Vytautas Mackonis, žinomas šokėjas ir treneris, grupės „Džentelmenai“ narys, ne kartą atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl savo profesionalios karjeros, bet ir dėl asmeninio gyvenimo. Jo kelias nuo scenos iki tėvystės kupinas džiugių akimirkų ir iššūkių, kurie formavo jį kaip asmenybę ir tėvą.
Šokėjo karjera ir kelias į tėvystę
Profesionalus šokėjas ir treneris, grupės „Džentelmenai“ narys Vytautas Mackonis, visada aktyviai dalyvavo įvairiuose projektuose. 23-ejų šokėjas rudenį dalyvavo LNK kulinariniame šou „Skonis“. Tėvystę V. Mackoniui teko derinti ir su nauju LNK projektu - šokiais ant ledo.
„Įdomus tas laukimas. Pradžioje skaičiuoji mėnesius, po to savaites, o vėliau valandas. Kuo toliau, tuo didesnis jauduliukas. Beprotiškai laukėme šio vaikelio“, - DELFI prisipažino V. Mackonis. Profesionalus šokėjas ir treneris, grupės „Džentelmenai“ narys neslėpė džiugių emocijų: „Mums gimė labai graži dukrytė. Tiek ji, tiek mama jaučiasi gerai. Kaip aš pats? Buvo didžiulis emocijų antplūdis, esu labai laimingas.“ Pora spalio mėnesį paminėjo penkerių metų draugystės sukaktį. „Galima sakyti, kad kūdikis vainikavo šį mūsų gražų jubiliejų“, - džiaugėsi jaunas tėtis.
Vytautas Mackonis sako, kad tėvystės jausmas jame subrendo pamažu: „Mes, tiksliau gal aš, buvau viską susiplanavęs - ir sužadėtuves, ir vestuves, ir vaikutį. Viskas įvyko gražiai pagal planą, nebuvo taip, kad vieną dieną pribundi ir paukšt, kardinalūs pokyčiai, esi tėtis. Tas tėvystės jausmas užaugo pamažu, sirpo, sirpo ir prisirpo. Mes su Natali esame nemažai metų kartu, reikėjo šeimoje kito etapo. Labai norėjome vaikučio, labai laukėm ir - sulaukėm!“
Prieš pusantrų metų susituokusi pora apie vaikučius sako seniai pasvajojusi, dukrytės gimimą kruopščiai suplanavusi, todėl tapimas tėvais jiems buvo labai natūralus.
„Morališkai jau buvau tam nusiteikęs. Mūsų šalyje tėvystės atostogos trunka tik mėnesį. Tad ar tai būtų projektas, ar kita veikla, vis tiek tektų grįžti į darbus. Bandysiu viską spėti. Manau, kad su žmona susitvarkysime. Jei nori, viską galima suderinti“, - neabejoja jis.
Dukros Penelopės gimimas ir vardas
Šokėjas Vytautas Mackonis (24) ir jo žmona Natalija (30) šias Kalėdas pasitinka kaip niekad laimingi. Ir toji laimė turi vardą - Penelopė. Juodaplaukė pasakiško grožio mažylė, neseniai pasirinkusi šią žinomą porą būti savo tėvais.
„Mes apie šį vardą visai negalvojom, jo sąraše iki gimdymo net nebuvo. Kai laukiausi, daug diskutavom ir nesutarėm su Vytautu dėl vardo. Sakiau, kad reikia palaukti, gal vaikas „gims su vardu”. Taip ir buvo. Gimus dukrytei, sėdim palatoje, žiūrim į miegančią ir vardinam visus vardus: Nikolė, Adriana, Patricija… Nė vienas nelimpa. Staiga Vytautas sako - Penelopė! Žiūriu, tikrai Penelopė. Taip šis vardas ir gimė, tarsi iš oro. Dar kiek pamąstėme ir kitą dieną jau važiavome jo užregistruoti. „Svarbiausia vaikui yra ne jo vardas, o kaip išauklėsi ir užauginsi vaiką. Tikim, kad Penelopė užaugusi didžiuosis savo vardu ir apgins jį, jei reikės”, - sako jauni tėveliai.
Penelopė gimė 51 cm ir 3500 g. Operacijos metu išėmus dukrytę, pirmi gydytojos žodžiai buvo: „Oho, kiek plaukučių”. O aš visą nėštumą sakydavau sau, kad labai noriu vaikučio, gimstančio su plaukučiais, ir kai Vytukas atnešė man į palatą dukrytę, pamačiau jos šukuoseną, vos nenukritau iš nuostabos… Gydytojams buvo keista dukrytės odos spalva - tamsi. Sakau, tokia jau yra, ir mes abu tamsaus gymio su vyru. Gydytojai turbūt pripratę, kad naujagimiai dažniausiai raudonai melsvi būna. Mūsiškė tokia gražutė gimė“.
Tėvystės iššūkiai ir džiaugsmai
Iš pradžių Mackoniai planavo, kad gimdyme dalyvaus ir tėtis, tačiau kai dėl sveikatos moteriai iš anksto buvo suplanuota cezario pjūvio operacija, tapo aišku, kad gimstant dukrytei Vytautui teks būti už operacinės durų. Dukrytės gimimo datą tėveliai galėjo rinktis iš kelių dienų, ir dėl gražaus skaičių derinio pasirinko 11.22, paskutinę Skorpiono ženklo dieną, kai jis užleidžia vietą Šauliui.
„Istorija gimdymo dieną nutiko įdomi: kartu su medicinos slaugytojom padėjau Natali įvežti į operacinę ir pasilikau už tų durų sėdėti, nežinodamas, kiek laiko truks operacija. Po geros valandos išeina visai kitam koridoriaus gale, pro kitas duris, sesutė ir klausia: „Kuris čia tas laukiantis tėvelis?”. Na, aš ir tėvelis, laukiantis, bet tikriausiai ne tas, nes mano žmona už kitų durų. „Čia jūsų, jūsų”, - šypsosi medikė. Pribėgau ir pirmą kartą pamačiau dukrytę. Nors ji buvo suvyniota į kokoną, buvau apakęs nuo grožio ir įsimylėjau iš karto. Kokia graži! Na, kaip galima jos neįsimylėti?.. Tada palydėjau iki naujagimių palatos, kur ją trumpai prižiūrėjo, kol Natalija atsigavo po operacijos” - pasakoja Vytautas.
Po operacijos Natalijai kurį laiką buvo sunku atsikelti ir rūpintis mažyle, tad ir tėčio, ir mamos pareigas kurį laiką perėmė Vytautas. Jis pirmas dienas ir sauskelnes keitė, ir rengė, ir prausė. „Kai atėjau po gimdymo į naujagimių palatą, manęs klausia, ar noriu tik pažiūrėti, ar pasiimsiu dukrytę į palatą ir prižiūrėsim patys. Aišku, patys, kaip kitaip. Parodė, kaip aprengti, kaip sauskelnes uždėti, ir to užteko, esu geras mokinys. Natali gulėjo lovoje ir nelabai galėjo keltis, todėl teko kažkam tą daryti, nėra kada galvoti, pavyks ar ne. Mūsų palata buvo šeimyninė, kur ir vyras gali nakvoti. Taip ir gyvenom visi tris dienas, išvažiavęs tik kartą porai valandų buvau”, - pasakoja Vytautas.
Mažajai tėvai įrengė atskirą kambarį su balta supama lovele, tačiau jis kol kas stovi tuščias - Penelopė miega tėvų kambaryje. Taip šiuo metu patogiau visiems.
„Vytautas yra nuostabus tėtis. Nesu jo mačiusi laimingesnio, kaip tada, kai jis priėjo po gimdymo ir pasakė „Ačiū tau už dukrytę”. Švenčių laikotarpis toks, kad jis dabar turi daug darbo ir namuose būna mažiau. Tačiau vos tik įžengia pro duris, tuoj Penelopę ant rankų ima. Pirmas dienas ligoninėje baltai pavydėjau, kaip jam viską puikiai sekasi daryti. Tėveliams nėra baisu nei maudyti, nei bambutę valyti, aš negalėjau, man buvo baisu. Kai jis paliko mane pirmą kartą vieną, jam reikėjo išvažiuoti, galvoju: „Kaip aš dabar ją paimsiu? Kaip reikės pakeisti sauskelnes?”.. Tėčio mergytė! Mūsų tėtukis geriausias pasaulyje, ar ne, mažute? Eisi šokti su juo paaugusi?”
„Garantuota bus šokėja. Klausimas tik, kokio stiliaus šokius šoks. Šokėja - tai faktas, kitų variantų nėra. Iš savo patirties žinau, kad šokiai duoda labai daug naudingų dalykų gyvenime. Aišku, neversim šokti profesionaliai, jei ji to nenorės, atsižvelgsime į norus ir poreikius”.
„Taip, žmona tapo mano dukrytės mama, bet labai stipriai niekas nepasikeitė. Dėmesio man užtenka, visada grįžęs namo gaunu daug nurodymų iš Natali, ką padaryti… (juokiasi) O jei rimtai, yra tam tikrų niuansų, kurių neišvengsi. Pralaukėm nėštumą, pralauksim ir kitus etapus. Dabar namuose atsirado mažutė, kuri man dėmesį rodo”, - sako Vytautas Mackonis, be kitų veiklų šiuo metu pasinėręs į pasiruošimą naujam šokių projektui ant ledo.
Šeimos šventės ir tradicijos
Kalėdos Vytauto ir Natalijos Mackonių šeimoje šiemet bus kitokios, ypatingos. Su diiiidele (ir būtinai gyva) egle ir dauuug dovanų. „Neabejoju, kas mūsų šeimoje šiais metais sulauks daugiausiai dovanų”, - į dukrytę žiūrėdamas šypsosi vyras, prisipažindamas, kad kažką pirkti ir dovanoti jai norisi kasdien.
„Kalėdų laukėme pasipuošę dvi eglutes - viena, dar tėvų sodinta, auga lauke, o kita - name. Pirkome kaukazietišką eglutę, nes jos spygliai minkšti, todėl vaikui nekenksmingi“, - Žmonės.lt pasakojo V. Mackonis. Šokėjas teigė, kad ne tik dvi eglės, bet ir kitos malonios smulkmenos puošia jo šeimos namus, todėl šventinė nuotaika aplankė juos dar gerokai prieš Kalėdas. „Namuose Kalėdų dvasia tikrai jaučiasi - be eglių, turime ir šiaip mielų mažų papuošimų, kaip antai girliandos, žvakės. Neseniai ant židinio pakabinome tris kalėdines kojines - gal tai labiau amerikietiška tradicija, bet idėja mums pasirodė smagi ir jauki“, - šypteli pašnekovas.
Dar ypatingesnės Kalėdos V. Mackonis pasakojo, kad per šventes aplankė savo ir žmonos Natalijos tėvus: vyras džiaugėsi, kad jie gyvena visai netoli, todėl neteko švenčių laiko gaišti kelyje. „Tolimų giminaičių neturime, todėl Kūčias sutikome pas abiejų mūsų tėvelius - iš pradžių važiavome į Trakus pas žmonos tėvus, o paskui grįžome į Vilnių pas manuosius. Kalėdas dažniausiai sutinku pas mamą - ji ruošia kalėdinius pietus, susirenka visa šeima, kepame antį. Esame jauna šeima, todėl savo tradicijas dar užgyvensime - viskas prieš akis. Šiemet sugalvojome pirmą mažą būsimą tradiciją - žvaigždę ant eglutės dės tėtis“, - šypteli V. Mackonis.
Prieš metus tėvu tapęs jaunas vyras neslepia, kad sutikti šventes jau turint vaikų - taip pat didelis džiaugsmas, suteikiantis pilnatvės ir ramybės jausmą. „Šiemet dukrelei - jau antrosios Kalėdos: ji gimė pernai lapkričio 22-ąją, todėl per pirmąsias žiemos šventes buvo labai maža ir praleido miegodama, o štai šiemet jau ūgtelėjusi, galbūt jau supranta, kad kažkas vyksta“, - svarstė jis. „Šventės sukūrus savo šeimą įgavo daug didesnę prasmę: anksčiau tiesiog dalyvaudavau, o dabar pačiam tenka organizuoti, puoštis, pirkti eglę, sugalvoti dovanas. Anksčiau tuo rūpindavosi mano tėveliai, o dabar tai jau darau aš - man labai patinka šis įdomus etapas. O nuo kitų metų, kuomet dukra bus dar labiau paaugusi, manau, bus tik įdomiau - ji jau viską supras, galbūt jau lauks Kalėdų Senelio“, - pridūrė pašnekovas. V. Mackonis įsitikinęs, kad Kalėdos - gražiausia ir svarbiausia metų šventė: taip buvo kuomet jas sutikdavo tik su tėvais ir taip bus jau paties sukurtoje šeimoje. „Aš visada labai mėgau Kalėdas, juk jos - vienintelė tikra metų šventė“, - patikina.
Dainų dainelė 2026. Nojus Brazys – „Mamyte, ačiū tau“ | 2026-04-05
Į klausimą, kiek vaikučių norėtų turėti, atsako Natalija: „Anksčiau planavome iš karto antrą, bet dėl sveikatos ir operacijos reikia šiek tiek palaukti. Kol kas apsistosime ties vienu. Norisi visą meilę atiduoti Penelopei, o po to žiūrėsim, kokios bus galimybės. Vaikučių susilaukti lengva, juos išauginti - kas kita.
Namai - ideali vieta augti vaikams. Vilniaus pakraštyje esantys Vytauto ir Natalijos Mackonių namai - ideali vieta auginti vaikus. Nuosavų namų kvartale taip tylu, jog girdisi, kaip nuo šalčio pokši tvoros. Šalia - parkas, miškas ir pirmuosius ledus plukdanti Neris.Tai - Vytauto vaikystės namai, kuriuose nuo šiol auga ir jo paties atžala. Pirmoji jo šeimoje, mat du vyresnieji broliai dar savų vaikučių nesusilaukė. Vytautas džiaugiasi, jog jo dukra augs ne tarp miesto dulkių ir laukia, kol ją paaugusią galės nusivesti parodyti savo vaikystės slaptaviečių.
Atvykusius su fotografu mus pirmiausia pasitinka keturkojis šeimos sargas. Įspūdingo dydžio haskis atrodo grėsmingai, tačiau Vytautas nuramina, kad jis geras it katinas. Po to šeima prasitars, kad sprendimas auginti šunį pasiteisino su kaupu ir buvo tarsi repeticija prieš tikrą motinystę ir tėvystę. Pasak jų, auginant keturkojį, nori nenori mokaisi atsakomybės, globos ir to, kad gyveni ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
Pirmi džiaugsmai ir vargai namuose. Penelopę jauni tėvai vadina stebuklingai gera mergaite, kuri tik valgo ir miega. Valgo, beje, mamos pieną, Natalija labai nori ir tikisi pati maitinti kuo ilgiau. „Labai noriu kuo ilgiau maitinti, planuoju šaldyti pienelį, kad jo užtektų ilgesniam laikui. Žindymo pradžia buvo sunki, tačiau natūralu - ji nemoka valgyti, aš nemoku maitinti, nėra ko stebėtis. Dabar jau geriau” - sako jaunoji mamytė. Tiesa, viena naktis buvo bemiegė, kai mažoji verkė nežinia ko, ir niekas nepadėjo, tačiau vėliau Natalija „atsekė”, kad taip galėjo nutikti dėl jos suvalgytų salotų su citrinos sultimis.
Ir Vytautas, ir Natalija domisi vaikų auginimo naujienomis, skaito literatūrą, tariasi su neseniai vaikučių susilaukusiais draugais. Šeima sutarė nepratinti dukrytės nei prie čiulptuko, nei prie buteliuko, o štai rekomenduojamais skiepais iš kalendoriaus būtinai skiepys. Tik į papildomus, mokamus, žiūri skeptiškai.
Geriausias tėtis pasaulyje. Vytautas, kuriam gruodį yra pats didžiausias darbymetis, sako, kad šiokį tokį nuovargį jaučia: „Ačiū Dievui, mano nuostabi žmona, kuri leidžia išsimiegoti naktį. Susitarėme, kad aš keliuosi pakeisti sauskelnių, kai reikia maitinti, keliasi ji, ir man leidžia nusnūsti. Didžiulio pervargimo nejaučiu, nors veiklos turiu daug. Kai pažiūri į dukrytę, visi nuovargiai išgaruoja”.
Ypatingas siurprizas. Kelioms valandoms iš gimdymo namų Vytautas buvo pabėgęs ne šiaip sau - jis suplanavo ypatingą siurprizą į namus grįžtančiai žmonai ir Penelopei. Prakalbus apie tai, Natalija ima šypsotis ir sako, kad tokio siurprizo negalėjo net įsivaizduoti.“Darėm sutikimo iš gimdymo namų siurprizą, tokį amerikietiško stiliaus, kai nieko neįtariant į namus susirenka draugai. Sukviečiau pačius geriausius mūsų šeimos bičiulius, kurie suvažiavo pas mus prieš pat parvežant iš gimdymo namų Nataliją su Penelope. Jos, aišku, apie tai nieko nežinojo.Draugai stovėjo koridoriuje su užrašais „Sveikiname”, su balionais, gėlėmis. Paprašiau, kad mums įėjus garsiai nerėktų ir neišgąsdintų mažylės. Taip Penelopę ir Nataliją pasitiko patys geriausi mūsų draugai. O Natalija nieko nežinojo apie siurprizą ir kažką įtarti ėmė tik tada, kai įėjus į namus pastebėjo, jog neįjungta signalizacija. Tada pakėlėme taurę šampano, pavakarojom, ir draugai išsiskirstė. Manau, kad siurprizas puikiai pavyko” - neeilines sutiktuves prisimena Vytautas Mackonis.Pora žino prietarą, kad svečius į namus reikia įsileisti tik po poros mėnesių, bet jo nesilaiko. Savo džiaugsmu jauni tėvai nori dalintis su jiems artimais žmonėmis iš karto. „Kaip tokio grožio gali nerodyti kitiems?” - apie savo dukrytę sako laimingi tėvai.
