškiausi bei brangiausi, mišinukai. Gydytojos komentaras. Žindant metus ar dvejus, pienas vis dar išlieka labai svarbia mažylio raciono dalimi. Dėl šios priežasties patariama žindyti, kol vaikui sukaks dveji metai arba dar ilgiau, jei to nori mažylis ir mama.
- Kokybiški mišinukai identiški mamos pienui. Mišinukų sudėtyje - apie 30-40 komponentų, o mamos piene - keli šimtai. Dauguma mišinukų pagaminti karvių pieno pagrindu, o jo ir mamos pieno savybės gerokai skiriasi. Nuostabi gamtos dovana - kiekvienos mamos pieno savybės labiausiai atitinka jos kūdikio poreikius. Be to, mamos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mažylio amžiaus, jo sveikatos, netgi nuo paros laiko ir kitų dalykų, o mišinukas visada toks pats… Gydytojos komentaras. Kad ir koks kokybiškas būtų mišinukas, neturės antikūnų, gyvųjų ląstelių, bus sunkiau virškinamas. Žinoma, jei nėra kitos išeities, mišinukas - ne nuodas, tačiau joks mišinukas niekada neprilygs motinos pienui.
- Jei mama serga peršalimu, maitinti negalima, kad neužkrėstų vaikučio. Sloga, gripas ar netgi plaučių uždegimas - ne kliūtis žindyti vaikutį! Anaiptol. Mamos piene esantys antikūnai pasaugo mažylį, kad šis nesirgtų, arba kad liga pasireikštų lengviau. Gydytojos komentaras. Geriausia, jeigu sloguojanti ar kosėjanti mama dėvės medicininę kaukę ir dažnai plaus rankas - tikimybė užkrėsti mažylį bus dar mažesnė. Jeigu gydytojas dėl peršalimo skiria mamai vaistų, reikia jam priminti apie žindymą, kad būtų parinkti tinkamiausi preparatai.
Kaip nustatyti, kad kūdikiui trūksta mamos pieno?
Esminis ir svarbiausias požymis, kad žindomam kūdikiui trūksta motinos pieno, yra svorio nepriaugimas. Kai prie svorio nepriaugimo prisideda ir retas šlapinimasis (mažiau nei šeši kartai per parą), šlapimas darosi koncentruotas, aitraus kvapo ir pasirodo tamsiai žalios spalvos „bado“ išmatos, tai situacija tikrai labai grėsminga. Deja, labai dažnai kaip motinos pieno trūkumą tiek tėvai, tiek medikai interpretuoja kūdikio neramumą, nesitraukimą nuo krūties, nors mažylis svorio priauga virš kilogramo per mėnesį! Prie tokių interpretacijų neretai prisideda ir kai kurių specialybių medikų griežti reikalavimai, kad kūdikiai turi miegoti būtinai 3-4 val. dieną ir 6 val. naktį. Tokių reikalavimų kėlimas galbūt būtų pateisinamas dirbtinai maitinamam kūdikiui, bet ne žindomam.
Prieš pradedant mišriai maitinti kūdikį, visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar tikrai vaikui trūksta maisto ir jei taip, ieškoti pieno trūkumo priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, jog tik 1-2 proc. motinų negali dėl kūdikio ar savo ligų žindyti kūdikio, ir tik apie 10 proc. Atradus nepakankamos pieno gamybos priežastis, jas labai nesunku pašalinti, ir šiek tiek padirbėjus, mėgautis sėkmingu žindymu be papildomo mišinuko davimo.
Vangus, mieguistas, neefektyviai pirmomis paromis žindantis naujagimis, nes buvo pasinaudota įvairiais medikamentais gimdymo (natūraliais gimdymo takais ar per cezario pjūvio operaciją) metu. Atidėtas pirmas maitinimas, vėliau nei 2 val. Maitinimas iš buteliuko, kuris suformuoja kitokius įgūdžius, ir naujagimiams sunku juos keisti, ypač todėl, kad prigludus alkanam kūdikiui prie krūties, ją reikia apie minutę stimuliuoti, kad pradėtų bėgti pienas, o iš buteliuko alkanas žmogelis gauna maistą iš karto, ir kūdikis pasirenka, kas jam lengviau. Atradus priežastį, reikia stengtis ją pašalinti.
Kaip? Jei vis dėlto nepavyksta kūdikio „aktyvuoti“, išmokykite jį taisyklingai žįsti. Vis dėlto, jei šie išvardinti požymiai sako, jog kūdikiui jau trūksta maisto, reikia imtis pačiai papildomai skatinti pieno gamybą - rankomis ar pientraukiu arba derinant abu metodus stimuliuoti pieno gamybą. Net jei ir atrodo, kad krūtis tuščia, reikia kantriai kas 3 val. po 20-30 min.
Motinos dažnai daro tokią išvadą: jei jau neturiu pakankamai pieno, tai iš vis nutrauksiu žindymą arba pradėsiu „taupyti“ savo pieną kas antram ar naktiniam maitinimui. Taip atsitinka dėl ritmiškai neištuštinamų krūtų, nes iš krūtų keliauja informacija į smegenis (kurios atsakingos už pieno gamybą), kad pienas nereikalingas. Todėl mamytės, kurioms nepavyksta užvesti pakankamos pieno gamybos, turėtų savo pienelį saugoti kaip vaistus ir pasiūlyti krūtį prie kiekvieno maitinimo, ne rečiau kaip kas tris valandas (tokiu pačiu ritmu ir naktį). Jei kūdikio žindimas neefektyvus, tai kas tris valandas reikia sumaitinti nutrauktą mamos pieną, o nepavykstant jo išgauti - mišinuką. Sumaitinti reikėtų ne iš buteliuko, kad kūdikis norėtų čiulpti, žįsti krūtį. Tai galima padaryti iš puodelio, šaukštelio, švirkšto. Ypač geras būdas, kuris naudojamas įvaikinus kūdikius, maitinimas per maitinimo pagalbininką (papildiklį). Tai buteliukas, pakabintas ant motinos kaklo, o ištrauktas motinos pienelis arba mišinukas, atiteka kūdikiui per minkštą vamzdelį, pritvirtintą prie krūties. Maitinant tokiu būdu, motinos organizmas stimuliuojamas pakankamai ilgai, kad sukeltų pieno gamybą užtikrinančio hormono prolaktino skyrimąsi. Formuojasi taisyklingi kūdikio žindimo įgūdžiai. Kūdikiui yra labai gerai prie kiekvienos mišinuko dozės gauti nors kiek ir mamos pieno, nes jame esantys fermentai padeda virškinti ir mišinuką.
Per ilgas miegojimas, kaip jau buvo minėta ir anksčiau, yra vienas iš motinos laktacijos slopinimo veiksnių. Jei mamos tikslas, kad kūdikis kuo ilgiau miegotų, be abejo, reikėtų maitinti mišinuku, kuris virškinamas 3-4 val. Jis ne sotesnis, o sunkiau ir ilgiau virškinamas maistas. Jei nesistengiama pašalinti pieno trūkumo priežasties ir maksimaliai stimuliuoti motinos organizmo, maždaug per dvi savaites motinos pieno gamyba užslopinama.
Krūtį reikia duoti kuo dažniau, kai tik kūdikis jos paprašo. Net ir raminti kūdikį reikia krūtimi, nes per 80 proc. atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri kaupia mokslinius tyrimus, tikrina ar jie teisingai atlikti, vienareikšmiškai suformulavo rekomendaciją, kad motinos pieno, o jam neesant - mišinuko, kūdikio vystimuisi pakanka iki 6 mėnesių. Tik po to pradedamas siūlyti papildomas maistas ir tam turime dar 6 mėnesius laiko. Tiems medikams, kurie siūlo anksčiau primaitinti kūdikius, reikėtų pateikti klausimą, kuo jie vadovaujasi? Tokie pasakymai sunkiai suderinami su mokslo įrodymais bei mediko kompetencija.
Mamos Pieno Svarba
Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni.
Tačiau krūties žindymas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus.
Kada Pradėti Nujunkymą?
Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant. Ne veltui lietuvių kalboje žodis junkyti turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę.
Patarimai, Kaip Palengvinti Nujunkymo Procesą?
Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaikutį, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Švelnūs Nujunkymo Būdai:
- Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti.
- Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo.
- Stebėkite vaiko reakciją.
- Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
- Tėčio įtraukimas.
- Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties.
- Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį.
- Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties.
- Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
- Atlygis žaislais ar pramogom. Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti.
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jai nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindymas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais.
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vėmimas, kietėjimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
Staigus nujunkymo švęsti tikriausiai nesinorės, nes tokia šventė vėl primintų skaudžią netektį.
Taigi, atminkite, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir nujunkymo procesas turėtų būti pritaikytas prie jo poreikių ir jūsų galimybių.
