Vitalijus Pauliukas - žinomas Lietuvos atlikėjas, kurio vardas neatsiejamai susijęs su ansamblio „Nerija“ aukso amžiumi. Jo karjera, apimanti kelis dešimtmečius, bei asmeninis gyvenimas atskleidžia ne tik menininko talentą, bet ir jo atsparumą laikmečio iššūkiams.
Karjeros Pradžia ir Kelias į „Neriją“
Vitalijus Pauliukas yra kilęs iš Panevėžio. Dar jaunystėje jis aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, dainuodavo restoranuose ir su Panevėžio statybos tresto ansambliu keliaudavo po įvairius festivalius.
Didelis lūžis jo karjeroje įvyko 1976 m. balandžio mėnesį, kai ansamblio „Nerija“ vadovas Romualdas Bieliauskas, išgirdęs Pauliuką dainuojant restorane „Nevėžis“, pakvietė jį prisijungti prie kolektyvo. Tuo metu ansamblyje jau dainavo tokie atlikėjai kaip Benediktas Gadeikis, Birutė Petrikytė ir Antanas Čapas. Pauliukui tai buvo didelė garbė.
Pirmasis jo pasirodymas su „Nerija“ įvyko Maskvoje, kur teko greitai paruošti dainas rusų kalba. Nors iš pradžių jaudulys buvo didelis, atlikėjas sėkmingai įsiliejo į kolektyvą ir kartu su ansambliu keliavo po visą Sovietų Sąjungą, dalyvavo festivaliuose ir koncertavo didžiuosiuose miestuose.
„Nerijos“ Aukso Laikai ir Populiarumo Paslaptis
„Nerija“ buvo vienas populiariausių to meto vokalinių instrumentinių ansamblių Lietuvoje. Jo koncertai visuomet sulaukdavo didelio publikos dėmesio, kartais tekdavo surengti net po tris pasirodymus per dieną.
Vitalijus Pauliukas atskleidžia, kad „Nerijos“ populiarumo paslaptis slypėjo profesionaliose dainų orkestruotėse, instrumentų įvairovėje ir atlikėjų sumanume. Ansambliui vadovavo talentingas ir reiklus Romualdas Bieliauskas, siekęs aukščiausio profesionalumo. Kolektyvas garsėjo ne tik muzika, bet ir gera nuotaika bei sceniniu žaismingumu, kurį palaikė, pavyzdžiui, du linksmi trombonininkai.
Ansamblio repertuarą sudarė dainos, kurios greitai prigydavo žmonėms ir tapdavo hitais. Tarp jų - „Raganų puota“, „Geltonos užuolaidos“, „Sveiki namai“, „Dar ne ruduo“, „Birželio rytą“ ir daugelis kitų. Pats Vitalijus Pauliukas ypač pamilo dainą „Geltonos užuolaidos“, kurią atlikdavo su ypatingu jausmu.
Asmeninis Gyvenimas ir Po „Nerijos“ Iširimo
Vitalijus Pauliukas su žmona Monika susituokė 1982 metais. Monika ilgus metus dirbo administracinį darbą, o prieš tai panašų darbą atliko ir „Nerijoje“. Pora augina sūnų Justą, kuris šiuo metu gyvena Šiaurės Airijoje.
Ansambliui „Nerija“ iširus 1990 metais, Vitalijus Pauliukas grįžo į gimtąjį Panevėžį. Po trumpo poilsio jis vėl grįžo prie muzikos, koncertavo su grupe „Parkas“, vėliau - su Stanislovu Čiapu, o šiuo metu dažnai dainuoja su „Nerijos“ gitaristu Aliumi Miliausku.
Nors publikai ypač artimos ir laukiamos yra senosios „Nerijos“ dainos, Vitalijus Pauliukas stengiasi atnaujinti savo repertuarą. Jis pastebi, kad net jaunoji karta mielai dainuoja jo senas dainas, nes jas dainuodavo jų tėvai ir jos tebėra „šaunios“.
Ne Tik Muzika: Kiti Pomėgiai
Be muzikos, Vitalijus Pauliukas turi ir kitų pomėgių. Jis yra nagingas meistras, kuriam patinka gaminti įvairius daiktus. Anksčiau jis drožinėjo ir konstruodavo medinius sieninius laikrodžius, o pastaruoju metu susidomėjo lėktuvų modelių konstravimu.
Jis yra sukūręs kelis skirtingų lėktuvų modelius, įskaitant legendinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“. Šis pomėgis atspindi jo kruopštumą ir gebėjimą skirti laiką bei dėmesį detalėms.
Gytis Paškevičius - Raganų Puota (Official Lyric Video). Lietuviška Daina Su Žodžiais
Santykiai su kolegomis ir prisiminimai
Vitalijus Pauliukas su buvusiais „Nerijos“ solistais dažniausiai susitinka įvairiuose renginiuose. Jis prisimena bendrus jaunystės metus ir džiaugiasi, kad nepaisant laiko tėkmės, ryšys su kolegomis išlieka.
Atlikėjas prisimena ir sovietinio saugumo dėmesį, kuris buvo skirtas ne tik jam, bet ir kitiems menininkams. Jis pasakoja apie laikmečio madas, aprangos reikalavimus ir cenzūrą, su kuria tekdavo susidurti.
Vitalijus Pauliukas išreiškia nostalgiją laikams, kai buvo populiarus, gaudavo daugybę gerbėjų laiškų, tačiau kartu supranta, kad pramogų versle niekas nėra amžina. Jo gyvenimo kelionė - tai nuolatinis siekis kurti, dalintis muzika ir džiuginti žmones, nepaisant amžiaus ar besikeičiančių laikų.
