Anemija, arba mažakraujystė, yra viena dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų nėštumo metu, paveikianti tiek moters, tiek vaisiaus sveikatą. Nėštumo laikotarpiu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, lemiančių padidėjusį geležies poreikį ir galimą hemoglobino koncentracijos sumažėjimą. Laiku pastebėta ir tinkamai gydoma anemija yra itin svarbi siekiant užtikrinti sklandų nėštumą ir sveiką vaiko vystymąsi.
Hemoglobinas - tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Nėštumo metu hemoglobino lygio stebėjimas tampa ypač svarbus, nes organizmas dirba „už du“ - tiek aprūpindamas deguonimi motinos audinius, tiek besivystantį vaisių.
Kas lemia hemoglobino pokyčius nėštumo metu?
- Padidėjęs kraujo tūris: nėštumo metu moters kraujo kiekis padidėja maždaug 40-50 %. Tačiau plazmos (skystosios dalies) padaugėja labiau nei eritrocitų, todėl hemoglobino koncentracija sumažėja - tai vadinama nėštumo sukeltu „praskiedimu“.
- Didėjantis geležies poreikis: vaisiui formuojantis, geležis naudojama jo raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jei mityboje nepakanka geležies, moters atsargos gali išsekti.
- Mitybos įpročiai ir papildai: jei moteris negauna pakankamai geležies ar vitamino B12 su maistu, hemoglobinas gali kristi dar labiau.
Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojant moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia - nepakankamai valgant mėsos. Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti.
Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg). Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Kokia hemoglobino norma nėštumo metu?
Medicinoje taikomos šiek tiek žemesnės hemoglobino normos nėščiosioms nei kitoms moterims, nes organizmo pokyčiai yra natūralūs. Vis dėlto egzistuoja aiškios ribos, kurių peržengus jau laikoma, kad moteris turi anemiją ir jai reikalingas gydymas ar papildoma priežiūra.
Normalios hemoglobino ribos pagal nėštumo trimestrą:
| Nėštumo trimestras | Hemoglobino norma (g/l) |
|---|---|
| Pirmasis trimestras | ≥ 110 g/l |
| Antrasis trimestras | ≥ 105 g/l |
| Trečiasis trimestras | ≥ 110 g/l |
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Kokie simptomai rodo sumažėjusį hemoglobino kiekį?
Nėštumo metu daugelis moterų jaučia nuovargį ar mieguistumą, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ne tiesiog fizinį išsekimą, o anemiją - pavojingą būklę, kai kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis ir organizmas nebegauna pakankamai deguonies.
Dažniausi anemijos simptomai nėštumo metu:
- Nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio
- Blyški oda ir gleivinės (lūpos, vidinė vokų pusė)
- Galvos svaigimas ar alpimo pojūtis
- Dusulys arba greitesnis širdies plakimas net esant nedideliam fiziniam krūviui
- Sutrūkinėję ar trapūs nagai
- Šaltos rankos ir kojos
- Koncentracijos stoka, atminties pablogėjimas
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti subtilūs arba pasireikšti palaipsniui, todėl dažnai moterys juos priskiria tiesiog nėštumui. Dėl to reguliarūs kraujo tyrimai yra itin svarbūs - jie leidžia laiku pastebėti kritimus ir imtis veiksmų.
Ar anemija nėštumo metu kenkia kūdikiui?
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Kūdikių mažakraujystė - tai būklė, kai mažyliui kraujyje yra sumažėjęs hemoglobino kiekis arba eritrocitų skaičius, nepakankamas palaikyti normalią audinių deguonies aprūpimą. Dėl sparčiai besivystančio organizmo ir ribotų geležies atsargų kūdikiai yra ypač pažeidžiami šios problemos. Kūdikių mažakraujystė - plačiai paplitusi ir dažniausiai gydoma geležies stokos sukeliama būklė. Laiku atpažinus ir pradėjus adekvačią terapiją, galima užtikrinti tinkamą mažylio fizinį ir psichomotorinį vystymąsi.
Ši liga (anemija) lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Vaisiui hemoglobino gamyba nesumažėja. Tačiau nepaisant to, kad vaisius apsaugotas nuo geležies trūkumo net ir sunkios mažakraujystės atveju, verta įsidėmėti, kad būtent mama yra šio svarbaus mikroelemento donorė.
Kaip gydyti ir koreguoti anemiją nėštumo metu?
Anemija nėštumo metu yra viena dažniausių, bet ir lengviausiai koreguojamų būklių. Tačiau ją svarbu pastebėti laiku. Tyrimai turėtų būti atliekami ne tik nėštumo pradžioje, bet ir antrą bei trečią trimestrą. Mityba, papildai ir individualus vertinimas - tai pagrindas saugiam nėštumui.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius.
Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Geležies stoka, feritino svyravimai. Mokslininkas paaiškina, kodėl taip nutinka ir ką daryti
Visavertė mityba - svarbiausias anemijos profilaktikos elementas
Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai. Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20-30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3-5 %. Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą.
Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Atminkite, kad geležis geriausiai pasisavinama iš mėsos. Taigi, raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Žinoma, nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių.
Vitaminai ir papildai
Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Taigi, gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes, kivi, serbentus, obuolius. Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą.
Folio rūgštis. Folio rūgštis, kaip ir geležis, yra susijusi su žmogaus kraujodara ir būtina kokybiškai kraujo būklei užtikrinti. Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti normaliems, sveikiems eritrocitams. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl šio vitamino būtina gauti su maistu kasdien.
Varis. Gyvybiškai svarbus organizmui yra ir varis. Jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka. Varis svarbus nervinių impulsų perdavimui užtikrinti.
Laktoferinas. Laktoferinas - tai medžiaga, natūraliai išskiriama organizme (seilėse, ašarose, priešpienyje, piene, uždegimo vietose ir kt.). Laktoferinas yra geležies transporteris organizme. Laktoferinas padeda ne tik išnešioti geležį, bet ir ją įsisavinti. Gydytojai patvirtina, kad dažnu atveju pacientai daro klaidą, pamiršdami vartoti laktoferiną.
Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų. Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies.
Gydytojo nuomonė
Gydytojai pabrėžia, kad hemoglobino lygio sekimas nėštumo metu yra vienas svarbiausių kraujo tyrimų, atliekamų reguliariai viso laukimo laikotarpiu. Jis leidžia laiku pastebėti geležies trūkumą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms tiek motinai, tiek vaisiui. „Mažakraujystė nėštumo metu yra viena dažniausių, bet ir lengviausiai koreguojamų būklių. Tačiau ją svarbu pastebėti laiku. Tyrimai turėtų būti atliekami ne tik nėštumo pradžioje, bet ir antrą bei trečią trimestrą. Mityba, papildai ir individualus vertinimas - tai pagrindas saugiam nėštumui.“- gydytoja hematologė dr. Monika Balnytė
