Viktorija Miškūnaitė yra talentinga lietuvių operos solistė (sopranas), gimusi 1983 m. sausio 26 d. Šiauliuose. Jos kelias į pripažinimą buvo pilnas iššūkių, tačiau talentas ir atkaklumas padėjo jai tapti viena ryškiausių Lietuvos operos žvaigždžių.
Karjeros pradžia ir išsilavinimas
Viktorija Miškūnaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur 2010 m. įgijo bakalauro, o 2012 m. - magistro laipsnį, dainavimo studijas tęsdama docentės Astos Krikščiūnaitės klasėje. Jos akademinė kelionė neapsiribojo Lietuva: 2011-2012 m. ji stažavosi Štutgarto aukštosios muzikos ir scenos menų mokyklos Operos studijoje pas vokalo pedagogę Sylvią Konczą. Vėliau, 2013-2014 m., ji dalyvavo aktorinio meistriškumo kursuose Verbier festivalio akademijoje ir festivalio OpernWerkstatt Sigriswilyje (Šveicarija) su Peteriu Konwitschny. 2017 m. ji gilino žinias Rodolfo Celletti bel canto akademijoje Italijoje.
Nuo 2006 m. aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dainavo su žymiais kolektyvais ir atlikėjais, dalyvavo įvairiuose muzikos festivaliuose.
Oficialiai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) V. Miškūnaitė pradėjo dirbti nuo 2015 metų. Iš pradžių, kaip ir daugelis jaunų atlikėjų po studijų, ji neturėjo daug vaidmenų, nes trūko sceninės patirties. Viktorija prisimena: "Operos solistės darbą LNOBT gavote ne iš karto. Turėjau dėkoti likimui, savo atkaklumui bei savo balso ištvermei, kad, neturėdama sceninės patirties, galėjau pakelti tokį krūvį." Ilgainiui atsirado forma, fizinė ištvermė ir ilgėjo atliekamų pagrindinių rolių sąrašas - tai ir buvo jos sėkmės formulė.
Vaidmenys ir interpretacijos
Viktorija Miškūnaitė yra dalyvavusi dviejuose skirtinguose G. Pučini operos „Bohema“ pastatymuose. Ji atliko Miuzetės vaidmenį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) ir Mimi vaidmenį D. Ibelhauptaitės režisuotame pastatyme Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. LNOBT ji taip pat atlieka Mimi vaidmenį. Apie šiuos pastatymus ji sako: "Abu pastatymai skiriasi kaip diena ir naktis. Galiu pasakyti, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas yra gerokai spalvingesnis, dinamiškesnis, detalesnis, subtilesnis, ir, galėčiau sakyti, savo dvasia bei energetika yra arčiausiai mano susigalvoto Bohemos spektaklio etalono."
Jai svarbūs kinematografiški, vizualūs ir aktyvūs pastatymai, kuriuose išryškinti personažai, jų stiprybės ir trūkumai, žmogiškumas. Ji dievina daugiasluoksniškumą, misticizmą, užslėptą didaktiką bei įtaigią dramaturgiją, nes pati yra veiksmo gerbėja. Viktorija pripažįsta, kad kartais nebijo paaukoti gražios vokalinės linijos dėl reikiamos pasakojimo spalvos ar paveikaus draminio efekto, nes operos žanras yra „dramma per musica“.
Apie savo vaidmenų kūrimo metodiką ji pasakoja: "Kiekvienas aktorius, atlikėjas taiko savitą vaidmens kūrimo metodiką. Pajuntu tik premjeros metu, nors tai niekada, bent jau man, nėra baigtinis taškas. Kiekviena nauja rolė, nauji išgyvenimai, naujos asmeninės patirtys vis kitaip nuspalvina jau atliktus vaidmenis. [...] Negaliu pakęsti butaforinės vaidybos, todėl visų pirma, kad galėčiau laisvai jaustis scenoje, turiu tobulai mokėti muzikinę medžiagą, ir ne tik savo, bet ir partnerių linijas. Taip pat turiu būti perskaičiusi originalų libreto šaltinį, susipažinusi su to meto tradicijomis, etiketu, madomis, įsigilinusi į režisieriaus pastatymo koncepciją."
Vertindama scenos partnerius, ji pabrėžia: "Mano manymu, gerai ir techniškai profesionaliai dainuoti yra kiekvieno save gerbiančio solisto darbas, taip pat man nedaro didelio įspūdžio ir galingi bei ryškūs balsai, nes tai yra prigimtiniai dalykai, nelabai susiję su paties atlikėjo įdėtu indėliu. O štai ypač vertinu scenos partnerių aktorinius duomenis, jų teksto bei konteksto išmanymą, interpretaciją bei kolegiškumą, komandinį darbą spektaklyje."
Asmeninis gyvenimas ir iššūkiai
Viktorija Miškūnaitė susilaukė sūnaus būdama dvidešimties, netrukus gimė ir dukrytė. Maži vaikai buvo nemenkas išbandymas jaunutei mamai, ypač kai ji tuo metu studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji prisimena: "Nebuvo močiučių ar tetų, kurios galėtų padėti. Teko viską daryti pačiai - ir vaikus auginti, ir dirbti, ir mokytis. Bet ne tai buvo sunkiausia, - Viktorija prisipažįsta, kad labiausiai ją gniuždė ir liūdino artimųjų pesimizmas, netikėjimas ja ir abejingumas." Nepaisant sunkumų, ji dėkinga už visus išbandymus ir didžiuojasi savo vaikais, kurie augina ir brandina ją pačią.
Būdama 16 metų, ji rimtai svarstė apie savižudybę, tačiau netikėtai pakviestas vargonų muzikos koncertas pakeitė jos požiūrį į gyvenimą. "Mane taip paveikė bažnyčios aura, toji begalinė ramybė ir visa užliejantis vargonų gaudesys, kad supratau: gyvybės stebuklo didingumas yra per daug didelė ir reikšminga dovana žmogui, kad jis pats galėtų nuspręsti, nuolankiai priimti ją ar bedieviškai atstumti. Tas koncertas neištrynė mano skausmo, bet tarsi atliko nuskausminimo procedūrą, įšaldė jį viduje. Būtent muzika man padovanojo antrą gyvenimą," - pasakoja ji.
Viktorija sako, kad yra fatalistė ir visada klauso intuicijos, akylai stebi žmones bei aplinką, stengdamasi atpažinti lemtingus ženklus atsitiktinumuose.
Po dešimties bendro gyvenimo metų ji išsiskyrė su vaikų tėvu, nes "mes žiūrėjome skirtingomis kryptimis, gyvenimo standartai, siekiai buvo skirtingi." Ji tiki, kad ateityje nori būti šeimos moterimi ir susituokti.
Finansiniai iššūkiai ir nauji veiklos keliai
Pasaulį krečianti pandemija ir visuotinis sąstingis stipriai paveikė ir operos solistę V. Miškūnaitę. Užsidarius scenoms, ji turėjo ieškoti kitų veiklos kelių. Išpardavusi scenines sukneles, solistė pasuko į finansų sritį. Ji pasakojo: "Nėra gėdingų darbų, gėda nedirbti." Iš pradžių ji pardavinėjo savo sceninius drabužius ir papuošalus, vėliau pradėjo domėtis finansais ir jų valdymu, netgi prisidėjo prie tinklinės rinkodaros ir vertė knygą.
Prieš penkerius metus, kai jos skolos pasiekė piką ir į duris pasibeldė antstoliai, ji ryžosi išvažiuoti dirbti vasarai į Graikiją, Karpato salą. Darbas buvo itin sunkus, ji ardavo po 15 valandų per parą. Tačiau ši patirtis jai davė daug: "Parsivežiau visiškai kitokį supratimą apie gyvenimą. Kaip yra žymima istorija prieš ir po Kristaus, taip ir mano gyvenimas yra prieš ir po Graikijos."
Apdovanojimai ir pripažinimas
Muzikos kritikai šią solistę vadina daugiau nei talentinga. Geriausia 2015 metų operos soliste už pagrindinį vaidmenį Jules’io Massenet operoje „Manon“ pripažinta artistė, neseniai pasipuošė ir prestižiniu Lietuvos teatralų apdovanojimu - Auksiniu scenos kryžiumi.
Viktorija Miškūnaitė yra ryški Lietuvos operos žvaigždė, kurios talentas ir atkaklumas įkvepia daugelį. Jos kelias į pripažinimą buvo pilnas iššūkių, tačiau meilė muzikai ir stiprus charakteris padėjo jai pasiekti aukštumų.
| Metai | Apdovanojimas | Už vaidmenį |
|---|---|---|
| 2007 | LR ministro pirmininko Gedimino Kirkilo padėka | - |
| 2013 | Prezidentės Dalios Grybauskaitės Sveikinimo raštas | - |
| 2015 | Metų operos solistė | Manon (J. Massenet „Manon“) |
| 2016 | Auksinis scenos kryžius | - |
| 2025 | (numatytas) | Aldonos vaidmuo A. Ponchielli operoje „Lietuviai“ |
Nuo 2015 m. rudens V. Miškūnaitė yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Jos parengti vaidmenys apima tokias operas kaip J. Massenet „Manon“, G. Bizet „Karmen“, G. Verdi „Traviata“, G. Puccini „Bohema“, G. Verdi „Don Karlas“ ir kt.
Apie Giuseppe Verdi operą „Traviata“ ji kalba su ypatinga pagarba: "Tai yra vienas vaidmenų, apie kurį galėčiau kalbėti tikrai labai daug. Kuo daugiau žinai apie kūrinį, sukūrimo ir vaizduojamąjį laikotarpius, kultūrą, tradicijas, žmonių pažiūras, įvairius socialinius reiškinius, tuo autentiškiau gali atkurti autoriaus viziją." Ji pabrėžia, kad „Traviata“ yra nemari istorija, atsikartojanti skirtingais šimtmečiais, ir jai svarbiausia yra suprasti bei perteikti kompozitoriaus sumanymą.
2023 m. gruodį Viktorija Miškūnaitė ir Jurgis Jarašius pasidalijo žinia apie sužadėtuves. Nors pora pažįstama daugiau nei penkerius metus, jausmai įsiplieskė 2023 m. vasarį. Sužadėtuvės įvyko Nidoje, rugsėjo mėnesį.
tags: #viktorija #miskunaite #gime
