Žindymas - tai subtilus ir natūralus procesas, tačiau, kaip ir bet kuriam įgūdžiui, jam reikia laiko ir praktikos. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas turėtų vykti savaime, daugelis mamų, ypač auginančių pirmagimį, susiduria su iššūkiais. Tam, kad žindymas būtų sklandus ir malonus tiek mamai, tiek kūdikiui, svarbu ne tik žinoti pagrindines taisykles, bet ir išbandyti įvairias žindymo pozas. Laimei, jų yra ne viena, todėl galima kaskart rinktis tokią, kuri patogiausia tuo metu. Svarbiausia, kad pasirinkta poza padėtų teisingai maitinti kūdikį, užtikrinant jo komfortą ir tinkamą mitybą.
Žindymo specialistai akcentuoja ne tik natūralaus maitinimo naudą, bet ir tai, kad būtina viską atlikti taisyklingai - tik tuomet bus pasiekti geriausi rezultatai, bus patenkinti ir mama, ir kūdikis. Kad žindymas būtų sėkmingas, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: kūdikio veidukas turi būti kuo arčiau krūties, o jūsų kūnas neturi būti įsitempęs - abu turite jaustis kiek įmanoma patogiau. Taip pat labai svarbu, kad kūdikis būtų į jus pasisukęs pilvuku, jo galva turėtų būti tokiam pačiame aukštyje kaip ir jūsų krūtinė, o burnytė - tokiame pačiame, kaip spenelis. Žįsdamas kūdikis neturi judėti pirmyn-atgal, o jo galva ir stuburas turi būti vienoje tiesioje linijoje. Visuomet stebėkite, kad krūtis neprisispaustų per arti veido ir vaikas galėtų laisvai kvėpuoti pro nosį.
Pagrindinės žindymo pozos
Nors taisyklių nėra, patartina išbandyti bent keletą skirtingų žindymo pozų, kad suprastumėte, kuri yra patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui.
1. Po pažastimi
Ši pozicija ypač rekomenduojama moterims, turinčioms didelę krūtinę arba įtrauktus spenelius. Taip pat tai tinkamas būdas žindyti, kai naujagimis labai mažas, jam sunkiai sekasi čiulpti, esant kitoms žindymo problemoms ar tiesiog norint paįvairinti žindymo rutiną. Norint pasirinkti šią pozą, mamai patogiai atsisėdus, kūdikis guldomas šalia jos, po pažastimi, taip, kad jo kojytės būtų nukreiptos į kitą pusę nuo mamos kūno. Sulenkta ranka apglėbkite kūdikį, jo sprandą ir galvytę švelniai prilaikykite plaštaka. Tam gali prireikti pagalvėlių, kurios sukraunamos mamai iš šono, prilaikant kūdikio kūnelį. Galvelę prilaiko mamos plaštaka ir pirštai. Kai kuriems kūdikiams taip būna lengviau taisyklingai apžioti krūtį. Galima guldyti kūdikį ir daugiau ant nugaros, kad krūtį labiau apžiotų iš apačios. Laisva ranka lengva prilaikyti ar paformuoti krūtį, padėti kūdikiui ją geriau apžioti.
2. Gulint ant šono
Ši pozicija ypač patogi pačioje pradžioje, kai sėdėti mamai dar gali būti nepatogu ar nemalonu. Taip pat, maitinti gulint ant šono, pasiguldžius kūdikį šalia savęs patogu naktį, kai nesinori smarkiai pabusti. Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį arba apglėbia kūdikį. Svarbu, kad kūdikis prie mamos šono būtų prisiglaudęs pilvuku, jo nosis atsidurtų ties speneliu. Jo galvelė turi būti aukščiau nei jo kūnas, tačiau nebūtų smarkiai sulenktas vaikučio sprandas - kaklas ir stuburas turi būti vienoje linijoje. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad jo kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno. Jeigu mamai sunku persiversti ant kito šono, galima tiesiog pasilenkti šiek tiek į priekį, kūdikį šiek tiek labiau paguldyti ant nugaros ir žindyti iš viršutinės krūties. Nenaudoti šios pozicijos, kai rizikuojate užmigti!
3. Klasikinė "lopšio" poza
Viena iš klasikinių žindymo padėčių vadinama lopšio, kai kūdikis laikomas glėbyje. Mama turi patogiai atsisėsti ant kėdės ar grindų, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis. Vaikui augant prilaikyti gali reikėti abiem rankom arba padėti sau kojomis. Taip pat gali praversti pagalvėlės po rankomis ar žindymo pagalvė, kurias geriau pasidėti po to, kai kūdikis gerai apžiojo krūtį ir yra patogiame aukštyje. Ši poza patogi iškart po gimdymo, nes galima aiškiai matyti, kaip kūdikis apžioja krūtį, padėti jam tai padaryti teisingai.
4. Sėdint
Jei maitinate sėdėdamos, stenkitės sėdėti tiesiai, nesilenkite nei į priekį, nei atgal. Kūdikį pasodinkite ant kelių arba taip, kad jo kojytės apimtų vieną jūsų šlaunį. Priglauskite jį, jo galvelę padėdami ant sulenktos rankos, kita ranka prilaikykite. Ši žindymo padėtis tinkama tik jau sėdintiems kūdikiams. Vertikalioje padėtyje galima žindyti ir mažesnį kūdikį, tik jo kūnelį bei galvytę reikės prilaikyti rankomis. Kad būtų lengviau, atsiremkite į vertikalų paviršių. Sėdėti galima ne tik ant kėdės ar lovos, bet ir ant grindų, sukryžiavus kojas ir ant kelių pasidėjus pagalvę ar antklodę. Svarbu - kaip besėdėtumėte, sėdėkite tiesia nugara.
5. Gulint ant nugaros
Mamos šią poziciją mėgsta dėl galimybės reguliuoti dažnai per gausų pieno tekėjimą maitinimo pradžioje. Taip pat tai patogus būdas maitinti kūdikį gyjant po cezario pjūvio operacijos. Atsigulkite ant nugaros, atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėda pusiau gulomis. Vaikelį pasiguldykite sau ant pilvo (galite guldyti tiek tiesiau, tiek įstrižai per visą savo kūną). Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Svarbu įsitikinti, kad maitinant šioje pozicijoje vaikelis būtų arti krūties ir galėtų tinkamai apžioti visą spenelio aureolę, o ne tik patį spenelį. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Svarbiausios taisyklės ir patarimai
Žindymo specialistai pataria žindyti pradėti per pirmąją valandą po vaikučio gimimo. Nelaukite, kol jums pasiūlys tai padaryti - jei viskas gerai ir yra visos galimybės, paprašykite atnešti kūdikį, padėti pradėti žindymą. Taip pat galite paprašyti personalo, kad kūdikį paliktų lovelėje šalia jūsų, kiek įmanoma ilgiau - tai padeda mamai ir kūdikiui užmegzti tarpusavio ryšį ir abiems greičiau priprasti prie žindymo. Nepamirškite į šį svarbų procesą įtraukti ir vaikučio tėčio - jis taip pat gali padėti kūdikį prilaikyti, pakeisti poziciją ar patogiau abiems įsitaisyti.
Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje. Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo.
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios. Pieno gali sumažėti ir žindant daromų klaidų. Pavyzdžiui, neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas reaguoja ir pieno gamina mažiau. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno jam reikia vis mažiau. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko lengviau, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis juda šiek tiek kitaip. Todėl prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai ir lemia pieno sumažėjimo.
Ką daryti, kai paūgėjęs kūdikis žįsdamas blaškosi? Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė - krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti. Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas.
Žindymo konsultantės patarimai
Žindymo pozicijos gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
