Žmogaus teisių standartų laikymasis itin svarbus teikiant sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugas, ypač žmonėms su psichosocialine negalia.
Jiems turi būti užtikrintas orumas, saugumas, teisė būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo bei slaugos.
Užtikrinti tokių asmenų teises padeda Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas įrankis „QualityRights“.
Lietuva - viena pirmųjų šalių Europoje, įdiegusi reguliaraus vertinimo ir veiklos tobulinimo sistemą, pagrįstą „QualityRights“ metodika.
Todėl, bendradarbiaudami su Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvoje diegiame jos ekspertų sukurtą mechanizmą „QualityRights“, kuris padės užtikrinti pacientų, ypač pacientų su negalia, teisių realizavimą.
Šis mechanizmas labai praktiškas ir padeda įstaigoms keisti savo kasdienines darbo praktikas, kreipiant daugiau dėmesio paciento interesams ir teisėms.
Lietuva - viena pirmųjų Europoje įsidiegė tokį modelį, dėl ko esame vertinami tarptautiniame kontekste.
Ypatingai svarbu, kad socialinės globos paslaugos atitiktų žmogaus teisių standartus - to nuosekliai siekiame.
Prisijungiame prie Pasaulio sveikatos organizacijos „QualityRights“ iniciatyvos.
Jos sukurtas įrankis „Qualityrights toolkit“ padės įgyvendinti šį siekį.
Nepriklausomų vertintojų komanda pagal „Qualityrights toolkit“ metodiką vertins tinkamą asmenų informavimą, infrastruktūros būklę, miego ir maitinimo sąlygas, galimybes laisvai bendrauti ir socializuotis, ir kt.
Po vertinimo bus teikiamos rekomendacijos ir sudaromas įstaigos planas, kaip tobulinti teikiamas paslaugas, siekiant sistemingų ir ilgalaikių pokyčių.
Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus žmogaus teisių psichiatrijoje stiprinimo principus, Sveikatos apsaugos ministerija taip pat patvirtino Priverstinio hospitalizavimo prevencijos veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės ir paslaugos, padėsiančios įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstų asmens sveikatos priežiūros paslaugų principus.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose.
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę.
Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos.
Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą.
Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje.
Ne tik mūsų giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta.
Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko.
O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą.
Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą.
Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.
Taigi, turime paradoksalią situaciją.
Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema.
Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų.
Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises.
Kol to nesuprasime - klausysimės egzistuojančios socialinės globos sistemos šalininkų nuolatinio kartojimo, kad šios įstaigos yra labai reikalingos, net laisvų vietų jose trūksta egzistuojančiai paklausai patenkinti - ydingos sistemos tikslas ir yra nuolat pateisinti savo reikalingumą.
Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės.
Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos.
Prieš kelias dienas įsiteisėjo Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota eilė rimtų teisinio reguliavimo ir praktikos spragų, užtikrinant psichikos sutrikimų bei proto negalią turinčių asmenų teises Lietuvoje.
Sprendimu inter alia konstatuota, kad priverstinis D.D. ● šių namų administracija turi visišką ir veiksmingą kontrolę D.D. ● nepaisant to, kad D.D. de jure neturi teisinio veiksnumo, faktiškai ji suvokia, kad buvo priverstinai apgyvendinta socialinės globos namuose, ir nepageidauja juose gyventi.
Teismas nurodė, jog pagal Europos žmogaus teisių konvenciją D.D. turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį apgyvendinimą socialinės globos namuose, t. y. savo laisvės atėmimą, juo labiau, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvos teismai nedalyvauja priverstinai patalpinant asmenį į socialinės globos namus.
Taip pat galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teisminės procedūros periodiškai arba tam tikrais intervalais peržiūrėti asmenų buvimo tokiose įstaigose teisėtumo.
Be to, toks peržiūrėjimas negali būti inicijuotas paties asmens, jeigu jis, kaip D.D. atveju, yra pripažintas neveiksniu.
Todėl Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad ieškovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti nepriklausomomis teisminėmis procedūromis, siekiant jos nuolatinio pobūdžio priverstinės institucionalizacijos peržiūrėjimo, ir tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.
Teismas atskirai pastebėjo, kad Kėdainių socialinės globos namai - t. y. ta pati institucija, kuri yra atsakinga už D.D. priežiūrą, ir dėl kurios D.D. ne kartą skundėsi - yra jos teisinis globėjas.
Pirminė D.D. pripažinimo neveiksnia procesas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas pažymėjo, jog negali nekreipti dėmesio į tai, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą D.D. teisme nedalyvavo.
Dar daugiau, ji nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos autonomija beveik visose gyvenimo srityse, įskaitant galiausiai jos laisvės atėmimą, nagrinėjimą.
Teismo sprendimas pripažinti D.D. neveiksnia buvo paremtas vien tik medicinine išvada, net nekviečiant išvadas teikusių institucijų atstovų į teismo posėdį.
Antra, D.D. nebuvo kviečiama į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinio globėjo paskyrimo.
Trečia, vėliau teisme nagrinėjant globėjo keitimo klausimą, nors ieškovės dalyvavimas buvo užtikrintas, jos interesus atstovavo jos globėjo, t. y. asmens, kurio D.D. nepageidavo kaip savo globėjo, advokatas.
Todėl teismas sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo tinkamai jos atstovauti.
Teisingo teismo principas reikalavo, kad D.D. būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas.
Bylos datos ir faktai trumpai:
- 1979 m. D.D. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas.
- 2000 m. ji buvo pripažinta neveiksnia.
- 2004 m. D.D. įtėvis buvo paskirtas jos globėju ir tais pačiais metais D.D. buvo priverstinai apgyvendinta Kėdainių socialinės globos namuose, kuriuose ji yra iki šiol.
- 2005 m. D.D. nesėkmingai bandė pakeisti globėją.
- 2007 m. Kėdainių socialinės globos namai buvo paskirti teisiniu D.D. globėju.
- D.D. niekada nesutiko su veiksnumo atėmimu ir jos priverstiniu patalpinimu globos namuose.
- 2006 m. D.D. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.
- Ji skundėsi dėl priverstinio apgyvendinimo socialinės globos namuose ir teisės į teisingą teismą pažeidimų.
- Teismas nustatė Europos žmogaus teisių konvencijos 5 ir 6 straipsnių pažeidimus ir priteisė iš Lietuvos valstybės D.D.
- 2012 m. birželio mėnesį taip pat įsigaliojo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl D.D. neveiksnumo peržiūrėjimo.
- Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl D.D. neveiksnumo peržiūrėjimo, konstatavo, kad nepaisant psichikos ligos D.D. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, todėl 2000 m. teismo sprendimas pripažinti D.D. neveiksnia buvo panaikintas ir D.D.
Salako socialinės globos namų (toliau - Globos namai) gyventojų teisių chartijos tikslas - suteikti gyventojams galimybę išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant jų savarankiškumą, kad jie galėtų gyventi orų, pilnavertį gyvenimą.
Teisių chartija papildo Globos namų direktoriaus patvirtintas Salako socialinės globos namų gyventojų vidaus tvarkos taisykles.
Globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises.
Teisės aktų, kuriuose reglamentuojamos žmogaus teisės, paskirtis - užtikrinti, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti.
Žmogaus teisių standartai ilgalaikėje priežiūroje
Žmogaus teisių standartai, susiję su ilgalaike priežiūra ir Globos namų vykdoma veikla:
Teisės ir jų įgyvendinimas
Toliau pateikiama informacija apie konkrečias teises, susijusius teisės aktus ir veiksmus, kurių imasi Globos namai, kad užtikrintų šias teises:
Teisė į kokybiškas socialinės globos paslaugas:
Teisės aktai: JT tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas.
Globos namų veiksmai: Apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kurie dėl senatvės, negalios ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi savo namuose.
Asmuo turi teisę pasirinkti socialinės globos namus ir jam ar artimiesiems giminaičiams pageidaujant sudaromos sąlygos apsilankyti globos namuose prieš pradedant asmeniui teikti socialinę globą ir susipažinti su įstaigos teikiamomis paslaugomis, personalu ir kita.
Teisė į gyvybę:
Teisės aktai: Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Žmogaus Teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Užtikrinama saugi gyventojų asmeninė priežiūra.
Globos namų bendro naudojimo patalpos, gyvenamieji kambariai atitinka technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus.
Taip pat sudaryta galimybė bet kuriuo metu pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema ir gauti būtinąją bei tuo metu reikalingą pagalbą.
Teisė į sprendimų priėmimą:
Teisės aktai: Europos Žmogaus Teisių konvencija, LR Konstitucija, JT Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Globos normų aprašo priedai.
Globos namų veiksmai: Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu globos namuose priėmimą, išklausoma, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama tarpusavio supratimo.
Kiekvienas Globos namų gyventojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus svarbiais savo gyvenimo klausimais: dėl paslaugų atsisakymo, dėl teisės dalyvauti rinkimuose, gyventojų apklausose, susirinkimuose, skundų, prašymų pateikime, asmeninių finansų tvarkyme.
Sveikatos priežiūros paslaugos pagal gyventojų poreikius organizuojamos ir teikiamos gyventojų sutikimu, gyventojai gali atsisakyti gydymo, turi teisę priimti sprendimus dėl savo gydymo, o taip pat atsisakyti gydytojo paskirto gydymo.
Teisė nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto:
Teisės aktai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Žmogaus Teisių konvencija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Personalo ir globojamų asmenų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą įstaigos veiklos organizavimą ir gyventojų poreikių tenkinimą laiku.
Didelis dėmesys skiriamas tinkamam darbo krūvio paskirstymui ir darbuotojų kompetencijai.
Darbuotojai turi tinkamas asmenines savybes dirbti su senyvo amžiaus asmenimis ar suaugusiais asmenimis su negalia bei teisės aktuose nustatytą reikiamą profesinį išsilavinimą, išklausę mokymus, įgiję licencijas.
Darbuotojai tobulina įgūdžius, mokydamiesi valdyti agresyvų elgesį, konfliktų psichologijos bei smurto prevencijos.
Tinkamos apgyvendinimo sąlygos globos namuose yra pagrindinis garantas, užtikrinantis gyventojų teisę nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio.
Gyventojams užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu gyventojų ir darbuotojų pasitikėjimu, pagarba, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais.
Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už įstaigos ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų.
Teisė į judėjimo laisvę, įskaitant laisvę nuo suvaržymų:
Teisės aktai: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Konstitucija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Užtikrinama gyventojų specialiesiems poreikiams pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti.
Asmens higienos patalpos lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą ir saugumą.
Globos namuose netaikomi suvaržymai.
Darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi žmogaus laisvės neliečiamumo principu.
Veiksnam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu.
Gyventojo sveikatos priežiūrai sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia realus pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą, taip siekiant apsaugoti kitus globos namų gyventojus.
Gyventojams užtikrintos palankios sąlygos ir galimybės netrukdomai išvykti iš įstaigos laikinai ar visam laiku, jeigu jis to pageidauja, laikantis gyventojo geriausio intereso principo pagal patvirtintą Globos namų gyventojų laikino išvykimo tvarką.
Teisė į orumą:
Teisės aktai: Konstitucija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.
Globos namų veiksmai: Darbuotojai gerbia gyventojų orumą kaip ypatingą vertybę.
Gyventojas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pageidavimus dėl globos namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, paslaugų teikimo, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita.
Užtikrinta galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Slaugomam asmeniui užtikriname oraus gyvenimo sąlygas pagal individualius poreikius - maitinimosi, kasdieninės higienos ar kita reikalinga pagalba, sudarome sąlygos bendrauti su kitais asmenimis.
Teisė į privatumą:
Teisės aktai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Žmogaus Teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Gerbiama kiekvieno gyventojo teisė į asmens tapatumą ir privačią erdvę.
Gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma garantuojamas privatumas, personalas į kambarį įeina tik pasibeldęs, gyvenamosiose patalpose nenaudojamos stebėjimo kameros ar kiti stebėjimo būdai.
Gyventojams sudaroma galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintelę.
Globos namų darbuotojai vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintomis Salako socialinės globos namų privatumo užtikrinimo taisyklėmis.
Taip pat įstaigoje yra patvirtinta Salako socialinės globos namų gyventojų asmens duomenų privatumo politika.
Teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas:
Teisės aktai: Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.
Globos namų veiksmai: Globos namų pareiga - užtikrinti, kad gyventojai turėtų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei galėtų gyventi jiems įprastą kasdienį gyvenimą.
Pagal nustatytas normas kiekvienam gyventojui suteiktas privatumą užtikrinantis gyvenamasis plotas, atitinkantis teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus ir derinant kambaryje gyvenančiųjų interesus bei poreikius.
Kiekvienam gyventojui siekiama sudaryti jam patogias gyvenimo sąlygas jas pritaikant prie gyventojo fizinių galimybių.
Kuriama jauki, namų aplinkai artima aplinka, sudarant galimybę gyventojams tvarkytis pagal savo poreikius ir pomėgius.
Teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą:
Teisės aktai: Konstitucija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Įstaigoje tinkamai ir laiku organizuojamos bei teikiamos licencijuotos bendrosios asmens sveikatos priežiūros - slaugos, masažo paslaugos.
Sveikatos priežiūros paslauga yra koncentruota į asmens sveikatos palaikymą, profilaktiką, slaugą ir kokybišką nuolatinę priežiūrą, aprūpinimą reikalingomis slaugos ir techninės pagalbos priemonėmis.
Gyventojams sudaryta galimybė pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, užtikrinamas jo dalyvavimas priimant visus sprendimus, gerbiama jo teisė atsisakyti gydymo.
Teisė į informaciją (saviraiškos laisvė):
Teisės aktai: Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Žmogaus Teisių konvencija, JT tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Kiekvienas gyventojas turi teisę turėti savo įsitikinimus, nuomonę ir juos laisvai reikšti.
Jokiomis priemonėmis nėra varžoma asmens laisvė išsakyti savo nuomonę, pageidavimus ar kritines pastabas dėl problemų, iškilusių teikiant socialinę globą.
Gyventojams nekliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Gyventojai turi teisę, gauti visą informaciją apie save (Žodžiu, raštu ir kt.).
Teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas laisvas politinių pažiūrų pasirinkimas, galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Globos namuose sudaromos sąlygos gyventojų sielovadai.
Globos namai tarpininkauja, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisė skųstis:
Teisės aktai: Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
Globos namų veiksmai: Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už globos namų ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų.
Gyventojo kreipimosi teisė nėra varžoma.
Gyventojai supažindinami su skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo globos namuose tvarka ir žino, kad, baigus nagrinėti skundą ar prašymą, jam priimtina forma jis bus supažindintas su gautomis išvadomis bei sprendimais.
Raštu pateikti skundai irprašymai bei priimti sprendimai registruojami atskirame žurnale.
Sudarytos sąlygos globos namų gyventojams ir lankytojams atsiliepimus teikti anonimiškai.
Teisė į lygybę (nediskriminavimas):
Teisės aktai: Europos Žmogaus Teisių konvencija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Europos socialinė chartija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
Globos namų veiksmai: Gyventojų teisės įgyvendinamos be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.
Visi globos namų gyventojai yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.
Teisė į dalyvavimą ir socialinė įtrauktis:
Teisės aktai: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Europos socialinė chartija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Globos namų veiksmai: Gyventojams užtikrinama galimybė savarankiškai dalyvauti bendruomenės kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime.
Sudarytos sąlygos dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, balsuoti ir savarankiškai priimti sprendimus.
Stengiamasi gyventojus įtraukti į globos namų veiklą, užtikrinant jų dalyvavimą įvairiose globos namų veiklos srityse.
Planuojant ir teikiant pagalbą, paslaugas, priemones ar naudojant įvairius darbo metodus ugdomas gyventojo savarankiškumas, motyvacija pačiam atlikti įvairias veiklas palaikymas, skatinimas, didinimas.
Gyventojai įtraukiami dalyvauti poreikių vertinime, išsikeliant tikslą/us, bei sudarant individualų socialinės globos planą bei teikiamų paslaugų kokybės vertinimo procese, išreiškiant savo nuomonę apklausos anketose.
Gyventojai skatinami aktyviau įsitraukti, priimant jų gyvenimą ir priežiūrą veikiančius sprendimus.
Kolektyvinei gyventojų nuomonei bei pageidavimams, sprendžiant iškilusias problemas, atstovauja Globos namų taryba.
Jos veikla organizuojama pagal įstaigoje paruoštus ir patvirtintus Globos namų tarybos nuostatus.
Gyventojai turi teisę gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius.
Globos namų gyventojų pareigos
Globos namų gyventojai turi šias pareigas:
- Gerbti visus šalia esančius ir kito žmogaus nuomonę.
- Su darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti geranoriškai, mandagiai.
- Laikytis konfidencialumo principų.
- Siekti savarankiškumo.
- Gerbti kitų gyventojų privatumą.
Kontrolieriai konstatuoja, kad taip yra dėl to, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą, o nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai kartais savo veiksmų ydingumo net nesuvokia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentare BNS sako pritarianti Seimo kontrolierių įstaigos išsakytai nuostatai, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams būtina kelti profesinę kompetenciją žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, pamatęs, jog dauguma žmogaus teisių pažeidimų socialinėse globos įstaigose yra susiję su darbuotojų kompetencijos stoka, aiškinosi, kokių žinių gauna studijuojantys su globa susijusias specialybes.
Anot ataskaitos, slaugos studijų krypties apraše, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos ruošdamos specialistus, apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad slaugos studijas pabaigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Seimo kontrolierius sako apgailestaujantis, kad taip pat ne visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys įgyja žinių, susijusių su žmogaus teisių apsauga bei įgyvendinimu.
„Veiksmingas žmogaus teisių užtikrinimas ir apsauga nuo netinkamo elgesio su asmenimis yra glaudžiai susiję su profesine socialinių darbuotojų kvalifikacija.
Socialinis darbas yra į vertybes orientuota profesija, kuria siekiama padėti pagalbos reikalaujančiam asmeniui ginti ir realizuoti savo teises.
Manau, kad valstybė turėtų imtis veiksmų, kad žmogaus teisių temos būtų įtrauktos į darbuotojų, kurie dirba socialinės globos įstaigose mokymo programas“, - įstaigos pranešime cituojamas A. Normantas.
Seimo kontrolierius A. Normantas ataskaitoje pažymi, kad net ir Profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas neįtraukia reikalavimo žinioms bei kompetencijai žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Anot tyrimo, atitinkamai iš daugiau nei 170 šiuo metu galiojančių ir vykdomų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, mokymai žmogaus teisių užtikrinimo tema vykdomi vos pagal kelias programas.
„Daugumoje slaugos studijų programas vykdančiose įstaigose dėmesys žmogaus teisėms vis dar nėra pakankamas.
Programose nėra atskiro žmogaus teisių klausimams skirto dalyko, o bendruose dėstomuose dalykuose žmogaus teisėms yra skiriama vos po keletą akademinių valandų.
Tenka apgailestauti, kad atskiros žmogaus teisių temos, kuri apimtų kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio draudimą iki šiol taip ir nėra“, - teigia Seimo kontrolierius.
Ministerija teigia, kad socialiniai darbuotojai per metus ne mažiau nei 16 akademinių valandų skiria profesinės kompetencijos tobulinimui, o socialinio darbo ar socialinės pedagogikos išsilavinimo neturintys darbuotojai turi įžanginius ne trumpesnius kaip 40 valandų kursus.
Pasak ministerijos, dirbantiesiems su negalią turinčiais asmenimis ar jų šeimomis, vykdomi mokymai, kurių metu darbuotojai supažindinami su žmogaus teisių srities klausimais: pavyzdžiui, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir interesai, kaip teikti į asmenį orientuotą pagalbą, kaip įgalinti klientą ir užtikrinti jo orumą.
Reaguodama į kontrolierių pastabas ministerija ketina organizuoti suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą sutarti dėl profesinės kompetencijos tobulinimo programų turinio.
Seimo kontrolierius kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetus, prašydamas skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių užtikrinimo bei apsaugos temoms rengiant specialistus.
