Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris atneša daug pokyčių kūne ir reikalauja papildomo dėmesio sveikatai. Tarp daugelio sveikatos aspektų, ypatingą dėmesį reikia skirti ir burnos sveikatai. Dantų ir dantenų problemos gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir turėti įtakos nėštumo eigai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie dantų taisymą nėštumo metu, kaip tinkamai prižiūrėti burnos sveikatą ir kokių procedūrų reikėtų vengti.
Burnos sveikatos svarba nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti burnos sveikatą. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis gali sukelti dantenų uždegimą, kuris pasireiškia dantenų paraudimu, kraujavimu ir jautrumu. Ši būklė, vadinama nėštumo gingivitu, gali paveikti daugiau nei pusę nėščių moterų. Gingivitas (dantenų uždegimas) dažniausiai pasitaiko antrą nėštumo trimestrą ir pasireiškia dantenų kraujavimu, paraudimu, paburkimu, skausmu. Jei būsimos mamos burnos higiena bloga, tai dėl hormoninių svyravimų kartais dantenos taip „išauga“, kad gali paslėpti pusę ar visą danties vainiką.
Be to, tyrimai rodo, kad prasta burnos higiena gali turėti įtakos nėštumo eigai. Yra ryšys tarp periodonto ligų ir padidėjusios rizikos priešlaikiniam gimdymui, mažam kūdikio svoriui ar kitoms komplikacijoms. Atlikti tyrimai įrodo, kad periodontas taip pat sulėtina vaisiaus augimo procesą. Nėščios moterys, kurioms buvo sėkmingai gydytos periodonto ligos, turėjo žymiai mažesnę priešlaikinio gimdymo riziką. Todėl labai svarbu, kad nėščiosios tinkamai rūpintųsi savo dantimis ir dantenomis.
Dažnas valgymas padidina apnašų kaupimąsi. Apnašose esančios bakterijos skaido angliavandenius, sudaro pieno rūgštį ir tirpina emalį. Kuo daugiau angliavandenių kaupiasi burnoje, tuo daugiau išsiskiria rūgščių ir tuo didesnė rizika atsirasti ėduoniui. Patariama užkandžiams tarp pagrindinių valgių rinktis nesaldžius produktus - daržoves, sūrį. Jei niekas kitas, tik saldus kąsnelis gali patenkinti jūsų norus, rinkitės vaisius.
Labai dažnai, ypač nėštumo pradžioje, būsimas mamytes pykina, vargina vėmimas, refliuksas (skrandžio turinio grįžimas į burną). Rekomenduojama iškart po vėmimo nepulti valyti dantų šepetuku, nes kartu su rūgštimis pradėjus trinti šepetuku dantis, galima greitai pažeisti emalį. Pirmiausia reikėtų burną gerai išskalauti dideliu kiekiu vandens. Dar geriau tinka skalavimo skysčiai su fluoru, kuriuos galima skiesti, nes dažnai jie būna stipraus, aštraus skonio. Jei nuo skalavimo skysčio ar pastos pykina, patariama burną skalauti vaistažolių - medetkų, šalavijų, ramunėlių, gysločių - nuovirais, arbatomis ar paprastu vandeniu. Šepetuku dantis išsivalykite tik praėjus valandai po vėmimo. Nuo dažno vėmimo atsiradusį dantų jautrumą sumažinti gali padėti dantų jautrumą mažinančios pastos.
Nėščiosioms kalcio reikia 1-2 g per parą. Kai maiste stinga kalcio, galima vartoti maisto papildų, vitaminų su kalciu, kuriuos turėtų rekomenduoti prižiūrintis gydytojas. Jei ir tokiu būdu gaunama nepakankamai kalcio, jis bus paimamas iš organizmo atsargų, esančių kauluose. Ar vaikutis atims dantį? Prieš 1000 metų Lietuvoje kiekviena šeima turėjo po 6-9 vaikus, viduramžiais - 5-7 vaikus, bet ištyrus mirusiuosius paaiškėjo, kad moterų dantys nebuvo sugedę labiau nei vyrų. Kitų šalių mokslininkų išvados tokios pat - iš danties audinio nėštumo metu nepasišalina nei kalcio, nei kitų elementų. Tai būdinga ne tik nėštumo, bet ir kūdikio žindymo periodu.
Kada reikia atlikti dantų taisymą nėštumo metu?
Dantų priežiūra nėštumo metu yra būtina, tačiau reikia atidžiai rinktis laiką ir procedūras. Geriausia dantis susitvarkyti iki nėštumo. Jei pavėlavote, dantų gydymo procedūras saugiausia atlikti antrą nėštumo trimestrą (4-6 mėnesį), nes pirmą trimestrą formuojasi visi vaikelio organai, o trečią - pati mama gali blogiau jaustis (sunkiau gulėti, kvėpuoti). Taigi gydyti sugedusius dantis, valyti akmenis ir poliruoti dantis reikėtų vidurinįjį trimestrą. Dantų balinimo ir kitas kosmetines procedūras, protezavimo darbus rekomenduojama atidėti po kūdikio gimimo. Reikėtų vengti procedūrų, kurios užtrunka labai ilgai arba suplanuoti jas atlikti keliais trumpesniais etapais.
Pirmasis trimestras (1-13 savaitės)
Pirmasis trimestras yra laikotarpis, kai formuojasi kūdikio organai, todėl patartina vengti nebūtinų dantų taisymo procedūrų. Jei įmanoma, sudėtingesnių procedūrų, tokių kaip dantų šalinimas ar rentgeno tyrimai, reikėtų atidėti iki antrojo trimestro. Tradiciškai, bet kokio dantų gydymo vengiama per pirmąjį nėštumo trimestrą, kad nebūtų pakenkta vaisiui organogenezės (organų formavimosi ir vystymosi) laikotarpiu.
Antrasis trimestras (14-26 savaitės)
Tai yra saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Šiuo metu galima atlikti įprastines dantų gydymo procedūras, tokias kaip plombavimas, profesionalus valymas ar dantenų gydymas. Antrąjį trimestrą moteris jaučiasi geriau, o kūdikio vystymasis jau yra stabiliame etape. Idealus laikotarpis nėščiai moteriai gydyti dantis yra antroji trimestro (14 - 20 nėštumo savaitė) pradžia. Palankiausias dantų taisymui yra antrasis nėštumo trimestras, kuomet vaisius jau susiformavęs, o pilvukas dar nedidelis.
Trečiasis trimestras (27-40 savaitės)
Trečiajame trimestre dantų taisymo procedūros gali būti nepatogios dėl didėjančio pilvo, todėl ilgai trunkančias procedūras reikėtų vengti. Jei reikia atlikti būtinas procedūras, jas geriau atlikti pirmoje trečiojo trimestro pusėje. Dantų šaknų kanalus, jei nėra skausmo, pūliavimo, irgi geriau gydyti po gimdymo, nes gydymui reikalingos rentgeno nuotraukos.
Vietiniai anestetikai nėštumo metu
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios atideda dantų taisymą yra baimė dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio. Antra, ši baimė yra nepagrįsta: nuskausminimą galima naudoti ir nėščiosioms, nes vaistai veikia vietiškai (tik toje vietoje, kur suleidžiami). Nuskausminimą sėkmingai galima naudoti nėščiosioms, nes vaistai veikia vietiškai (tik toje vietoje, kur suleidžiami).
Bupivakainas ir lidokainas yra vietiniai anestetikai, dažnai naudojami tiek medicininėse, tiek odontologinėse procedūrose. Jie padeda nuslopinti skausmo pojūtį ir užtikrina komfortiškesnę sveikimo eigą po operacijų. Vietiniai anestetikai tiesiog laikinai blokuoja nervinius signalus tam tikroje kūno vietoje, todėl žmogus nejaučia skausmo tuo metu, kai atliekama procedūra arba gydymas.
Bupivakainas ir lidokainas: skirtumai ir panaudojimas
Nors abu vaistai priklauso amido tipo vietinių anestetikų grupei, jų savybės šiek tiek skiriasi. Abu jie slopina nervinių impulsų perdavimą, tačiau skirtumus lemia poveikio trukmė ir pradžios greitis. Bupivakainas veikia ilgiau - jo poveikis gali trukti iki keturių valandų ar net ilgiau. Tai patogu ilgesnėms operacijoms ar atvejais, kai pageidaujamas ilgesnis skausmo valdymas po procedūros. Lidokaino poveikis dažniausiai trumpesnis - apie vieną ar dvi valandas. Jis greitai pradeda veikti, todėl dažnai pasirenkamas, kai neededa greito efekto, pavyzdžiui, nedidelėse odontologinėse ar trumpose medicininėse intervencijose.
Bupivakainas dažnai pasirenkamas ilgoms odontologinėms procedūroms, epidurinei ar spinalinei nejautrai. Jis prieinamas įvairių formų - kaip injekcija, lėto atpalaidavimo injekcinė suspensija ar net implantuojamos formos chirurginio gydymo metu. Lidokainas įprastai veikia daug greičiau - vaistas pradeda veikti vos per dvi minutes, ypač leidžiant į veną. Jis taip pat gali būti naudojamas po oda, aplink stuburą ar net ant odos tepamų gelių, kremų, pleistrų pavidalu. Jo panaudojimo galimybės apima dantų šalinimą, nervų skausmą ar urologines procedūras.
Gydytojas visuomet įvertina konkrečios procedūros pobūdį, pageidaujamą poveikio trukmę ir individualias paciento savybes, kad pasirinktų optimalų anestetiką. Vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokainas, paprastai yra saugūs nėštumo metu, tačiau reikia vengti vaistų, kuriuose yra adrenalino, jei tai nėra būtina. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų pasirinkta tinkama anestetikų dozė.
Galimi šalutiniai poveikiai ir atsargumo priemonės
Kaip ir bet kuris vaistas, vietiniai anestetikai gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų, ypač jei jų dozė viršija rekomenduojamą kiekį ar organizmas šalina juos lėčiau. Dažniausi simptomai vartojant lidokainą - tirpimas burnoje, svaigulys, sulėtėjusi ar nerišli kalba. Po burnos ar gerklės nejautros svarbu šiek tiek palaukti, kol sugrįš rijimo funkcija - su lidokainu patartina palaukti bent valandą, su bupivakainu - bent septynias valandas. Bupivakainas dažniau nei lidokainas sukelia širdies veiklos sutrikimus.
Bupivakainas nėra tinkamas ilgalaikei nejautrai gimdymo metu, nes gali sukelti pavojingas komplikacijas. Šis vaistas skirtas suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų.
Rentgeno tyrimai ir plombavimas nėštumo metu
Rentgeno spinduliai kenksmingi vaisiui. Tik jei būtina, daromos radiogramos naudojant apsaugines švino liemenes, apykakles ir patį mažiausią kiekį rentgeno spindulių. Nors modernios rentgeno aparatūros spinduliuotė yra minimali, rentgeno tyrimus reikėtų atlikti tik esant būtinybei ir naudojant švino prijuostę bei skydelį, kad apsaugotumėte kūdikį nuo bet kokios spinduliuotės. Rentgeno sukeliamos radiacijos kiekis, visuomet buvo vienas iš pagrindinių diskusinių klausimų tarp gydytojų specialistų ir nėščiųjų. Įvertinus vaisiaus gaunamas spinduliuotės dozes, nustatyta, kad rizika vaisiui minimali, todėl neturėtų būti vengiama atlikti nėščioms moterims šio tyrimo.
Jei nėštumo metu gydymas yra būtinas, dantų plombavimo nereikėtų baimintis. Šiuolaikinės medžiagos ir gydymo metodai neturi neigiamos įtakos nėščiosios sveikatai. Diskusijų kyla tik dėl amalgamos (sidabro ir gyvsidabrio) plombų. Kramtant amalgamos plombos burnoje išsiskiria gyvsidabrio garus, o šie patenka į placentą. Tai iš tiesų kelia nerimą nėščiosioms, tačiau išskiriamo gyvsidabrio kiekis burnoje yra minimalus, neperžengiantis leistinos normos. Tyrimai parodė, kad šios plombos naudojimas yra saugus naudojant dantų restauracijoms. Nors daugelis odontologų nenaudoja amalgamos kasdieninėje praktikoje, tačiau šis restauravimo būdas vis dar naudojamas.
Kaip išvengti dantų problemų nėštumo metu?
Norint išvengti dantų problemų nėštumo metu, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos:
- Valykite dantis du kartus per dieną: Naudokite fluoro turinčią dantų pastą ir minkštą šepetėlį. Reguliariai keiskite dantų šepetėlį, kad išvengtumėte bakterijų kaupimosi. Rinkitės minkštus šepetėlius. Anksčiau buvo populiarūs kieti šepetėliai, galbūt žmonės manė, kad kietesni šereliai geriau nušveičia apnašas. Tačiau iš tikrųjų kietu šepetėliu dantis valyti ne tik nemalonu, bet ir nesveika. Jais galima pažeisti dantis ir dantenas. Vaikams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų rinktis tik minkštus šepetėlius. Geros firmos šepetėlis turi taip išdėstytus šerelius, kad kuo geriau išsivalytų tarpdančiai. Tačiau kad ir kokį brangų šepetėlį įsigijote, jis tarnauja ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
- Naudokite dantų siūlą: Kasdienis dantų siūlo naudojimas padeda išvalyti tarpdančius ir sumažinti dantenų uždegimo riziką. Puiku, jei po kiekvieno valgymo dantys būtų išvalomi arba bent burna išskalaujama.
- Sveika mityba: Venkite per daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina dantų ėduonį.
Visiems sveikiems žmonės rekomenduojama dantis valyti tik pastomis su fluoru. Pastų be fluoro odontologas gali skirti tik tuo atveju, kai pacientas turi specifinių burnos problemų, naudoja vaistus ar gydomuosius preparatus. Nėščioms moterims tinkamiausia pasta su fluoru ir kalciu.
Jei nėštumą planuojate, iki pastodama turėtumėte gerti ne tik folio rūgšties, atsisakyti alkoholio, vengti streso, bet ir apsilankyti pas odontologą. Kuo ilgiau atidedamas gydymas, tuo jis brangesnis. Po gimdymo laiko turėsite dar mažiau. Jei tam vis pritrūkstote laiko (ar drąsos), būtinai apsilankykite pas odontologą kuo anksčiau nėštumo pradžioje.
| Laikotarpis | Rekomendacijos |
|---|---|
| I trimestras | Vengti nebūtinų procedūrų, ypač sudėtingų (šalinimas, rentgenas). |
| II trimestras | Saugiausias laikas įprastoms procedūroms (plombavimas, valymas, gydymas). |
| III trimestras | Vengti ilgai trunkančių procedūrų. Būtinas procedūras atlikti pirmoje pusėje. |
tags: #vietiniai #anestetikai #nesciosioms
