Globalizacija - tai procesas, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių, ypač prekybos, intensyvėjimu, laisvu kapitalo judėjimu bei kultūriniais mainais viso pasaulio mastu.
Filosofas H. M. McLuhan 1962 m. įvedė globalaus kaimo sąvoką, norėdamas pabrėžti elektroninių komunikacijų svarbą ir informacijos sklaidos spartą. Pasaulis, dėl stipriai veikiančių ekonominių jėgų ir greitai besivystančių technologijų, yra tarsi suspaudžiamas į vieną erdvę, o pastarųjų įtaka gali būti juntama visos žmonijos.
Globalizacijos istorinės ištakos
Priešistoriniam periodui priskiriama prekybos ryšiai, užsimezgę dar senųjų civilizacijų laikais. Pasaulinės globalizacijos užuomazgos matomos jau XV a., siejamos su vėlyvaisiais viduramžiais arba ankstyvuoju modernizmo laikotarpiu. Globalizacijos procesai susiję su imperijų įsigalėjimu, jų jūrinės galios stiprėjimu ir didžiaisiais geografiniais atradimais.
Moderniosios globalizacijos periodas, trukęs nuo 1750 iki 1970 m., siejamas su industrine revoliucija. Šiuolaikinės globalizacijos laikotarpiu vyko ir tebevyksta sparti politinė ir ekonominė globalizacija, ypač daug prie jos prisidėjo Jungtinių Tautų Organizacija. Atsisakyta protekcionizmo politikos, prekybos barjerų, kapitalo apribojimų, taikomos neoliberalizmo idėjos.
Pavyzdžiui, žlugus Sovietų Sąjungai Vidurio ir Rytų Europos šalys perėjo prie rinkos ekonomikos. Pastarųjų įstojimas į Europos Sąjungą tik dar labiau paspartino globalizacijos tempus.
Šiuolaikinės globalizacijos bruožai ir poveikis
Šiuolaikinio laikotarpio pradžioje pasaulis buvo susiskirstęs į turtingas industrines ir neturtingas žaliavų tiekimo šalis. Nors XXI a. pradžioje globalizacija ženkliai padidino pajamas ir ekonomikos augimą besivystančiose šalyse bei sumažino prekių kainas galutiniam vartotojui išsivysčiusiose šalyse, ji taip pat keičia galios balansą tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių.
Pramonei persikėlus į besivystančias šalis, daugelis darbo vietų buvo perkeltos į užsienį, kas privertė išsivysčiusių šalių darbuotojus prisitaikyti ir keisti kvalifikaciją.
Spartus tarptautinės prekybos kliūčių mažinimas lėmė didesnę konkurenciją, išaugusius eksporto bei importo mastus, didėjantį darbo pasidalijimą, technologinę pažangą ir palengvino prekybą tarp valstybių. Šalių atvirumas prekybai, užsienio investicijoms ir informacijai savo ruožtu skatina inovacijas, kuriomis naudojasi vis daugiau ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių.
Masto ekonomijos ir paslaugų grandžių globalizacija
XXI a. masto ekonomijos procesai sudaro sąlygas tarptautinių tiekimo grandinių susidarymui - gamybos procesų, žaliavų gavybos (tame tarpe ir naudingų iškasenų, žemės ūkio naudmenų) globalizacijai. Dėl mažesnio darbo užmokesčio besivystančiose šalyse bei nuotolinio darbo galimybių atsiranda ir paslaugų grandžių stratifikacija IT, klientų aptarnavimo ir kt. srityse. Išskaidomas tiek pats gamybos procesas, tiek administravimas. Atskiri gamybos procesai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, o pastarieji atskiriami nuo administracijos vietos.
Kas yra globalizacija?
Antiglobalizacijos judėjimas
Prieš globalizaciją nukreiptas antiglobalizacijos judėjimas pasisako prieš vadinamąja neoliberalią pasaulio tvarką ir kapitalistinę sistemą.
tags: #visuomenes #veiksniai #globa
