Zika virusinė infekcija, dar žinoma kaip Zikos virusinė infekcija, yra liga, sukeliama Zika viruso. Apie 80 % užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Po 3-12 dienų nuo užsikrėtimo kartais pasireiškia lengvų simptomų, kurie trunka paprastai apie savaitę (2-7 dienas).
Dažniausiai tai būna odos bėrimai (makulopapulinis, dažnai niežtintis), sąnarių skausmas (artralgija), akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), raumenų skausmas (mialgija), galvos skausmas bei nedidelis karščiavimas ir nuovargis. Retesniais atvejais pasitaiko akiduobių skausmas, virškinimo sutrikimai ar neurologinės komplikacijos. Mirties atvejai nuo šios virusinės infekcijos labai reti.
Diagnozė nustatoma remiantis asmens kelionių istorija, klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais, kurie identifikuoja virusinę RNR ir (arba) antikūnus kraujuje. Specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas skausmui ir karščiavimui malšinti, kartu pakankamai vartojant skysčių. Vakcinos nuo šios virusinės infekcijos kol kas nėra. Daugiausia dėmesio skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms nuo uodų įkandimų (tinklų ar repelentų naudojimas, tinkama apranga).
Kaip plinta Zikos virusas?
Šis virusas pirmą kartą identifikuotas Afrikoje 1947 metais, tačiau plačiau pasaulyje išplito tik nuo 2007-ųjų. Ziką žmonėms daugiausia perduoda Aedes rūšies uodai - tie patys, kurie platina dengės bei geltonąją karštligę. Aedes genties uodai laikomi pagrindiniu pernešėju, platinančiu Zika virusinę infekciją. Šie uodai labiausiai gelia dienos metu, taip pat galimi įkandimai vėlai vakare ir anksti ryte.
Užsikrėtęs žmogus tampa viruso šaltiniu: jį įkandus uodui, šis gali užkrėsti kitus žmones. Taip pat žinoma, kad Zikos virusas perduodamas ir lytiniu keliu - virusu gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys, net jei jokių simptomų nejaučia. Užkrėsta nėščioji gali virusą perduoti savo vaisiui.
Zikos Viruso Poveikis Nėštumui ir Vaisiui
Didžiausias nerimas dėl Zikos viruso keliamas nėščiųjų sveikatai ir kūdikių raidai. Užsikrėtus virusu nėštumo metu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, kyla rizika susilaukti kūdikio su mikrocefalija - tai būklė, kai vaiko smegenys ir galva vystosi nepakankamai, dažnai sukelia sunkias protines negalias ar net sukelia vaisiaus žūtį.
Nuo Zikos po pasaulį kilo panika, kai keliose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, buvo pastebėta ženklus padidėjimas kūdikių, gimusių su mikrocefalija ar kitomis įgimtomis anomalijomis. Mokslininkai taip pat fiksuoja, kad Zika gali sukelti ir kitų vystymosi sutrikimų kūdikiams, pavyzdžiui:
- Kalkėjimus ar kitus pakitimus smegenyse
- Akių užpakalinės dalies pažeidimus
- Ribotą galūnių judėjimą, pavyzdžiui, klubo pėdą
- Padidėjusį raumenų tonusą, ribojantį judesius
Šie simptomai bendrai vadinami įgimtu Zikos sindromu. Zika virusinė infekcija gali sukelti labai sunkių nėštumo komplikacijų, pvz., vaisiaus praradimą, negyvo naujagimio gimimą ir priešlaikinį gimdymą.
Galimas ryšys tarp Zika virusinės infekcijos nėštumo metu ir vaisiaus mikrocefalijos yra tiriamas nuo 2015 m. spalio, kai Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie neįprastą mikrocefalijos skaičiaus padidėjimą šiaurės rytų valstijose. Mokslininkai ištyrė dviejų Brazilijos nėščiųjų, kurių nėštumas baigėsi persileidimu, ir dviejų naujagimių, mirusių netrukus po gimimo, kuriems buvo diagnozuota mikrocefalija, mėginius. Gauti rezultatai parodė, kad Zika virusas buvo aptiktas abiejų naujagimių smegenyse. Genetinės sekos analizė patvirtino, kad visais šiais keturiais atvejais Zika viruso padermė buvo identiška padermei, kuri šiuo metu cirkuliuoja Brazilijoje.
ULAC primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo nustatytas reikšmingas mikrocefalijos atvejų padidėjimas Brazilijoje. Per 2010-2014 metų laikotarpį šioje šalyje vidutiniškai kasmet buvo užregistruojama 100-200 atvejų naujagimių mikrocefalijos atvejų, iki 2015 m. lapkričio mėn. - daugiau nei 1 200 atvejų.
Kokie Zikos Viruso Simptomai?
Dažniausiai užsikrėtę Zikos virusu žmonės nejaučia jokių požymių. Tik maždaug vienam iš penkių pasireiškia simptomai, kurie gali būti lengvi ir primena gripo pojūčius:
- Nedidelis karščiavimas
- Bėrimas
- Sąnarių ir raumenų skausmas
- Akies junginės paraudimas (vadinamoji „rožinė akis“)
Simptomai įprastai pasireiškia praėjus 3-14 dienų po įkandimo ir trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Daugelis perserga ir, manoma, kad jiems susiformuoja imunitetas pakartotiniam užsikrėtimui. Po 3-12 dienų nuo užsikrėtimo kartais pasireiškia lengvų simptomų, kurie trunka paprastai apie savaitę (2-7 dienas). Dažniausiai tai būna odos bėrimai (makulopapulinis, dažnai niežtintis), sąnarių skausmas (artralgija), akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), raumenų skausmas (mialgija), galvos skausmas bei nedidelis karščiavimas ir nuovargis. Retesniais atvejais pasitaiko akiduobių skausmas, virškinimo sutrikimai ar neurologinės komplikacijos.
Pavojai ir Kitos Zikos Komplikacijos
Zikos virusas, be minėtų įgimtų defektų, kai kuriais atvejais gali sukelti su nervų sistema susijusių komplikacijų. Retai užregistruojamas Guillain-Barré sindromas - būklė, kai imuninė sistema ima ardyti žmogaus nervus, gali išsivystyti dalinis ar visiškas, tačiau dažniausiai laikinas paralyžius. Yra duomenų, kad Zikos virusas kartais susijęs ir su kitais neurologiniais uždegimais, tokiais kaip ūmi išsėtinė encefalomielitas, kuris paveikia nervų dangalus. Taip pat įrašyta atvejų, kai Zika sukelia sukeltą meningoencefalitą ar sunkią trombocitopeniją.
2013 m. Prancūzų Polinezijoje pastebėtas Zika viruso protrūkis bei 10 kartų išaugęs Guillain-Barré sindromo (GBS) atvejų skaičius. Vasario mėn. „Lancet Infectious Diseases“ pasirodė šios šalies medikų atliktas atvejo-kontrolės tyrimas, kuriame demonstruojama, jog Zika virusas sukelia GBS (demielinizuojančią motorinę-jutiminę neuropatiją). Buvo apskaičiuota, kad maždaug 1 iš 4000 Zika viruso infekcijos atvejų sukelia GBS.
Kaip Diagnozuojama Zika?
Paprastai naudojami du tyrimo būdai: Pirmasis ieško viruso genetinės medžiagos kraujyje ar kitame mėginyje - efektyvus ankstyvuoju laikotarpiu po infekcijos. Antrasis metodas nustato imunoglobulinų (antikūnų) atsaką kraujyje, kurį galima aptikti net ir praėjus 2-3 mėnesiams po užsikrėtimo. Deja, pastarasis testas nėra tikslus, nes imuninė sistema panašiai reaguoja ir į kitus artimus virusus, pavyzdžiui, dengės. Gauti neaiškūs arba teigiami rezultatai tikrinami papildomais tyrimais specializuotose laboratorijose.
Diagnozė nustatoma remiantis asmens kelionių istorija, klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais, kurie identifikuoja virusinę RNR ir (arba) antikūnus kraujuje.
Zikos Viruso Gydymas ir Apsauga
Specifinio gydymo Zikos virusui kol kas nėra. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime, rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, skausmui bei temperatūrai mažinti naudoti paracetamolį. Aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai neskiriami, kol nėra atmesta galimybė, kad pacientas serga dengės karštine, nes tuomet didėja kraujavimo rizika.
Vakcina nuo Zikos dar kuriama, tačiau šiuo metu nėra plačiai prieinama. Specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas skausmui ir karščiavimui malšinti, kartu pakankamai vartojant skysčių.
Prevencija: Kaip Apsisaugoti Nuo Zikos?
Geriausias būdas išvengti užsikrėtimo - saugotis uodų įkandimų rizikos zonose. Svarbu naudoti repelentus su DEET, picaridin, citrinų eukalipto aliejumi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios registruotos ir laikomos saugiomis. Rekomenduojama dėvėti ilgomis rankovėmis marškinius bei ilgas kelnes net būnant patalpose.
Taip pat būtina pasirūpinti, kad namuose būtų tinkleliai ant langų ir durų. Sumažinkite uodų veisimosi vietų aplinką - pašalinkite stovintį vandenį iš kiemo, gėlių vazonų, padangų, kibirų.
Lytiniu keliu perdavimo rizikai sumažinti, asmenys, neseniai grįžę iš vietų, kur registruoti Zikos protrūkiai, turėtų naudoti prezervatyvus ar vengti lytinių santykių tam tikrą laiką - moterims patariama laukti bent 2 mėnesius, vyrams - 6 mėnesius po galimos infekcijos.
Zika ir Kelionės: Ką Žinoti Planuojantiems Nėštumą?
Poroms, planuojančioms nėštumą ar jau esančioms nėščiosioms, patariama vengti kelionių į regionus, kur aktyviai fiksuojamas Zikos viruso plitimas. Jei kelionės išvengti nepavyksta, būtina laikytis visų įmanomų apsisaugojimo priemonių nuo uodų įkandimų ir galimo užsikrėtimo lytiniu keliu.
Jei grįžote iš rizikos zonos ir esate nėščia, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju net jei nejaučiate jokių simptomų. Gali būti pasiūlytas kraujo tyrimas ir papildomi vaisiaus raidos stebėjimai ultragarsu. Nėščiosioms, kurios turėjo kontaktą su virusu, patariama reguliariai tikrintis kas 3-4 savaites.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atidėti nėščiųjų keliones į šalis, kuriose plinta virusas. Jeigu vis dėlto nėščioji vyksta į šalis, kuriose plinta Zika virusinė infekcija, būtina saugotis uodų įgėlimų (naudoti repelentus, dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, naudoti tinklelius ant durų, langų, pirmenybę teikti kambariams su oro kondicionieriais ir kt.).
Nėščiosios, kurios vis dėlto nuspręs keliauti į Zika viruso paveiktas šalis, prieš tai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju ir kelionėje saugotis uodų įgėlimų. Be to, uodų įgėlimo rizikai sumažinti rekomenduojama:
- naudoti repelentus ir laikytis ant produkto pakuotės nurodytų instrukcijų;
- vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, ypač didžiausio uodų aktyvumo metu.
Planuojančioms nėštumą artimiausiu metu po kelionės į Zika viruso paveiktas šalis rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, o nusprendus vykti į kelionę, būtina saugotis uodų įgėlimų.
ULAC rekomenduoja nėščiosioms vengti kelionių į viruso paveiktas teritorijas. Nėščiosios ir planuojančios pastoti moterys dėl būtinų kelionių turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais ir griežtai laikytis priemonių, apsaugančių nuo uodų įkandimų.
Zikos Viruso Rizika Skirtinguose Regionuose
Nuo 2018 metų kai kuriose šalyse Zikos užregistruojama vis rečiau. Nepaisant to, Aedes uodų paplitimas išlieka aktuolus tiek Šiaurės, tiek Pietų ar Centrinėje Amerikoje, išskyrus keletą regionų. Lietuvoje šie uodai neaptinkami, tačiau keliaujant reikia atidžiai sekti naujausią informaciją apie aktyvius protrūkius.
Lietuvoje Zika viruso atvejų iki 2024 m. nebuvo registruota, nes nėra Zika virusus pernešančių uodų.
Ką Daryti, Jei Buvau Rizikos Zonoje?
Būtina būti budriems, stebėti sveikatą ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia karščiavimas, bėrimas ar kiti minėti simptomai. Grįžusiems iš endeminių teritorijų, būtina stebėti savo sveikatą mažiausiai 3 savaites, ar neatsiranda Zika virusinės infekcijos simptomų (nors galima ir besimptomė infekcijos forma).
Kitos infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Dėl šios priežasties svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms.
- Toxoplasma gondii IgG ir IgM: Toxoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas.
- Raudonukės viruso IgG: Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą.
- CMV IgG ir IgM: Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
- Chlamydia trachomatis: Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas: Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
- Vėjaraupių viruso IgG: Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika.
- Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
- HBsAg: Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas.
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį.
- RPR ir TPHA: Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį.
