Žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti, nes gimstame to nemokėdamos. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir kyla šimtai klausimų. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdis iš gamtos. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.

Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar išviso reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu? Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti.

Žindymo svarba ir nauda

Motinos pienas yra tinkamiausias kūdikio maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį pirmąjį jo gyvenimo pusmetį. Tik motinos pienas tenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmaisiais 4-6 gyvenimo mėnesiais, nuo pat gimimo tinka kūdikio virškinamajam traktui - nes tik jį kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti, skatina gerą kūdikio augimą ir fizinę raidą, protinę brandą, aprūpina mažylio organizmą imuninėmis medžiagomis - saugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, alergenų ir yra visada tinkamas, švarus, šiltas ir ekonomiškas. Kiekvienos motinos pienas - savitas ir geriausiai tinka tik jos mažyliui: jis yra biologiškai specifinis ir jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta žindymo nauda yra akivaizdi:

• Naujagimiui/kūdikiui: vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje; kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo; vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu; nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas; iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis; kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas; nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais; pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio; žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę; žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos; krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais; žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis; žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika; ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas.
• Mamai: po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, yra mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato; žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu; vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.; LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.

Pirmieji žindymo žingsniai

Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.

Vos gimęs naujagimis yra budrus, aktyvus - intensyviai stebi, klauso, jaučia aplinką. Pasak medikų, šis laikas labai svarbus, nes vaikelis yra imlus naujai informacija, todėl nevalia šio momento praleisti. Nereikėtų šiuo metu vaiko atskirti nuo tėvų. Taip pat reikėtų atidėti ir kitas procedūras, pirmenybę teikiant naujagimio ir tėvų kontaktui kurti bei stiprinti. Tai puikus laikas pradėti žindymą. Vos gimusiam vaikeliui atrasti mamos krūtį, paragauti pieno yra didelis ir džiaugsmingas atradimas. Tai jį nuramina, sušildo. Mamą žindymas taip pat veikia teigiamai - šią akimirką pradeda veikti oksitocino hormonas, kuris stabdo, reguliuoja kraujavimą. Jei, vis dėlto, pirmasis bandymas nepavyksta, nesijaudinkite, o tiesiog pabūkite su kūdikiu. Ne visi vaikai žindymu susidomi iškart - kartais jiems įdomiau stebėti naują aplinką, o kartais jie yra tiesiog pernelyg pavargę po gimimo. Deja, tam tikrais atvejais, pavyzdžiu, jei atliekama cezario pjūvio operacija su pilna narkoze, išnaudoti šios akimirkos ir pradėti žindymo nebėra galimybės.

Taisyklingas žindymas ir galimos problemos

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą ir pieno gamybos procesą.

Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo) galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio. Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba.

Po gimdymo prašykite akušerės ar žindymo konsultanto pagalbos ir mokykites teisingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo poza bus pusiaugulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai rutiniškai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos, nei gulima, kuria dažniausiai tenka naudotis ligoninėse. Taigi, mokykitės kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą - keturi iš penkių jau moka apžioti krūtį taisyklingai. Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.

Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės:

1. Žindyvei, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus), kad ji nepavargtų. Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota.
2. Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižioja. Tuomet mažylis pridedamas prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje.
3. Žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną.
4. Duodant krūtį, labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Svarbu - mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
5. Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies.
6. Taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo.
7. Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja - tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo.
8. Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušo metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų.
9. Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju, kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties.
10. Jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių).
11. Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti.
12. Žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko.

Dažniausios žindymo problemos ir sprendimai:

1. Skausmingi speneliai: Tai - vienas pirmųjų žindyti pradėjusių mamų nusiskundimų. Jei kūdikis prie krūties glaudžiamas tinkamai, spenelį apžioja taisyklingai ir neturi trumpo liežuvio pasaitėlio, tuomet nemalonūs pojūčiai trunka nuo 30 sekundžių iki 1 minutės. Šis nepatogumas tęsiasi pirmosiomis dienomis, kol krūtys, o ir pats organizmas bando prisitaikyti prie naujų potyrių. Tačiau skausmui besitęsiant nuolatos ir nesibaigiant net ir po dviejų savaičių, reikia ieškoti rimtesnės priežasties. Koreguokite apžiojimo padėtį. Po maitinimo išspauskite kelis lašus pieno ir palikite nudžiūti. Kuo ilgiau būkite apnuogintomis krūtimis. Naudokite antibakterines sidabro kepurėles arba tepalą su lanolinu. Neplaukite krūties muilu ar sausinančiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis. Praustis užtenka vieną kartą dienoje.
2. Krūtų paburkimas ir kietumas: Ši problema dažniausiai nutinka praėjus keletai dienų po gimdymo, kada priešpienį pakeičia tikrasis pienas. Krūtys tampa sunkios, kietos, skausmingos. Oda - išsitempusi, patinusi. Pienas teka sunkiai, kūdikiui sunku žįsti. Gali pakilti temperatūra. Prieš žindant sušildykite krūtis duše ar šiltais kompresais. Šiluma paskatina pieno tekėjimą. Pabandykite kelis mililitrus nusitraukti ranka ar pientraukiu, švelniai pamasažuokite. Atsipalaiduokite. Nepanikuokite, nes tai nepadeda. Jei reikia, skausmui apmalšinti naudokite su maitinimui derančius vaistus nuo skausmo. Ir žindykite, žindykite, žindykite. Visgi, jei kūdikis krūties atsisako, nes nebėga pienas, duokite jį nuraminti vyrui (mamai, sesei ar kitam pagalbininkui), o pati stenkitės užsiimti kažkuo, kas jus nuramins, atpalaiduos. Pavyzdžiui, apsikabinkite mylimąjį, leiskite būti jo glostoma, raminama, suvalgykite ką nors skanaus.
3. Pieno sąstovis: Tai - dėl užsikimšusio pieno latakėlio atsiradęs pieno sąstovis vienoje krūties dalyje. Duokite žįsti. Atraskite tokią žindymo padėti, kad kūdikio smakras liestųsi į sukietėjusią vietą, taip ją masažuotų traukdamas.
4. Krūtų uždegimas (mastitas): Tai - uždegimas, atsiradęs dėl laiku neišspręsto pieno sąstovio ir įvykusios infekcijos. Žindykite, vaikeliui negalavimas įtakos neturi.
5. Grybelinė infekcija: Tai - grybelinė infekcija, kuriai būdingas deginantis, gilus skausmas maitinimo metu į po jo. Speneliai būna skausmingi, karšti, tačiau akivaizdžių krūties ar spenelio pakitimų nesimato.
6. "Kabojimas" ant krūties: Kabojimu ant krūties vadinamas žindymas, kuriam nėra nei pradžios, nei pabaigos. Kūdikis nori būti prilipęs prie mamos 24/7 ir tai yra visiškai normalu, nors ir labai vargina mamą. Tai ypač būdinga pačioje gyvenimo pradžioje, kada tik mokomasi žindyti, taip pat augimo šuolių metu, kai ilgai žindydamas kūdikis užsako gausesnę pieno gamybą. Apsišarvuokite kantrybe ir atliepkite šį kūdikio poreikį.
7. Kandžiojimas: Ši problema iškyla pradėjus kaltis pirmiesiems dantukams. Užtikrinkite, kad vaikutis žįstų plačiai išžiota burna, o kas kartą jam įkandus, įkiškite savo pirštą tarp vaiko burnos ir spenelio (kad panaikintumėte vakuumą) ir ištraukusi spenelį sudrausminkite.
8. Krūties streikas: Streikas, kada iki šiol sklandžiai žindęs kūdikis, dėl vienos ar kitos priežasties nebenori imti krūties. Krūtį siūlykite vos pabudusiam ar jau mieguistam, ramiam kūdikiui. Jei vaikas krūties atsisako, nuraminkite jį, prisiminkite „oda ant odos“ kontaktą.

Žindymas ir miegas

Kūdikiai - labai gudrūs, tad, įpratę prie žinduko, gali pradėti krūtį spjauti, jos apskritai neimti ir reikalauti duoti buteliuką. Maitinant mišriu būdu, krūtys dažniau persipildo, tad padidėja mastito rizika. Krūtims persipildžius, žindymas gali būti skausmingas, tad mama jaus diskomfortą, o pats organizmas ilgainiui pradės gaminti mažiau pieno. Statistika rodo, kad taikant mišrų maitinimą žindymo trukmė dažnai sutrumėja, t.y. mišriai maitinami kūdikiai anksčiau atpranta nuo krūties (taip dažniausiai nutinka dėl pasikartojančio krūties streiko ir motinos pieno kiekio sumažėjimo).

Vienas natūraliausių būdų naujagimiui užmigti yra bežindant. Kodėl gi ne - šilta, saugu, teka skanus pienelis. Tačiau naudojant šį migdymo būdą su vyresniais mažyliais, ilgainiui atsiranda stiprus įprotis ir mamos skundžiasi, kad be jų vaikai neužmiega, todėl jos priverstos visuomet būti namuose migdymo metu. O jei tenka anksčiau grįžti į darbą, tai sukelia daug streso. Aš nesutinku su mintim, kad tai tampa įpročiu - skamba taip, tarsi išlepinam mažylius ar išmokom jų kažko naujo, kas nepatogaus mums. Užmigimas prie krūties bežindant yra toks pat normalus ir fiziologinis procesas kaip ir pats žindymas. Kodėl turėtume į tai žiūrėti kaip į patologiją?

Neuromokslininkai sako, kad žindymas gerina miego kokybę dėl raminančio oksitocino poveikio. Tyrimai rodo, kad žindančios moterys miega daugiau. Na, o mano požiūrį iliustruoja asmeninė patirtis - tiesiog išmoksti žindyti gulėdama, nesikeldama ir net snausdama, nes naktį mažyliai dažniausiai žinda n kartų, nesvarbu, ar jiems 2 mėn., ar metai. Kai susilauki vaikelio, nebeskaičiuoji išmiegotų valandų, nes tai beprasmiška, dažniausiai tik susinervini suprasdama, kad buvo vos 3-4-5 valandos. Ką dar galima daryti - kaip jau minėjau, naudotis visom progom dienos metu ir leisti sau „nulūžti”, kai jautiesi pavargusi, o mažylis užmigo. Net gamta taip sudėliojo, kad žindant skiriasi oksitocinas ir nepaprastai migdo, tad jei yra galimybė, nepraleiskim jos. Taigi, keičiame buities ir kitus darbus į savo miegą, bet ne kūdikio natūralius poreikius. Jei moteris turi vyrą, siūlyčiau pažindžius vaikutį palikti šalia tėčio ir pasnausti kitam kambary, iki kol vaikiukas pats pabus. Jausdamas kažką pašonėj, vaikutis ramiau miegos, artumas išlaikytas.

Kada reikia kreiptis pagalbos?

Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai, tačiau neretai forumuose mamos gauna ne palaikymą, o dar didesnį pasimetimą.

Jei susiduriate su čia išvardintais ar nepaminėtais, individualiais žindymo sunkumais ir negalite jų išspręsti pati, nebijokite kreiptis pagalbos! Atminkite, kad žindymas ir mamos pienas Jūsų vaikeliui yra toks pat svarbus, kaip mamos meilė. Mamos pienas - tobuliausias maistas kūdikiui, o natūralaus maitinimo nauda neabejoja niekas.

tags: #zindymas #pirmaji #menesi #issukiai #ir #p

• Daugiau informacijos apie vaikiškas automobilines kėdutes
• Karjeros galimybės akušerijoje studijuojant
• Šlapimo tyrimas nėštumo metu
• Nėštumo metu atliekami odos ir gleivinės pakeitimai
• Algis Laurinaitis: gimimo metai ir asmenybė